Suchergebnisse

The topic and problem of the dissertation is very interesting and important in Lithuanian context. Lithuania has its own military forces only for twenty years, so minor empirical studies concerning military psychology have been conducted. The empirical research provides interdisciplinary insights and implications, useful not only for military contexts but also for organizational psychology in the field of team performance. The author of the dissertation has made the important step towards development of understanding the relationship between team cohesion, trust, perceived self and collective efficacy, stress and performance efficacy.

The topic and problem of the dissertation is very interesting and important in Lithuanian context. Lithuania has its own military forces only for twenty years, so minor empirical studies concerning military psychology have been conducted. The empirical research provides interdisciplinary insights and implications, useful not only for military contexts but also for organizational psychology in the field of team performance. The author of the dissertation has made the important step towards development of understanding the relationship between team cohesion, trust, perceived self and collective efficacy, stress and performance efficacy.

Science and research are an integral part of the contemporary society – the participation of society in the development of science and technology and cooperation between science and business are an important factor in social changes. The wellbeing of contemporary society depends to a large extent on the continuous development of scientific knowledge, accumulation of technical and practical experience, a spirit of knowledge creation and entrepreneurship. Therefore, an effective science communication is important in order to ensure the generation of new knowledge and the application of research results in practice.The diffusion of knowledge and research results is implemented by means of science communica­tion. Science communication ensures that society is informed about scientific innovations and therefore is an important tool for bringing together science and business, for encouraging innovations, and for informed decision-making.The aim of the article is to analyse the formal scientific communication in social sciences journals Sociologija. Mintis ir veiksmas, Filosofija. Sociologi­ja, Socialiniai tyrimai, Socialinis darbas, Socialinių mokslų studijos, Tiltai, Acta paedagogica Vilnensia and to compare with previously carried out research of the journal Gender Studies and Research.Gender studies are a field of an interdisciplinary study devoted to issues of social injustice on the local and the global levels. It is a kind of science of civic engagement, which aims, among other things, to help to create a just social policy for both women and men.The aim of the present study is to analyse formal science communication in seven academic journals of social sciences. The study included the following dimensions of analysis: institutional affiliation of the authors of the articles, the language of the publica­tions, topics of the publications, the gender of the authors; the leaders of scientific communication in this journal (the authors that have published the biggest number of articles) were identified, too.The study included 201 issues (all issues from 2004 to 2014) that contained 2614 articles published in the seven journals.The analysis revealed that the articles in the seven journals were published by researchers from 22 aca­demic institutions of Lithuania and from abroad. This indicates the interdisciplinarity and international scope of the journals.The biggest proportion of the authors (19%) were from M. Romeris University, 14% from the Vilnius University, 13% from the Klaipėda University and So­cial Research Institute, 12% from the Vytautas Magnus University. Researchers not only from universities but also from research centres and institutes (Lithuanian Social Research Centre) take part in the formal science communication in these journals.Analysis also revealed that 15.5% of the articles were written in English (31% in the journal Gender studies and research). It should be noted that the par­ticipation of researchers from foreign academic insti­tutions in the journal lacks consistency and continuity.Another dimension of the analysis was the distribu­tion of the authors by gender: 16% of authors were male and 84% female. These data confirm the fact that female researchers are more involved into academic gender studies.The comparative analysis of the journals as an in­termediary of formal science communication revealed several important aspects of scientific communication in these journals.The study has revealed that the most popular topics in the journals are similar. Analysis of the topics of the articles enables to identify most relevant areas of contemporary gender studies and research.The study of the publications of the journals identi­fied the higher education and research institutions in Lithuania that conduct gender studies and disseminate their results.However, in respect of the internationalisation of the journals, the conclusion was made that publica­tions in English and articles of authors