Lietuva ir Bavarija: dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai$dneįvykusios parodos katalogas
In: Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių Rūmų parodų katalogai 27 tomas
9 Ergebnisse
Sortierung:
In: Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių Rūmų parodų katalogai 27 tomas
Savo straipsnyje "Apie demokratijos sąvoką, idėją, istoriją ir raidą Europoje " prof. Herbertas Šembekas (Schambek) pateikia istorines sąvokos "demokratija" ištakas, aptaria, kaip demokratija buvo suprantama Antikoje, Viduramžiais, kaip iki šių dienų plėtojosi demokratijos samprata ir koks yra šiuolaikinės demokratijos turinys. Autorius straipsnyje nurodo, kad demokratijos sąvoka priskirtina daugiaprasmėms politinio mastymo sąvokoms, o graikai buvo pirmieji, pateikę šios sąvokos aiškinimą, pažodžiui iš žodžių junginio "demos" ir "kratein" išvertę bei supratę demokratiją kaip liaudies viešpatavimą (Volksherr-schaft). Tuo pačiu sąvoka "demokratija" nuo Antikos laikų tapo ir mokslinės kalbos sąvoka. Autorius pastebi, kad demokratijos idėjos gali būti skirtingos sąvokos. Tai ir valstybės forma, atitinkanti respublikos sąvoką, ir politinė valdymo sistema, galinti būti įgyvendinama tiek respublikoje, kaip valstybės formoje, tiek ir monarchijoje. Pavyzdžiui, Platonas ir Aristotelis demokratiją laikė valstybės forma. Remiantis Platonu demokratija yra tautos susirinkimo valdymas vadovaujantis įstatymu ir priskirtina gerosioms valstybės formoms. Kitaip demokratiją apibrėžė Aristotelis.
BASE
In: Keresztyen Politika, 4
World Affairs Online
Das im Artikel vorgeschlagene Konzept des Qualitätmanagements für Klein-und Mittelunternehmen (KMU) ist aus vier Teilen zusammengestelt: Positionsbestimmung im TQM-Prozess des Unternehmens, Bestimmung der strategischen Komponente des TQM-Prozess, Personalorientierung und Prozessorientierung in der Produktorganisation. Die Grundzüge von diesen Elementen und die Wirkung aufeinander sind angeführt. ; Baltijos šalims įsiliejant į Europos ekonominę erdvę kyla būtinumas reikiamai pertvarkyti smulkias ir vidutines įmones, o jos Lietuvoje vyrauja. Ši pertvarka naudojant Vakarų šalių, iš jų ir Vokietijos, vadybos modelius turėtų remtis pasiteisinusiais visuotinės kokybės vadybos principais.Visuotinės kokybės vadybos koncepcija smulkioms ir vidutinėms įmonėms remiasi šiomis pradinėmis sąlygomis: jos neturi vizijos ir ilgalaikės strategijos, neidentifikuoti tikslai veiklos sričių lygmeniu, nepakankamai rūpinamasi darbuotojų savijauta įmonėje, ISO 9000 standartas nepanaudojamas nenutrūkstamai gerinti veiklos kokybę ir kt. Siūloma visuotinės kokybės vadybos koncepcija leidžia išvengti visų šių trūkumų.Skiriamos šios koncepcijos sudedamosios probleminės dalys: įmonės pozicijos, strateginių komponentų nustatymas, personalo ir procesų orientavimas.Nustatant įmonės poziciją, visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kuo jos stiprios ir silpnos aplinkos ir organizacinių perspektyvų atžvilgiu.Siūlomos koncepcijos strateginiai elementai yra vizija, tikslo nustatymas ir planavimas.Personalo orientavimas visuotinės kokybės vadybos plotmėje suprantamas kaip personalo politika siekti geresnės kokybės. Ji apima personalo plėtrą, darbo vietų struktūrizavimą, mokymąsi, aktyvų dalyvavimą visuose įmonėje vykstančiuose procesuose, motyvaciją ir t. t.Orientavimasis į procesus produkto gamybos organizavimo pagrindu į vieną visumą susieja kliento ir tiekėjo poreikius. Klientu čia suprantama tolesnė produkto gamybos pakopa, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra įmonės viduje ar išorėje. Tai apima tiek gamybos, tiek verslo procesus. Tiekėjo funkcija yra aprūpinti gamybą medžiagomis ir informacija reikiamo kiekio ir suderintais terminais.Su procesų valdymu glaudžiai susijusi kokybės apskaita. Visuotinės kokybės vadybos koncepcijoje ji suprantama ne vien produktų, procesų išlaidų apskaita Ji taip pat apima valdymo kokybės gerinimo visose įmonės veiklos srityse bei personalo mokymosi būdus. Kokybės apskaita siekiama dvejopo tikslo. Pirma, nustatyti, kaip įmonė vykstančiais procesais, jų kokybe ir atlikimo terminais pasiekė norimos produkcijos rinkos kainos ir tuo remdamasi užtikrino veiklos pelningumą. Antras tikslas išplaukia iš netiesiogiai su įmone susijusių sričių apskaitos.
