Suchergebnisse

Anti-globalist riots in Seattle in 1999 & the global anti-war demonstrations in 2003 not only made their way to the news headlines, but also received renewed academic attention. This article seeks to outline the differences between the traditional social movements & the new social movements. The first part of the article addresses the definition & classification issues of social movements. It also presents a comparison of three theoretical approaches (rational choice, Marxism & social constructivism) towards the phenomenon of social movement. The author concludes, that advocates of all three approaches present certain valuable insights on the causes & effects of this phenomenon. The second chapter of the article outlines presents trends & problems in the research of the social movements. It is argued that researchers of this subject face basically the same problems as all social scientists, first of the problems of comparability & the limits of qualitative methods. On the other it is assessed that new tools of quantitative analysis, information technologies significantly enhance the possibilities of research. By combining different theoretical approaches the author then seeks to outline the criteria of what could be the constitutive elements of the new social movements as opposed to the traditional ones. It is concluded that the new social movements can only exist in the postmodern or post-materialist societies where the questions of physical survival or national liberation are replaced by the questions of quality of life & self-expression. The new movements are also transnational in nature & their goals are usually universal (ecology, peace, rights of animals) rather than national (independence) or individual (employment, salary etc.). The new movements mobilize around collective identity & common values while the traditional movements mobilize around common goals of social or economic changes. The organization mode of the new movements is usually horizontal & the role of the leaders is rather limited while in the case of traditional movements the organization structure is strictly hierarchical & the role of the leader is essential. Finally the new movements are less prone to violence & rely more on the new technologies of communication & information. Building on the criteria outlined in the second part of the article, the final chapter discusses the case of Lithuania. It is concluded that the number & activities of the new social movements in Lithuania are very scarce. The most significant among such movements is the feminist movement, which is indeed rather active, & even have established ties with international feminist network. Traditional movements (in particular farmers, nationalists & neo-nazists, are still abundant in Lithuania. The authors argues that such imbalance between traditional & new movements could be a cause for concern as the number & activity of the new social movements is a good indicator of the maturity of the civil society in a country. The conclusion of the article reiterates the importance to continue the research of the phenomenon of the social movements. The warning of Ortega Y Gaset voiced in 1932 about the danger of the masses that have the supreme power in their hands is still relevant. Adapted from the source document.

Straipsnyje aptariami socialiniai psichologiniai gimstamumo aspektai Lietuvoje. Atliktos apklausos ir tyrimai parodė, kad krašte vyrauja pastovi gimstamumo mažėjimo tendencija. Pagal Sąjunginį 1959 m. gyventojų surašymą vidutinis šeimos dydis Lietuvoje buvo 3,6, pagal 1970 m. surašymą – 3,4, o pagal paskutinį 1979 m. surašymą – jau tik 3,3 žmogaus. Vaikų poreikis, kaip ir bet kuris kitas socialinis poreikis, yra specifinio reprodukcinio elgesio varomoji jėga. Vaikų poreikio mažėjimas glaudžiai susijęs su sutuoktinių nešeiminėmis orientacijomis. Šį ryšį rodo tai, kad faktinio, laukiamo ir pageidaujamo vaikų skaičiaus rodikliai mažesni protinio darbo darbuotojų šeimose. Mažiau vaikų turi, laukia ir pageidauja tos šeimos, kuriose sutuoktinių išsimokslinimas aukštesnis. Gimstamumas Lietvoje įgavo ryškią mažėjimo tendenciją iki lygio, kuris neužtikrina paprastos gyventojų reprodukcijos ateityje. Ši tendencija nėra laikina ir turi visuotinį pobūdį, nes yra visuomenės socialinio-ekonominio vystymosi pasekmė. Dominuoja psichologiniai gimstamumo motyvai, kurie paprastai sąlygoja pirmojo vaiko gimimą, o ekonominių ir socialinių motyvų poveikis gimstamumui mažas.