from foreign academic institutions appear in the journals irregu­larly; there are issues that have no articles written by researchers from foreign institutions or articles by Lithuanian researchers written in English.The journals are an excellent channel for the dissemination of scientific information in gender studies. It is important, though, to aim for a regular and continuous scientific communication, to en­courage publications by researchers from different disciplines, for a greater emphasis on the interdisci­plinarity of gender studies and research, to expand the international scope of science communication, i.e., in summary, to strive for consistency and bal­ance. This is important for achieving the effective scientific communication that helps to foster a wider dissemination of research results and improve the connection between the decision makers and knowl­edge, to inform society about social trends and enable it to strive for change, and to establish the principles of equal opportunities.It is worth noting that an effective dissemination of knowledge generated in gender studies is relevant not only for other researchers and professional community, but also could be very valuable in the processes of law and decision-making and could be used in initiatives for social, economic, and politi­cal changes.Moreover, in order to gain a comprehensive view on the whole scientific communication in gender studies, it is necessarily to expand the analysis beyond the formal communication scientist to scientist to other types of scientific communication (scientist to professional community, scientist to society), as well as to include other channels of formal communication. ; Šiame straipsnyje aprašomas tyrimas yra 2014 m. atlikto tyrimo "Formalioji lyčių studijų mokslo komunikacija: mokslo leidinio "Lyčių studijos ir tyrimai atvejo analizė" tęsinys. Tyrimo rezultatai publikuoti 2014 metais mokslo leidinyje "Lyčių studijos ir tyrimai". Šio tyrimo tikslas: išanalizuoti lyčių studijų problematiką nagrinėjančių mokslininkų formaliosios mokslo komunikacijos raiškas septyniuose socialinių mokslų krypties mokslo žurnaluose bei atlikti gautų rezultatų lyginamąją analizę su anksčiau atliktu tyrimu. Atrinktų žurnalų straipsnių analizei pasirinkti šie kriterijai: žurnalų straipsnių skaičius lyčių studijų tematika, teminis straipsnių pasiskirstymas, straipsnių autorių institucinė priklausomybė, bendraautorystė, straipsnių kalba ir tarptautiškumas, straipsnių autorių lytis bei lyčių studijų mokslo komunikacijos lyderiai. Straipsnių analizei atrinkti septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose (Sociologija. Mintis ir veiksmas, Filosofija. Sociologija, Socialiniai tyrimai, Socialinis darbas, Socialinių mokslų studijos, Tiltai, Acta paedagogica Vilnensia) lyčių studijų tematika publikuoti 109 straipsniai.

The article deals with the legitimacy of the state government, balance and cooperation of the authority and law, power of law. The government in the transitional states (i.e. the states of the former USSR - even if they named democratic, legal, liberal) may exist without law; the government in these states might be arbitrary in content, although liberal as to the form; the government also might not be subjected to the law (political provisions are superior in relation to law). The author considers, that "vulnerable subjects" (groups, individuals, majority of the nation) need more legal stability (predictability) than any oligarchs, or bureaucracy. Democratic (in form) government in the states of the transitional type is still totalitarian (in essence). The state of such type violates the people's rights in problematic situations (for example, during the political or economic crisis). One of the criterions for the evaluation of the legitimacy of the government is it's relation to the law, or, more precisely, application of the established legal norms to the government itself. It is well known that sometimes the government is not following the rule of law. In case statutes are created and executed by representatives of the government and simple citizens participate in this process it is possible to speak about democratic and even legal state (instead of totalitarian). The statute must be observed by the government, while it will not be replaced by another legal provision. [.] ; Straipsnyje aptariamas valstybinės valdžios legitimumas, valdžios ir teisės sąveika, teisės galia. Pereinamojo laikotarpio valstybių (šiuo atveju - possovietinių), net jeigu jos vadinamos demokratinėmis, teisinėmis, liberaliomis, valdžia gali egzistuoti ir be teisės; jose valstybinė valdžia, būdama pagal formą legitimiška, pagal turinį gali būti savavališka (įtvirtintas neteisėtumas), ji neribojama teise (politinės normos viešpatauja teisei). Autorius mano, kad posovietinės modernizacijos sąlygomis "silpniesiems" (individams, socialinėms grupėms, tautos daugumai) teisinis stabilumas ir sprendimų nuspėjamumas yra būtinas ne mažiau kaip ir oligarchinei biurokratinei valstybės viršūnei. Pagal turinį pereinamojo laikotarpio valstybių demokratinė valdžia iŠ esmės, kaip ir anksčiau, išlieka totalitarinė: valstybė nuolat pažeidinėja žmogaus teises sudėtingose situacijose (ekonominės arba politinės krizės sąlygomis).