BASE
Esminiai šalies politikos, visuomenės bei ekonomikos pokyčiai kelia pavojų, kad tokioje terpėje gali išaugti ir nusikalstamumas. Plėtra, prasidėjusi dešiniajame dešimtmetyje, ne tik reiškia gilias permainas Rytų Europoje, bet ir yra iššūkis Europos Sąjungos valstybėms, ypač politinio saugumo srityje. Europos kriminalinė politika, atsižvelgdama į ES išorinių sienų plėtojimąsi į Rytus, turi plėtoti atitinkamas naujas strategijas, kurti vientisą Europos saugumo struktūrą. Bendra kova su organizuotu nusikalstamumu bei įvairiomis jo pasireiškimo formomis numato bendrus tiek policijos operatyvinių priemonių panaudojimo, tiek policijos apmokymo ir kvalifikacijos kėlimo standartus. Šiam tikslui įgyvendinti pagalbą ir finansinę paramą apmokant bei aprūpinant policiją teikia ir Europos Sąjunga. Reikėtų paminėti tokias Europos Sąjungos programas kaip PHARE, Dvynių projektą bei kitas ankstesnes programas, pavyzdžiui. FALCONE (organizuotas nusikalstamumas). Vienodos apmokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės taikomos tiek Vokietijoje, tiek šalyje, kuriai tiesiogiai skiriama parama. Be stažuočių ir kursų, taip pat rengiami teminiai seminarai, pavyzdžiui, bendras Vidurio Europos policijos akademijos (MEPA) ir Saksonijos kriminalinės policijos tarnybos (LKA SN) seminaras. Saksonijos aukštoji policijos mokykla yra sudariusi bendradarbiavimo įvairiose srityse sutartis su daugelio Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Slovakijos, Lietuvos ir Vengrijos aukštosiomis policijos mokyklomis, policijos akademijomis ir aukštosiomis teisės mokyklomis. Saksonijos aukštojoje policijos mokykloje taip pat vykdomi kriminalistikos ir kriminologijos mokslo tiriamieji projektai: "Nusikaltėlio padegėjo profilis" ir "Korupcija".
BASE
Remiantis sociolingvistiniais tyrinėjimais, vokiečių kalba, kaip anglų, ispanų ir kt., yra pliuricentrinė, t.y. kalba, vartojama bent keliose šalyse ir turinti savo ypatumus bei besiskiriančias normas. Ilgą laiką vokiečių aukštaičių kalba ("Hochdeutsch") buvo vienintelis standartas, visi kiti jos variantai galiojo tik kaip dialektai arba nukrypimai. Po II-ojo pasaulinio karo, išaugus austrų nacionaliniam identitetui ir norui atsiriboti nuo Vokietijos bei nacionalsocialistinės praeities, Austrijoje gimė kalbos politika, kurios vienas pirmųjų žingsnių buvo "Austriškojo žodyno" išleidimas 1951 metais. Šiame jau daug kartų perdirbtame žodyne, kodifikuotos ne tik leksikos, bet ir kai kurios gramatikos ypatybės (pvz., veiksmažodžių liegen, sitzen, stehen vartojimas su pagalbiniu veiksmažodžiu sein), kurios yra pripažintos standartu tiek sakytinėje, tiek rašomojoje kalboje Austrijoje. Paskutiniais dešimtmečiais austrų bei užsienio germanistai vis daugiau dėmesio skyrė būtent gramatikai. Ypač daug diskutuojama apie tikslingą kalbos politiką ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Šis straipsnis supažindina su svarbiausiais vokiečių kalbos austriškais žodyno, gramatikos ir fonetikos bruožais.