Straipsnyje nagrinėjama kritinių socialinių mokslų samprata ir jų vieta platesnėse metodologinėse šiuolaikinės socialinių mokslų filosofijos diskusijose (ypač diskusijose dėl natūralizmo). Analizuojami du pamatiniai kritinių socialinių mokslų bruožai – metodologinis antinatūralizmas ir kritinė vertybinė nuostata. Straipsnyje tvirtinama, jog kritinė vertybinė nuostata numato itin siaurą vertybių sampratą (suprantant vertybes kaip nuostatas, nurodančias tyrimo tikslus), kurios laikydamiesi kritinių socialinių mokslų filosofai nepajėgia įrodyti būtino ryšio tarp kritinės vertybinės pozicijos ir konkrečios metodologinės pozicijos. Todėl kritinę vertybinę nuostatą įmanoma sieti tiek su natūralistine, tiek su interpretacine metodologija.Pagrindiniai žodžiai: kritiniai socialiniai mokslai, natūralizmas, interpretacinė prieiga, vertybinis neutralumas socialiniuose moksluose.Are Critical Naturalist Social Sciences Possible?Kęstas KirtiklisSummaryThe article deals with the conception of critical social sciences and their place in the wider context of methodological debates, particularly in the naturalism debate in contemporary philosophy of social sciences. The article analyzes two basic characteristics of critical social sciences – methodological antinaturalism and critical axiological position. It is argued that because of excessively narrow notion of values (values as research-directing attitudes) implied by the critical axiological position philosophers of critical social sciences fail to demonstrate a necessary link between critical axiological attitude and particular methodology. Therefore, it is possible to relate critical axiology with naturalist as well as with interpretive methodology.Keywords: critical social sciences, naturalism, interpretivism, value-neutrality in social sciences.

Vilniaus universitetasSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: birute.sakalauske@fsf.vu.lt; lijana.gvaldaite@fsf.vu.lt;jolita.kasalyniene@fsf.vu.lt

SantraukaStraipsnyje pristatoma kokybinio tyrimo metu rekonstruota socialinių darbuotojų kaip "nepaisomų profesionalų" empirinė kategorija-fenomenas. Remiantis grindžiamosios teorijos metodologija, atskleidžiamos šio fenomeno priežastinės, kontekstinės ir intervenuojančios sąlygos. Visgi ypatingas dėmesys sutelkiamas į "nepaisomo profesionalumo" fenomeno įveikos strategijas (realizuojamas ir nerealizuojamas) bei šių strategijų sukeliamus padarinius socialiniam darbui. "Nepaisomas profesionalumas" yra patiriamas tuomet, kai socialinio darbo specialistams yra keliami nepagrįsti, neadekvatūs, jų profesinės veiklos esmės neatitinkantys reikalavimai. Nustatyta, kad "nepaisomo profesionalumo" fenomeno įveika yra lemiama profesionalo asmenybės, tačiau lygiai taip pat specifinių kontekstinių sąlygų, kuriomis veikia socialiniai darbuotojai. Veikiant socialinio darbo profesionalumą auginančiose / plėtojančiose organizacijose, atsiveria kitokios kokybės fenomeno įveikos galimybės nei socialinio darbo profesionalumo neauginančiose ar net jį žlugdančiose organizacijose / aplinkose.

Straipsnyje siekiama identifikuoti socialinius rizikos kontūrus žiniasklaidoje – juos išryškinti remiantis ne atomistine pavienių sričių rizikų analize, o holistiniu požiūriu. Straipsnio idėja yra grindžiama empirinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama aprašyti, kokios rizikos ir kaip jos yra pristatomos televizijos naujienų laidose, duomenimis. Tyrimui įgyvendinti pasirinkta grindžiamoji strategija suteikia galimybę pateikti kompleksišką tiriamo reiškinio vertinimą, identifikuojant rizikų raiškos sritis, nustatant jų egzistavimą įgalinančius šaltinius, poveikį patiriančias aukas bei įvardijant valdysenos subjektus – asmenis ar institucijas, atsakingas už rizikos prevencijos vykdymą bei esamų padarinių likvidavimą. Materiali tyrimo išdava – simbolinis rizikų reprezentacijų žemėlapis, leidžiantis sistemiškai pavaizduoti rizikas, apie kurias buvo kalbama tyrimo metu analizuotuose televizijos naujienų pranešimuose. Tyrimo rezultatai rodo, jog pasirinktame duomenų šaltinyje yra pristatomas platus teminis rizikų spektras, apimantis pavojus, tykančius įvairiose srityse: ekonominėje, politinėje, socialinėje, kultūrinėje, sveikatos, technologinėje, aplinkosauginėje / ekologinėje. Visų šių sričių rizikų reprezentacijos sudaro bendrą informacijos srautą, individus supažindinantį su realiomis ir hipotetinėmis grėsmėmis. Šio tyrimo duomenys atskleidžia naujų didesnės aprėpties tyrimų poreikį.Pagrindiniai žodžiai: rizika, žiniasklaida, rizikos komunikacija, grindžiamoji teorija, simbolinisžemėlapisSocial contours of risk in media: analysis of televisionnews messagesEimantė Zolubienė SummaryThe aim of this article is to identify social contours of risk presented in media. They are revealed referring not to the atomistic, but holistic approach. The idea of this article is based on the data of empirical research, whose purpose is to find out what kinds of risk and how are presented in TV news. The study implementation is based on the grounded theory, which enables to present the complex evaluation of the research object. Identifying risk sources, victims and governing entities (i. g. individuals or institutions, which are responsible for risk prevention and elimination of consequences). This article also presents visualization of the research data on the symbolic map of risks representations. It provides a systematic explanation of risks, which were represented in the analyzed television news messages. The results showed that a wide range of risks and threats were presented in television news, for example social, economic, political, cultural, environmental ones etc. Various risks representations create a common information flow, which makes people familiarized with hypothetical and real risks. The study results revealed a necessity of a new, wider coverage research.