The aim of the article is to discuss the relationship between the theoretical concepts and the historical experiences of a community the social sciences are a part of. The analysis is centered around the concepts of the nation and the folk and their relationship with the national self-understanding in Lithuania. The author attempts to show that the meaning of the two concepts is closely connected with the specific development of the Lithuanian state, its social stratification and cultural, social and political identity. The author suggests that the historical experience led to a distinction between the concepts of nation and folk that is widely accepted both in the everyday language and academic discourse. ; Straipsnyje nagrinėjama socialinių mokslų sąvokų ir bendruomenės, kurioje šie mokslai formuojasi ar yra adaptuojami, istorinio patyrimo sąveika. Konkrečiai aptariamas tautos ir liaudies sąvokų ryšys su lietuvių tautinės integracijos ir tautinės savimonės istorija. Parodoma, kad žodžių tauta ir liaudis reikšmės yra susijusios su savita Lietuvos valstybės, jos socialinių sluoksnių bei jų kultūrinės, socialinės ir politinės tapatybės raida. Ši raida (palyginus jų su artimiausiomis kaimynėmis tautomis - latviais, lenkais, estais, rusais ir t.t.) lėmė dviejų skirtingų žodžių - tautos ir liaudies - paplitimą kasdieninėje ir mokslinėje kalboje.

European Union laws frequently replace, change, or complement national laws. This has prompted domestic interest groups to promote their cases more readily before EU institutions, naturally, also 'taking' the attention of social science with them. However, while the analysis of EU level interest groups receives a fair amount of attention, there is a surprising lack of studies on national interest groups. The objective of this article is to analyze the present status of scientific literature on the Lithuanian business interest associations and prove that it is still of crucial importance to analyze the Lithuanian business interest associations on the national level. Moreover, the article presents partial findings received from the Lithuanian business interst associations' survey which was carried out in the period 2007–2009 by the author of the present article and during which 112 Lithuanian business interest associations were investigated. The conclusions presented in the final part of the article suggest new insights and aspects for further research into business interest associations on the national level. ; Europos Sąjungos teisės bazė dažnai pakeičia, koreguoja arba papildo nacionalinę teisės bazę. Šis pokytis nulėmė nacionalinių interesų grupių savo interesų atstovavimo, kuris tapo nukreiptas į europinį lygmenį, pokyčius. Interesų grupių bandymai europiniu lygmeniu atstovauti savo interesams atitinkamai nukreipė ir socialinių mokslų tyrėjų dėmesį: yra tiriama, kokias taktikas ir strategijas europiniu lygmeniu taiko interesų grupės, kokios turi įtakos Europos Sąjungos integracija pačioms interesų grupėms ir kita. Taigi europinių interesų grupių veikla yra nuodugniai stebima ir tiriama, o nacionalinėmis interesų grupėmis, ypač tomis, kurioms Briuselio koridoriai yra pasiekiami sunkiau, socialiniai mokslai domisi mažiau. Šis straipsnis yra inspiruotas minėtos situacijos. Juo siekiama, pirma, peržvelgti Lietuvos interesų grupių bei Lietuvos verslo interesų asociacijų ištirtumo lygį ir pateikti argumentų, įrodančių, kodėl verta tirti nacionalines verslo interesų asociacijas. Straipsnyje taip pat pateikti, remiantis trijų faktorių platforma, taikoma interesų grupių tyrimams, daliniai tyrimo, autorės atlikto 2007–2009 m., rezultatai. Minėtoji platforma susideda iš verslo interesų asociacijų organizacinių (asociacijos nariai, narystės koncentracija, asociacijos narystė, biudžetas, biudžeto paskirstymas atliekamoms funkcijoms, žmogiškieji ištekliai, asociacijos internacionalizacija ir kita), sektorinių (nacionalinė/regioninė vieno sektoriaus/skėtinė asociacija) ir atskiros šalies (verslo interesų grupių istorinė plėtra) charakteristikų. Tyrimo metu buvo apklausta 112 Lietuvos verslo interesų asociacijų, iš jų 80 nacionalinių ir 32 regioninės. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kurios prisideda prie tolesnių Lietuvos verslo interesų asociacijų nacionalinių tyrimų ir yra tų tyrimų pagrindas.