BASE
In: Diakonie Band 24
Deckblatt -- Titelseite -- Impressum -- Inhalt -- Abkürzungsverzeichnis -- Abbildungsverzeichnis -- Einleitung -- 1. Theoretischer Zugang zum Forschungsfeld -- 1.1 Verständnisgrundlagen und thematische Eingrenzung -- 1.1.1 Begriffsbestimmung von Diversity -- 1.1.2 Vielfalt als Konstrukt -- 1.1.3 Umsetzung von Diversity in Organisationen -- 1.1.4 Interkulturelle Öffnung in sozialen Organisationen -- 1.1.5 Umweltanpassung von Organisationen als theoretischer Bezugsrahmen -- 1.2 Forschungsstand und Fragestellung -- 1.3 Caritas - die Wohlfahrtorganisation der katholischen Kirche -- 1.4 Diversity bei der Caritas in Deutschland -- 1.4.1 Das Selbstbestimmungsrecht der Kirchen -- 1.4.2 Subsidiarität und Korporatismus -- 1.4.3 Das Leitbild des Deutschen Caritasverbandes -- 1.4.4 Die Diskussion um eine interkulturelle Öffnung der Caritas -- 1.4.5 Die Barrieren für Diversity im Deutschen Caritasverband -- 1.5 Caritas ir įvairovės valdymas - Eine Bestandsaufnahme des Diversity-Diskurses in Litauen -- 1.5.1 Die Organisation der Wohlfahrtspflege in Litauen -- 1.5.2 Zur Rolle der Caritas -- 1.5.3 Diversity - (k)ein Thema? -- 2. Untersuchungsdesign -- 2.1 Methodische Herangehensweise -- 2.2 Interviewleitfaden -- 2.3 Sampling -- 2.4 Erhebung -- 2.5 Auswertung -- 3. Ergebnisse der empirischen Untersuchung in Deutschland -- 3.1 Komplexität struktureller Anforderungen -- 3.1.1 Caritas ist ein "kirchlicher Ort" -- 3.1.2 Caritas ist ein "sehr großer Arbeitgeber" -- 3.1.3 Caritas ist eine "Marke" -- 3.1.4 Caritas ist "ein soziales Dienstleistungsunternehmen" -- 3.2 Handeln im Widerspruch -- 3.2.1 Geöffnet nach Außen: "Plötzlich für alle zuständig, was ich früher gar nicht durfte" -- 3.2.2 Geschlossen nach Innen: "Wir sind für alle Leute da, aber nicht mit allen Leuten für alle Leute da".
To analyse the requirements of the police training in the unifying Europe first of all means the necessity to establish the basis for the concepts that cross the boundaries of national states. A question arises then whether we agree and should agree with common European principles of thepolice training in the West and in the East. We should also assess how the concept might look like after estimation of regional safety, development of the police of European states, distinct police ethics and culture, multicultural aspects and the apparent development trends as determinant conditions. What consequences can this variety raise and what influence it has on general understanding of profession of the European police? The answers to these questions could be the bases of the police training in Europe. Succesfull co-operation among the police of European countries depends not only on the whole complex of actual and legal factors but also the comprehension of the significance of the functions carried out by the police. Citizens' confidence in the police is also extremely important. First of all the outlooks, evaluations and professional competence are considered. Therefore, the requirements for the police training programmes are given priority. Higher qualification of the police will be indispensable after the internationalisation of many branches of the police. The police actions reflect the political and national culture of the state. Especially, it is the uniformed officer that by his behaviour symbolises the hopes and expectations of citizens. First of all this concerns young East European states experiencing reforms. More often than before, the police stands as a representative and indicator of current political culture. In all the European democracies, political culture is closely related to the police culture. Humane politics bared on the aspirations to European integration, peace, morals and education should act as the ground for the police-training concept. These are the aims of