Straipsnyje siekiama identifikuoti socialinius rizikos kontūrus žiniasklaidoje – juos išryškinti remiantis ne atomistine pavienių sričių rizikų analize, o holistiniu požiūriu. Straipsnio idėja yra grindžiama empirinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama aprašyti, kokios rizikos ir kaip jos yra pristatomos televizijos naujienų laidose, duomenimis. Tyrimui įgyvendinti pasirinkta grindžiamoji strategija suteikia galimybę pateikti kompleksišką tiriamo reiškinio vertinimą, identifikuojant rizikų raiškos sritis, nustatant jų egzistavimą įgalinančius šaltinius, poveikį patiriančias aukas bei įvardijant valdysenos subjektus – asmenis ar institucijas, atsakingas už rizikos prevencijos vykdymą bei esamų padarinių likvidavimą. Materiali tyrimo išdava – simbolinis rizikų reprezentacijų žemėlapis, leidžiantis sistemiškai pavaizduoti rizikas, apie kurias buvo kalbama tyrimo metu analizuotuose televizijos naujienų pranešimuose. Tyrimo rezultatai rodo, jog pasirinktame duomenų šaltinyje yra pristatomas platus teminis rizikų spektras, apimantis pavojus, tykančius įvairiose srityse: ekonominėje, politinėje, socialinėje, kultūrinėje, sveikatos, technologinėje, aplinkosauginėje / ekologinėje. Visų šių sričių rizikų reprezentacijos sudaro bendrą informacijos srautą, individus supažindinantį su realiomis ir hipotetinėmis grėsmėmis. Šio tyrimo duomenys atskleidžia naujų didesnės aprėpties tyrimų poreikį.Pagrindiniai žodžiai: rizika, žiniasklaida, rizikos komunikacija, grindžiamoji teorija, simbolinis žemėlapisSocial contours of risk in media: analysis of television news messagesEimantė Zolubienė
SummaryThe aim of this article is to identify social contours of risk presented in media. They are revealed referring not to the atomistic, but holistic approach. The idea of this article is based on the data of empirical research, whose purpose is to find out what kinds of risk and how are presented in TV news. The study implementation is based on the grounded theory, which enables to present the complex evaluation of the research object. Identifying risk sources, victims and governing entities (i. g. individuals or institutions, which are responsible for risk prevention and elimination of consequences). This article also presents visualization of the research data on the symbolic map of risks representations. It provides a systematic explanation of risks, which were represented in the analyzed television news messages. The results showed that a wide range of risks and threats were presented in television news, for example social, economic, political, cultural, environmental ones etc. Various risks representations create a common information flow, which makes people familiarized with hypothetical and real risks. The study results revealed a necessity of a new, wider coverage research.