This paper presents the findings of the ENRESSH network to academics and policy makers alike. ENRESSH is a COST action that ran between April 2016 and April 2020. It consists of over 150 researchers and policy makers from 40 countries across Europe and beyond. Through research, resulting in 20 peer-reviewed publications so far, and networking, ENRESSH addresses two aims: 1) to enhance the visibility of SSH research and its potential to address questions around major societal challenges and 2) to develop comprehensive evaluation methods that better fit how social science and humanities (SSH) researchers communicate. To enhance the visibility of the SSH, impact assessments need to be more inclusive, in particular towards the SSH. This can be done by focusing on processes of interaction between researchers and stakeholders, by being sensitive to different types of impacts and pathways and by improving the understanding of impact by SSH researchers. To improve evaluation methods, peer review should always be the basis for evaluation as it can meet the specific cognitive, often context dependent, challenges that come with SSH research. Peer review can be supported by quantitative measurements as long as they fit output and communication patterns common in the SSH. To implement our insights, collaboration and translation between SSH researchers, policy makers and stakeholders in society is key ; Straipsnyje akademinei bendruomenei ir mokslo politikams pristatomi ENRESSH tinklo tyrimų rezultatai. ENRESSH yra COST veikla, trukusi nuo 2016 iki 2020 metų balandžio mėnesio, joje dalyvavo daugiau kaip 150 mokslininkų ir mokslo politikų iš 40 Europos ir kitų šalių. Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai paskelbti 20 recenzuotų publikacijų ir sukurtas bendradarbiavimo tinklas. ENRESSH siekė dviejų tikslų: 1) padaryti HSM geriau matomus, taip pat parodyti šių mokslų potencialą sprendžiant socialinius iššūkius, 2) pasiūlyti visapusius vertinimo metodus, kurie geriau atitiktų HSM esmę. Norint pagerinti HSM matomumą, jų poveikio vertinimas turėtų būti didesnės aprėpties. Tą galima padaryti susitelkiant į HSM tyrėjų ir jų socialinių partnerių bendravimą, įvairias galimybes daryti poveikį visuomenei ir patiems HSM mokslininkams geriau suprantant to poveikio reikšmę. Siekiant pagerinti vertinimo metodus, mokslininkų tarpusavio vertinimas (peer-review) turėtų būti vertinimo pagrindas, nes tik jo metu galima teisingai įvertinti kognityvinius, dažnai nuo konteksto priklausančius HSM ypatumus. Tarpusavio vertinimą gali papildyti kiekybiniai rodikliai, jei tik jie atitinka HSM publikavimo ir mokslinės komunikacijos ypatumus. Kad ENRESSH įžvalgos būtų įgyvendintos, reikia esminio dalyko – HSM mokslininkų, mokslo politikų bei socialinių partnerių bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo.