political institutions and a necessary condition for efficient functioning of the police in Europe. The principles of the police training also have to reflect the society's and economy's development trends in Europe. The aim of the police training is not only to confer knowledge. It is important to provide both professional qualification and develop personal and social viewpoints. Training should contribute to the evolution of European unity, which can exist together with close national and regional links. Not merely the principles outlined by the state but also every police officer's personal preparation to foster one's personality have most considerable influence on the training of the police of a state of the rule of law. The most important characteristics of a policeman should be honesty and tact, ability to retain self-control in stressful conditions, friendly collectiveness, but not complicity, professional correctness, but not legalised narrow-mindedness, healthy ambitions but not seeking honour or careerism, courage and- devotion but not recklessness. ; Analizuoti policininkų rengimo reikalavimus besivienijančioje Europoje - visų pirma reiškia būtinybę pagristi tokias koncepcijas, kurios peržengia nacionalinių valstybių ribas. Iškyla klausimas, pavyzdžiui, ar yra ir ar turi būti pritariama bendriems Europos policijos rengimo vakaruose ir rytuose principams bei kaip ši samprata galėtų būti vertinama atsižvelgus į regiono saugumą, Europos valstybių policijos raidą, skirtingą policijos etiką ir kultūrą, multikultūrinius aspektus ir pastebimas raidos kryptis. Kokius ši įvairovė gali sukelti padarinius ir kaip ji turi įtakos bendram Europos policijos profesijos suvokimui? Atsakyti i šiuos klausimus būtų galima paanalizavus policijos rengimo Europoje pagrindus. Sėkmingas Europos Šalių policijos bendradarbiavimas priklauso ne tik nuo faktiškų ir teisinių veiksnių visumos, bet ir nuo policijos atliekamų uždavinių svarbos suvokimo. Labai svarbus ir kuo didesnis piliečių pasitikėjimas policijos darbu. Visų pirma kalbama apie požiūrius, vertinimus ir dalykinę kompetenciją, todėl pirmiausia pabrėžiami policijos rengimo programų reikalavimai. Internacionalizavus daugelio sričių policijos darbą, reikės aukštesnės policijos fortifikacijos. Policijos veiksmai atsispindi tautos ir valstybės politine kultūrą. Piliečių viltis ir lūkesčius savo elgesiu ypač simbolizuoja uniformuotas pareigūnas. Tai visų pirma būdinga jaunoms reformų paliestoms Rytų Europos valstybėms. Policija vis dažniau tampa dabartinės politinės kultūros atstovu ir indikatoriumi. Visose Europos demokratijose politinė kultūra glaudžiai siejama su policijos kultūra. Policijos rengimo koncepcijos pagrindas turi būti humaniška politika, paremta Europos integracijos, taikos, dorovės ir švietimo siekiais. Tai ir yra politinių institucijų tikslai, o kartu ir sėkmingos policijos veiklos Europoje pagrindas. Policijos rengimo principai turi atspindėti ir visuomenės bei ekonomikos raidos kryptis Europoje. Policijos rengimo tikslas neturėtų būti vien perteikti žinias. Svarbu ne tik suteikti profesinę kvalifikaciją, bet ir ugdyti asmeninį bei socialinį požiūrį. Mokymas turi prisidėti prie europinės vienybės, galinčios egzistuoti šalia glaudžiu nacionalinių ir regioninių ryšių, plėtojimo. Didžiausią įtaką rengiant teisinės valstybės policiją turi ne tik valstybės nurodyti principai, bet ir asmeninis kiekvieno policijos pareigūno pasirengimas lavinti savo asmenybę. Svarbiausios policininko savybės turėtų būti sąžiningumas ir taktiškumas, sugebėjimas neprarasti savitvardos net streso sąlygomis, bičiuliškas kolegialumas, bet ne bendrininkavimas, profesinis korektiškumas, bet ne įteisintas paviršutiniškumas, sveikos ambicijos, bet ne garbės troškimas ar karjerizmas, taip pat drąsa ir atsidavimas, bet ne nutrūktgalviškumas.
