The Premises of Historical Narrative in Augustine's De civitate Dei ; Istorinio pasakojimo prielaidos Augustino De civitate Dei

Abstract

The article examines the problems of history and historical narrative in St. Augustine'sDe civitate Dei. The author seeks to reveal the problematic nature of Augustine's conception of history in the opposition of cyclical and linear conceptions of time. Augustine's reflection on the phenomenon of history from the perspective of Christian philosophy creates the basis for a modern linear conception of time and history. It is argued that Augustine should be seen as a philosopher-theologian of history, whose thinking on the subject is based on teleological principles and his philosophy of time. It is argued that Augustine's thinking about history is based on the concept ofhistoria sacraand must be evaluated in the light of the constant distinction betweenhistoria sacraand what might be calledhistoria profanaorhistoria saecularis. Since the objectives ofhistoria sacracannot be realised in earthly life, political transformations in secular history have no eschatological significance. However, Augustine's conception of history is not cyclical, but has a clear beginning, end, direction and purpose (meaning), which distinguishes its premises from the Greco-Roman conception of history, and it is thus close to the modern conception of history. For Augustine, the coming of Christ is a new and singular event in history, negating any cyclical nature of history and defining the time in which Augustine lived. ; Straipsnyje nagrinėjama istorijos ir istorinio pasakojimo problematika šv.AugustinoDe civitate Dei. Autorius siekia atskleisti Augustino istorijos sampratos problemiškumą ciklinės ir linijinės laiko sampratų opozicijoje ir parodyti, kaip šv.Augustinas, apmąstydamas istorijos fenomeną iš krikščioniškos filosofijos perspektyvos, sukuria prielaidas moderniai linijinei laiko ir istorijos sampratai. Teigiama, kad Augustiną reikėtų matyti kaip istorijos filosofą-teologą, kurio istorijos suvokimas grįstas teleologiniais principais ir atsispiria nuo jo laiko filosofijos. Įrodinėjama, kad Augustino istorinis mąstymas pagrįstashistoria sacrakoncepcija ir vertintinas nuolat atsižvelgiant į skirtį tarphistoria sacrair to, ką galima pavadintihistoria profanaarbahistoria saecularis. Kadangihistoria sacratikslai negali būti įgyvendinti žemiškajame gyvenime, tad ir politinės pervartos sekuliarioje istorijoje Augustinui neturi eschatologinės reikšmės. Tačiau Augustino istorijos samprata nėra ciklinė, ji turi aiškią pradžią, pabaigą, kryptį ir tikslą (reikšmę), tuo ji savo prielaidomis skiriasi nuo graikų ir romėnų istorijos sampratos ir yra artima moderniajai istorijos sampratai. Kristaus atėjimas Augustinui yra naujas ir vienkartinis įvykis istorijoje, paneigiantis bet kokį istorijos cikliškumą ir apibrėžiantis gyvenamąjį laiką.