The article analyzes the impact of FDI on economic growth and development of a host country in various conditions. Different sets of driving forces characteristic for certain stages of development of FDI receiving country are being considered. As the final aim of the critical analysis of contemporary theoretical and empiric findings the authors see the discovery of consistent patterns. Several FDI theories are reviewed in the article. The effects of FDI in developing countries are especially highlighted. The disparity between theoretical and empirical findings is taken into account: negative and positive aspects of FDI impact on countries that are on the path of development are revealed and interpreted. The authors conclude that the nature of the effects of FDI is mainly determined by specific characteristics of the developing countries, such as market structure, level of capital attainability and its absorptive capacity and others. Together with the development of the recipient country, FDI driving forces and outcomes transform. ; Daugelyje pereinamosios ekonomikos šalių tiesioginės užsienio investicijos, vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI) lėmė daugelio valstybių ekonominę užsienio kapitalo politiką: besivystančios šalys visokeriopai skatina tarptautinio kapitalo srautus, suteikdamos tiek mokestines lengvatas, tiek išskirtines strateginio investuotojo teises privatizuojant svarbius valstybės objektus. Tačiau tam tikri atvejai verčia abejoti, ar TUI visada užtikrina produktyvumo augimą, parduodamų prekių ir suteikiamų paslaugų kokybės bei kiekio didėjimą. Nepaisydami dominuojančio pozityvaus požiūrio kai kurie mokslininkai įrodinėja, jog užsienio kapitalo poveikis šį kapitalą įsileidžiančiai šaliai tam tikrais atvejais gali ne tik neduoti laukiamo efekto, bet, priešingai, stabdyti vietinio ūkio ekonominę plėtrą. Šiame straipsnyje kaip tik nagrinėjama, kokios varomosios jėgos lemia užsienio kapitalo srautų dydį ir kryptis bei kokios pasekmės yra tikėtinos užsienio kapitalui įsiliejus į konkurencinę, monopolinę arba oligopolinę ūkio šaką. Autorės kritiškai analizuoja pagrindines TUI judėjimo teorijas. Straipsnyje keliami vietinių bei užsienio investicijų suderinamumo klausimai, gvildenama finansinio sektoriaus išsivystymo lygio bei TUI poveikio ekonominiam augimui ryšio problemos. Pabrėžiama, jog atskirų užsienio kapitalo srautų poveikis kai kurioms šalies recipientės ūkio šakoms gali būti ne tik priešingas, bet ir laikui bėgant keisti savo kryptį arba poveikio stiprumą, t. y. kai kuriais atvejais TUI teigiamai veikia kapitalą priimančią šaką, o kai kuriais – neigiamai; laikui bėgant bei vykstant ūkio transformacijoms teigiamą TUI poveikį gali pakeisti neigiamas. Apibendrinant galima pasakyti, kad užsienio kapitalo atėjimas į besivystančią šalį neturėtų būti besąlygiškai skatinamas, kadangi tam tikrais atvejais vietinės šalies ekonomikos augimas gali būti stabdomas. Konkurencinių, technologinių bei kitų sąlygų, kuriomis užsienio kapitalas veikia rinkoje, specifika turi didelės įtakos bendram atskirų TUI srautų poveikiui vietinės ekonomikos plėtrai.

Recently there has been a growing scholarly interest on young researchers' challenges and struggles in academia, as well as on mentoring and career support and development issues. Based on 56 semi-structured interviews conducted with young scholars in social sciences and humanities in 14 European countries, this paper provides recommendations for early career investigator support. The set of recommendations includes advice for early career investigators themselves, for supervisors, for decision makers at higher education institutions and research institutes, for policy makers and funders and for peer reviewers. The major themes and trends identified across the interviews show that both individuals and institutions can play a major role in junior researchers' career building and development. ; Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama jaunųjų mokslininkų karjeros formavimo aspektams, mentorystės ir paramos karjeros pradžioje svarbai. Šio straipsnio tikslas – remiantis 56 pusiau struktūruotais pokalbiais su jaunaisiais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjais iš 14 Europos šalių pateikti rekomendacijas jaunųjų mokslininkų paramai. Rekomendacijos skirtos patiems jauniesiems mokslininkams, jų moksliniams vadovams ir mentoriams, sprendimus priimantiems asmenims aukštojo mokslo institucijose ir mokslo institutuose, mokslo politikos formuotojams ir mokslinių tekstų recenzentams. Pagrindinės tendencijos, atsiskleidusios pokalbiuose, patvirtina, kad ir individualūs asmenys, ir institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir plėtojant jaunųjų tyrėjų karjerą.

