Suchergebnisse

"Editorial." Creativity Studies, 9(1), pp. 1–2

"Creativity and its expression forms: sociocultural and media aspects" Creativity Studies, 8(1), p. 1

The article deals with the concept of a "global village" in the aspect of communication. In the first part of the article this concept is introduced without undertaking any judgments and following a position of a judicial researcher. In the second part the conditions of the possibility of a "global village", regarding the crucial differences of globality and villagicity and their incompatibility, are questioned. A thought is raised whether M. McLuhan's "global village", which is constituted by contemporary information and communication technologies and treated as new media, should be assessed as a "global city", attaching to globality some essentially new and unaccustomed meanings, inspired by the traditional socio‐cultural structural transformations to the networkful nonstructural systems.


"Globaliojo kaimo" lokalumas komunikaciniu aspektu: pro et contra M. Mcluhanui


Santrauka


Straipsnyje komunikaciniu aspektu tiriama M. McLuhano "globaliojo kaimo" samprata. Pirmoje jo dalyje ši samprata pristatoma nesiimant jokių jos vertinimų ir laikantis bešališkos tyrėjo pozicijos. Antroje straipsnio dalyje kvestionuojamos "globaliojo kaimo" galimybės sąlygos dėl esminių globalumo ir kaimiškumo skirtumų bei jų tarpusavio nesuderinamumo. Išsakoma mintis, kad McLuhano įžvelgiamas "globalusis kaimas", kurį jo mąstymo perspektyvoje steigia dabartinės informacijos ir komunikacijos technologijos, traktuojamos kaip naujosios medijos, turėtų būti traktuojamas kaip "globalusis didmiestis", globalumui suteikiant iš esmės naujų ir neįprastų konotacijų, inspiruotų tradicinių sociokultūrinių struktūrų transformacijų į tam tikras tinkliškas bestruktūres sistemas.

"Preface" LIMES: Cultural Regionalistics, 3(2), p. 89-90

The article deals with the conception of hypercivilization that was developed by contemporary French media philosopher Jean Baudrillard and discusses its originality, innovation and philosophical‐sociological validity. It is compared with the classical conception of Western civilization, highlighting their basic similarities and differences. The author investigates the relationships between classical Western civilization and traditional metaphysics and between contemporary hypercivilization and pataphysics. The first section of the article is introduced to the meaning and problematicity of the concept of civilization, analyzing the connections between the concepts of civilization and culture. The second section discusses traditional French concept of civilization. The third section analyzes and interprets the conception of hypercivilization of Baudrillard. The last one from a critical thinking perspective discusses the philosophical‐sociological validity of the conception of hypercivilization of Baudrillard, seeking for possible parallels with the conception of classical Western civilization.

"Preface", LIMES: Cultural Regionalistics, 1(2), p. 1

Mokslinėje konferencijoje "Globalumas ir lokalumas", vykusioje 2003 m. gegužės 2-3 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje, gvildentos vienos svarbiausių gyvenamosios epochos - postmoderno - globalumo ir lokalumo problemos. Z. Baumanas knygoje "Globalizacija: Pasekmės žmogui" (2000) išryškina pagrindinius globalizacijos fenomeno aspektus, imasi vaisingos globaliųjų ir lokaliųjų dialektikos lyginamosios analizės. Globalumo ir lokalumo problemos tyrimas tapo ir minėtos konferencijos tikslu.

Straipsnyje Panoptikumo idėja ir panoptizmo valdžios forma moduliuojama vieno ryškiausių postmoderno epochos fenomeno - globalizacijos fone. Aptariama garsaus šiuolaikinio mąstytojo Z. Baumano pozicija Panoptikumo ir Sinoptikumo, panoptizmo ir sinoptizmo klausimais. Architektūrinis statinio modelis – tai galios santykių galimybės sąlyga ir drausminio aparato įtvirtinimas. Kokia prasmė lyginti Panoptikumą ir Sinoptikumą? Ieškoma elektroninių duomenų bankų ir Panoptikumo struktūrų sąlyčio taškų ir skirtumų. Kodėl duomenų bankai kibernetinėje erdvėje pasiekia aukščiausią mobilumo lygmenį, o Panoptikumas imobi/izuoja kiekvieną individą, patekusį į tobulo kalėjimo teritoriją?