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] In the article, genres of TV reality shows are analysed. During them, temporary societies are being constructed. In social television experiments there may be identified palallels to existing and theoretical models of society. Television modifies the Panopticon concept by J. Bentham with help of new technological means. Reality shows become raw material for creating an artificialsociety which reminds of Leviathan by T. Hob bes. The historical evolution of television reflects afight between aristocratic and democratic spaces and the threatening danger of democratic despotism, foretold by A. de Tocqueville. Having opened the door for self-expression of ordinary citizens, television becomes an authority that supplies society with amusements. ; [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojamos uždaros televizijos realybės šou visuomenės. Socialiniuose televizijos eksperimentuose galima įžvelgti paralelių su realiai egzistuojančiais ir teoriniais visuomenės modeliais. Naujomis technologinėmis priemonėmis modifikuojamas J. Benthamo panoptikonas. Realybės šou dalyviai tampa žaliava konstruoti T. Hobbeso Leviataną primenančią dirbtinę visuomenę. Istorinė televizijos raida atspindi A. de Tocqueville'io įžvalgas apie aristokratinės ir demokratinės erdvių kovą bei visuomenei gresiantį demokratinio despotizmo pavojų. Plačiai atvėrusi duris eilinio piliečio raiškai, televizija tampa rūpestinga valdžia, aprūpinančia visuomenę malonumais.

The conception of positive law at one ties the right with the law, i.e. formalization of law, determination of it. Just determined law can have its shape – the law in common sense. The State to the essence of positive law, as legal category, enters as the subject of lawmaking (natural law is changed to positive) and as guarantee of necessity of legal imperatives. The competence of natural law in this range restricts to declaring of humanistic ideas (legal ideas). It shows, which values should state turn to conventional regulation of behaviour and how much it can be limited. On the other hand, it is indicated, that the purpose of contemporary democratic state is not just reassurance of above-mentioned rights, because recently inthe society other important concerns for person are emphasized. The values of law are related with public interests. Western civilization and world-view orients to separate human needs, interests, his relations with other persons and their internecine services, cultural interchange. Human's personal and political rights and freedoms, his interests are the basic object of purpose and protection of modern democratic state.

The conception of positive law at one ties the right with the law, i.e. formalization of law, determination of it. Just determined law can have its shape – the law in common sense. The State to the essence of positive law, as legal category, enters as the subject of lawmaking (natural law is changed to positive) and as guarantee of necessity of legal imperatives. The competence of natural law in this range restricts to declaring of humanistic ideas (legal ideas). It shows, which values should state turn to conventional regulation of behaviour and how much it can be limited. On the other hand, it is indicated, that the purpose of contemporary democratic state is not just reassurance of above-mentioned rights, because recently inthe society other important concerns for person are emphasized. The values of law are related with public interests. Western civilization and world-view orients to separate human needs, interests, his relations with other persons and their internecine services, cultural interchange. Human's personal and political rights and freedoms, his interests are the basic object of purpose and protection of modern democratic state.

Straipsnyje nagrinėjama visuomeninė erdvė, veikiama įvairių socialinių kūnų, kaip individo egzistencinio tapsmo aplinka. Logos interpretuojamas kaip tam tikrų socialinių nuostatų visuma, techne – kaip egzistencinės kūrybos menas. Plėtojamos tezės: socialinių grupių kūniškumas suponuoja polifoninę individo egzistencinio tapsmo aplinką; egzistuojantis nuo gimimo iki mirties kūniškas (veikiantis ir kenčiantis) individas yra socialinės grupės konstitucinis analogas ir dalyvis. Teigiama, kad individas, įgyvendinantis savo egzistencinį projektą, yra įvairių bendrijų sankirtos mazgas ir visuomenės jungiamoji grandis. Kadangi nesą vieno visuomenės logos, persmelkiančio visas socialines aplinkas, egzistuojantis individas tampąs tiek jų sąryšio mazgu, tiek socialinio horizonto plėtros veiksniu. Pasak autorių, visuomenė sudaro rišlų organizmą ne turėdama bendrą logos aplinką, bet susidėdama iš joje tampančių individų, kurie savo egzistenciniu projektu susieja skirtingus logos. Teigiama, kad egzistencinė kūryba reikalauja egzistencinio pasirinkimo įgūdžių daugiamatėje socialinių kūnų sąveikų kintančioje logos aplinkoje. Nagrinėjamas filosofijos vaidmuo mokslo visuomenėje apskritai ir technikos universitete konkrečiai. Anot autorių, filosofinis diskursas - išskirtinis kitų teorinių diskursų atžvilgiu, nes jis laiduoja perėjimą iš vienos egzistencinės-prasminės provincijos į kitą. Filosofinis diskursas, pažadindamas minties kovą, išjudinąs kitų teorinių diskursų plėtrą, t. y. padedąs jiems įveikti savo uždarumą.