Political communication is strictly distinguished from social and individual activities that are interest-laden and thus lack the autonomy to be political. The latter belongs solely to political societies that are democratic. Indeed, there must be a strict restriction of the use of political to a public domain in which every member of society participates in public debates and decisions. This participation is the continuous origination and maintenance of the political domain as a guarantee of human autonomy and equality.This equality suggests that the publicly appointed officials are bound by the democratic ethos to maintain such a public domain and thus are called on to communicate the public issues; any communication that is designed for effect, for rhetorical obfuscation, is interest-laden and hence designed to advance the motives of an individual or a group and not the concerns of the public. In various ways, such a communication, and those who in their expertise help in its design, adds to the legitimation crisis that leads finally to public cynicism.Political journalism, as part and parcel of the originating and maintaining of the political society, is designed to serve the public by providing information that is of public concern. This is not to say that gossip columns of social interest are to be excluded from mass media. Rather, the primary task is information – despite the tendency of the public officials and their experts to obfuscate and mislead. One could in fact argue that political journalism and communication is, by now, the primary instrument of continuing the origination and maintenance of political (i.e., democratic) society (Mickunas, Pilotta 1999). ; Straipsnyje nagrinėjama demokratinės žinojimo visuomenės koncepcija, kuri remiasi metodologinėmis fenomenologinės sociologijos pirmtako Alfredo Schützo prielaidomis, kad kiekvienas mūsų esti 1) kasdienybės pasaulio praeivis, 2) ekspertas ir 3) gerai informuotas pilietis.Socialinio veiksmo metodologijos požiūriu, dialogas yra hermeneutinio interpretacinio supratimo raiška, apibrėžiama pagal dalies-visumos santykį. Hermeneutinis principas rodo, kad socialiniai mokslai remiasi ikiinterpretuotu, ikireflektyviu, ikiteoriniu gyvenamojo pasaulio pagrindu. Kitaip tariant, savaime suprantamos prasmės atsargos, susidedančios iš kasdienio socialinio ir kultūros patyrimo, ir yra toji sąlyga, kuri leidþia kalbėti apie teorinį žinojimą apie patyrimą. Dėl šios priežasties socialinis mokslinis žinojimas yra reflektyvus. Jis priklauso nuo ikisupratimo ar interpretacijos – nuo savo paties egzistavimo sąlygų supratimo.Svarbus politinio autonomiškumo principas – dialogas – esti nuoroda ne į kažką, bet su kažkuo. Tai rodo domėjimąsi kitu. Metodologinėje dialogo koncepcijoje, kuri remiasi bendruomenės supratimu, socialinis patyrimas nagrinėjamas kaip santykis tarp individualios savimonės, kito ir pasaulio. Dialogiškas interpretacijos pobūdis nėra tik nuorodą į kitą. Tai – žiūrėjimas su kitu. Tai – vieta, kur interpretacinis supratimas susiejamas su bendruomenės "metodologija". Paskiro žmogaus žinojimas yra kolektyvinio teisėtumo, bet ne privataus tyrimo rezultatas. Šį žinojimą įgyjame šeimose, mokyklose, bendruomenėse; skaitydami knygas, laikraščius, žiūrėdami televiziją ir naršydami internete.Siekdami išsaugoti ir stiprinti gerai informuoto pilietiškumo sąlygas, turime kurti tarpinius – viešojo švietimo, žurnalistinio etoso, sutartinės demokratijos – institutus, kurių paskirtis yra bendrasis pilietinis gėris, kuriamas bendromis pastangomis. Šiuo požiūriu politinė žurnalistika ir komunikacija yra pirminės sąlygos, leidžiančios išsaugoti ir tęsti politinės (t.y. demokratinės) visuomenės principus.Reikia skirti, viena vertus, politinę komunikaciją ir, kita vertus, socialinę bei individualiąją veiklą. Pastaroji susijusi su interesais. Kad ji taptų politine ir demokratine, jai stinga autonomijos. Politinė komunikacija – veikla, kuri vadovaujasi autonomiška viešąja diskusija, - atsako už padarytus sprendimus. Šiuo požiūriu privatūs interesai, kurių motyvacija yra iracionali, slepia arba naikina racionalią