Kačerauskas T. Filosofinė poetika. Vilnius: Versus aureus, 2006. 280 p. ISBN 9955-699-17-5Philosophical Poetcs: from Antiquity to Our TimesJovilė Kotryna Barevičiūtė

Problems of Epistemology and Political Philosophyin the Academic DiscourseJovilė Kotryna Barevičiūtė an>

Mercilless Social Diagnosis: Jean Baudrillard (1929–2007)Jovilė Kotryna Barevičiūtė

>

[STRAIPSNIS ATŠAUKTAS]
Straipsnyje apmąstoma J. Baudrillard'o poistorės samprata, iš esmės besiskirianti nuo šiuolaikinėje epochoje itin paplitusios istorijos pabaigos kaip postmodernybės diagnozės. Keliamas klausimas, kuo poistorė skiriasi nuo postmodernybės. Įrodinėjama, kad J. Baudrillard'o pateikiama istorijos interpretacija kur kas tiksliau nusako šiuolaikinį socialinį ir ontologinį būvį negu modernybės pabaigos ar postmodernybės versijos. Kodėl? Pamatinė šio mąstytojo istorijos interpretaciją organizuojanti kategorija yra nihilizmas. Šio straipsnio autorė Baudrillard'o istorinį nihilizmą pavadina "skaidriuoju" remdamasi tuo, kad mąstytojas poistorės diagnozę pritaiko ne tikrovei, o ją sunaikinusiai medijai. Remiantis minėta "skaidriojo" nihilizmo kategorija ir analizuojama J. Baudrillard'o poistorės problematika. Pirmoje straipsnio dalyje apmąstomas medijos vaidmuo šiuolaikinėje epochoje ontologiniu požiūriu, išryškinant tikrovei pražūtingą binarinių opozicijų nyksmą. Antroje dalyje lyginamos postmodernybės ir poistorės sampratos, akcentuojant tai, kad postmodernybė dabartinę epochą traktuoja kaip istorijos tąsą, o pastaroji – kaip situaciją anapus istorijos. Galiausiai parodoma, kad nors postmodernybės diagnozė šiuolaikinės epochos atžvilgiu yra itin paplitusi, bet nėra tiksli, todėl ją siūloma keisti poistorės sąvoka, argumentuojant principiniu mūsų gyvenamojo laikotarpio skirtingumu nuo visų ankstesniųjų.

Straipsnyje nagrinėjama dviejų filosofijos istorijos atžvilgiu visiškai savarankiškų mąstytojų – "gyvenimo filosofijos" atstovo H. Bergsono gyvybės polėkio ir šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovo J. Baudrillard'o simuliacijos konceptų santykis. Šių dviejų mąstytojų aptariamų konceptų santykis – tai tam tikras iššūkis ir idėjų istorijai, ir pačiai straipsnio autorės pasirinktai tyrimo problemai. Kodėl svarbu apmąstyti gyvybės polėkį simuliacijos kontekste? Kaip įmanoma minėtų fenomenų sąveika? Vis labiau įsigalint vartotojų visuomenių tipui ir vis sparčiau plėtojantis virtualiosioms technologijoms, tikrovės ir jos fenomenų problema tampa itin aktuali. H. Bergsono "pozityvioji metafizika" ir J. Baudrillard'o medijos filosofija lyginamos ne ieškant sąlyčio taškų, bet stengiantis įžvelgti tam tikrų esminių pokyčių tikrovės fenomenuose. Siekiama apmąstyti, kas nutinka bergsoniškajam gyvybės polėkiui simuliacijos veikiamoje tikrovėje. Parodoma, kaip gyvybės impulsas išsigimsta hiperrealybės sferoje. Pagrindiniai žodžiai: Bergsonas, Baudrillard'as, gyvybės polėkis, hiperrealybė, simuliacija.Relationship between Elan Vital and the Phenomenon of Simulation: H. Bergson, J. Baudrillard Jovilė Kotryna Barevičiūtė
SummaryThe author analyses a relationship between two concepts – that of the impulse of life by a representative of the "philosophy of life" H. Bergson and that of simulation represented by the contemporary French thinker J. Baudrillard. From the viewpoint of the history of philosophy these two thinkers have not had any influence whatsoever on each others' ideas. The above-mentioned relationship between the two concepts these two thinkers discuss as a sort of challenge regarding both the history of ideas and the problem chosen by the author of the article for her research. Why is it so important to think about the impulse of life in the context of simulation? How is the interaction between the above-mentioned phenomena possible? While a type of consumer societies gains a foothold and virtual technologies develop ever more rapidly, the problem of reality and its phenomena becomes more and more important. The "positive metaphysics" of H. Bergson and the philosophy of media of J. Baudrillard are compared not in order to find the common denominators, but rather to discover certain substantial changes in the phenomena of reality. There is a strive to reflect a change of the Bergsonian impulse of life in the reality by the process of simulation. It is demonstrated how the impulse of life degenerates in the sphere of hyperreality.Keywords: Bergson, Baudrillard, the impulse of life, hyperreality, simulation."line-height: 18px;">

Problems of Epistemology and Political Philosophy in the Academic Discourse Jovilė Kotryna Barevičiūtė

an>