BASE
In societies of high legal culture, criminal law is regarded as a protective and repressive measure of the state, as an imperative of crime and inevitable punishment (as a strict rule). Therefore, the article attempts to show the fact that the entirety of the provisions and norms of criminal law, consolidated in a modern democratic state under the rule of law (or, at least, a state that is attempting to become such a state), allows for the assertion that the purpose of criminal law is coordination or, at least, the balance of the interests of conflicting subjects—the victim and the culprit, the culprit and the state. Thus, by means of criminal law, one can try to attain legal concord in seemingly irreconcilable situations. The reality of such striving is confirmed by court practice and statistics in criminal justice. The article analyses the origin of the reconciliation function, essentially a new aspect of criminal law. A position is formed that the fundamentals of such a function of criminal law are "laid" by the provisions of the Preamble to the Constitution of the Republic of Lithuania that the striving of the Nation is an open, just and harmonious civil society and a state under the rule of law. For the implementation of these provisions, one makes use of the possibilities of penal law-making and respectively corrects the penal policy. Thus, the Constitution and the official constitutional doctrine formulated in the constitutional jurisprudence exerts an ever increasing influence in law-making. The constitutional dimensions have become an integral and inseparable element of penal law. On the other hand, the doctrine and jurisprudence of criminal law also contributes to the disclosure of the content of the principles of criminal law, the entrenchment of the imperatives (requirements) of such principles in criminal law and the practice of its application. This article also describes the influence of the official constitutional doctrine formulated in the constitutional jurisprudence (which discloses the content of the legal principles entrenched in the Constitution) upon penal law-making and the case-law in criminal cases. While disclosing the actual realisation of the constitutional principle of coordination (principle of legal concord) of opposite interests in criminal law, in the practice of its application and in the penal policy in general, one also essentially defines the content of the reconciliation function of criminal law in a modern democratic society. ; Ir aukštos teisinės kultūros visuomenėje neretai baudžiamoji teisė suprantama yra kaip valstybės apsauginė, represinė priemonė, kaip nusikaltimo ir neišvengiamos bausmės (paprastai, griežtos) imperatyvas. Todėl straipsnyje bandoma parodyti, jog šiuolaikinės demokratinės teisinės (arba bent siekiančios tokia būti) valstybės baudžiamojoje teisėje įtvirtinama nuostatų, normų visuma, leidžianti konstatuoti, jog baudžiamosios teisės paskirtis yra ir konfliktuojančių subjektų: kaltininko – nukentėjusiojo, kaltininko – valstybės interesų suderinimas ar bent subalansavimas. Taigi baudžiamąja teise gali būti siekiama teisinės santarvės, atrodo, esant nesutaikomoms situacijoms. Tokio siekio realumą patvirtina ir teismo praktika bei baudžiamosios justicijos statistika. Straipsnyje analizuojama baudžiamosios teisės sutaikomosios funkcijos – iš esmės naujo aspekto baudžiamosios teisės priedermėje – kilmė. Formuojama nuostata, kad pamatai ir tokiai baudžiamosios teisės funkcijai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės nuostatos, jog mūsų tautos siekis yra atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė bei teisinė valstybė. Minėtoms nuostatoms įgyvendinti panaudojamos baudžiamosios teisėkūros galimybės, atitinkamai koreguojama baudžiamoji politika. Taigi Konstitucijos ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos oficialios doktrinos tiesioginė įtaka teisėkūrai vis didesnė. Konstitucinės dimensijos tampa sudėtiniu, neatskiriamu baudžiamojo įstatymo elementu. Kita vertus, baudžiamosios teisės doktrina ir jurisprudencija taip pat prisideda, atskleidžiant konstitucinių baudžiamosios teisės principų turinį, įtvirtinant baudžiamojoje teisėje jų imperatyvus (reikalavimus) bei ją taikant praktikoje. Šiame straipsnyje taip pat apibūdinama ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos oficialiosios doktrinos, pirmiausia atskleidžiančios Konstitucijoje įtvirtintų teisės principų turinį, įtaka baudžiamajai teisėkūrai bei teismų praktikai baudžiamosiose bylose. Atskleidžiant realų konstitucinio priešingų interesų derinimo (teisinės santarvės) principo reikalavimų įgyvendinimą baudžiamojoje teisėje, jos taikymo praktikoje, apskritai baudžiamojoje politikoje, iš esmės apibūdinamas ir šiuolaikinės demokratinės valstybės baudžiamosios teisės sutaikinamosios funkcijos turinys.
BASE