ir laisvą viešąją diskusiją. O tokia diskusija neturi būti supaprastinta. Be to, ji neturi vengti prieštaravimų. Tai, ko reikia vengti, yra paviršutiniškas požiūris, dažnai pateikiamas kaip "objektyvus". Paprastai manoma: jeigu pateikiami du priešingi požiūriai, tai "problema" jau yra suformuluota. Tačiau rimtas dialogas reikalauja kruopščiai išnagrinėti dalyką dar prieš pateikiant vadinamuosius "skirtingus požiūrius". Paprastas požiūrių pateikimas negali būti esminė žinojimo sąlyga.Griežtai kalbant, politika turi vieną pagrindinį uždavinį – atvirą sritį, kur kiekvienas bendruomenės narys dalyvauja spręsdamas viešuosius klausimus. Tokia laikysena rodo, kad visi bendruomenės nariai yra vienodai įsipareigoję dalyvauti viešuose politiniuose svarstymuose. Tai – pastangos rūpintis politikos etosu, t.y. politiniu būdu, kuris išsaugo ir stiprina viešosios srities galimybę. Kaip tik todėl politinė-žurnalistinė komunikacija, kaip demokratijos etoso dalis, turi suprasti perskyrą tarp viešosios ir privačiosios sričių ir domėtis, ar politinio pobūdžio teiginiai yra susiję su viešaisiais rūpesčiais. Demokratinės politinės žurnalistikos paskirtis – informuoti bendruomenę apie maskuojančią politinio teatro veiklą, jo nemokšiškumą ir sprendimų stygių. Tokia sritis nėra natūrali arba socialinė. Tai – autonomiška politinė sritis.

Išties pavaizdus Theodore'o Clarke'o Smitho tekstas, nors netapęs savaime reikšminga amerikiečių istorikų teorinės minties pozicija, vis dėlto tapo savotišku istoriografijos riboženkliu, o "kilnioji vizija"– metafora, nuo tada dažnai vartojama lengvai pašiepti istoristų ambiciją, empirinių (gamtamokslių) atradimų ir juos sekusių filosofinės minties pokyčių nulemtoje humanitarinių mokslų paradigminėje slinktyje tampančią vis mažiau pamatuota. Charleso Beardo, vieno įtakingiausių ir produktyviausių XX a. pirmos pusės amerikiečių istorikų, atsakymas, ginant tuo metu jau aiškiai susiformavusios "naujosios" arba "progresyvistinės" istorijos mokyklos (kuriai, be jo paties, reikėtų priskirti Jamesą Harwey'ųRobinsoną, Fredericką Jacksoną Turnerį ir Carlą L. Beckerį) teorines prielaidas, gal ir nėra jo geriausias teorinis tekstas, tačiau gerai reprezentuoja to laiko intelektualinį klimatą istorikų bendruomenėje už Atlanto.Beardas buvo "progresyviausias" iš ketverto, jaunystėje– krikščionis socialistas, ilgainiui praradęs tikėjimą ir socialinio teisingumo troškimą perkėlęs į (pasi)tikėjimą visuomenės mokslais, kuriuose laikėsi griežtos perskyros tarp jam milžinišką įtaką padariusio Karlo Marxo teorinių darbų ir jų piktnaudojimo praktiniame gyvenime (manydamas, kad taip su savo teorine mintimi elgėsi jau pats Marxas)."Progresyviųjų istorikų" tramplinas buvo besiformuojantys nauji socialiniai mokslai. Diskusijos apie objektyvumo prielaidas ir ribas prasidėjo tarp politologų, sociologų ir ekonomistų, o istorikų bendruomenę aplenkė dar kurį laiką. Nors pagrindinis "progresyvistų" rūpestis buvo istorijos metodologija, rašydami apie socialinius klausimus jie metė socialinį iššūkį ne tik istoriografijai. Diduma senosios kartos amerikiečių istorikų buvo kilę iš sluoksnio, kurį būtų galima vadinti Amerikos aristokratija, turinčio luomui būdingą solidarumo jausmą. Ne be reikalo solidžiausias Beardo darbas, parašytas dirbant tuo metu akademinėje istorijoje lyderiavusiame Kolumbijos universitete, marksistinio materializmo idėjomis grįstas JAV konstitucijos tyrimas, sukėlė tokią sumaištį akademikų ir politikų sluoksniuose, jog pats Beardas savo mokiniui Arthurui Schlessingeriui patarė disertacijos įvade jo pavardės geriau neminėti. Belieka pridėti, kad, nors nagrinėjamas oponentas pasirinko ir labai vaizdingą žūtbūtiniame mūšyje besikaunančių istoristų pulkų metaforą, tikrovė buvo veikiau priešinga. Ir nors pasikeitęs kultūrinis, socialinis ir politinis klimatas tarpukario metais sukūrė ir skatino istorinį reliatyvizmą, tai buvo veikiau pionieriška, nei įsitvirtinusi kryptis.Čia publikuojamas Charleso A. Beardo tekstas pirmą kartą pasirodė žurnaleThe American Historical Review(1935, vol. 41, no. 1). Jį iš anglų kalbos vertė ir įvadą parašėMingailė Jurkutė.

The debates on how to foster civic participation have intensified in current years, especially with the coming of digital era. New electronic social networks and other digital platforms promising the unseen possibilities for variety of activities including civic participation, has been emphasized as a factor facilitating civic engagement (Smith, 2013). In this article, we test a hypothesis that people, who are actively engaged in electronic social networks at the same time are more likely participate in civic activities. The findings show that electronic social networks generally have a positive relationship with participation in various civic activities. More specifically, we find that engagement in specific networked activities, such as "offering topics for discussion", "contributing to organized events" or "publication of content" have more influence on civic participation than others. ; Pastaraisiais metais suintensyvėjo diskusijos apie pilietinio aktyvumo skatinimą. Elektroniniai socialiniai tinklai ir kitos skaitmeninės platformos, siūlančios neregėtas galimybes įvairioms veikloms, taip pat ir pilietiniam aktyvumui, pradėtos akcentuoti kaip veiksnys, palengvinantis piliečių dalyvavimą. Šiame straipsnyje yra tikrinama hipotezė, teigianti, kad žmonės, kurie aktyviau dalyvauja elektroniniuose socialiniuose tinkluose, yra labiau linkę dalyvauti ir pilietinėse veiklose. Rezultatai rodo, kad dalyvavimo elektroniniuose socialiniuose tinkluose ir pilietinėse veiklose santykis iš esmės yra teigiamas. Konkrečiau nustatyta, kad specifinės tinklinės veiklos, tokios kaip "temų diskusijoms siūlymas", "prisidėjimas prie organizuotų renginių" ar "turinio viešinimas", daro didesnę įtaką pilietiniam aktyvumui už kitas veiklas.

The Europe 2020 Strategy has Social goals for the present decade. In order to measure progress in their implementation, the European Union has developed, inter alia, A set of synthetic indicators that make it possible to compare achievements both at national and at Community level. The aim of the study is to the evaluation of these targets by the countries of the former Eastern bloc based on synthetic indexes established for their measurements. The research period are years 2010-2015. In the article, the method for analysis of legal acts, statistical data, index method, comparative analysis and the scale of "positive" ratings determining the level of achievements were applied. It allowed to determine which countries in which area and to what extent they achieved the set social goals. ; Strategijoje "Europa 2020 yra numatyti socialiniai tikslai dabartiniam dešimtmečiui. Siekdama įvertinti jų įgyvendinimo pažangą, Europos Sąjunga sukūrė sintetinių rodiklių rinkinį, leidžiantį palyginti pasiekimus tiek nacionaliniu, tiek ir Bendrijos lygiu. Straipsnio tikslas - įvertinti šių tikslų įgyvendinimą buvusio Rytų bloko šalyse, remiantis jų matavimų sintetiniais rodikliais. Tyrimo laikotarpis yra 2010-2015 m. Straipsnyje buvo naudojamas teisės aktų analizės metodas, statistiniai duomenys, indekso metodas, lyginamoji analizė ir "teigiamų" vertinimų skalė, apibrėžianti pasiekimų lygį. Tai leido nustatyti, kokiose šalyse ir kokiu mastu yra pasiekti numatyti socialiniai tikslai.