Suchergebnisse

Lietuvos visuomenė gyvena permainų laikotarpiu, kuriame asmeninės vertybės yra veikiamos mus supančios aplinkos. Pastebėtas visuomenės narių elgesio kultūros prastėjimas ir vis dažniau tai būdinga vaikų ir jaunimo elgsenai. Vaikai praranda savarankiškumo, pagarbos asmeniui, tautai jausmus, vis dažniau matomas šiurkštus bendravimas, nepakantumas aplinkai, o tai tik įrodo, kad mūsų jaunoji karta pasižymi žema elgesio kultūra. Kuo anksčiau supažindinsime vaikus su pagrindinėmis elgesio kultūros vertybėmis ir sieksime jas ugdyti, tikėtina, jog pasieksime geresnių rezultatų tinkamo elgesio modeliavimui gyvenimui visuomenėje. Dėl šios priežasties ne tik šeima, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga tampa atsakinga už vaikų elgesio kultūros ugdymą, švietimą ir skatinimą elgtis mandagiai, pagarbiai, sąžiningai, draugiškai ir t. t.Straipsnio tikslas – atskleisti, koks yra ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogių požiūris į vaikų elgesio kultūros ugdymą(si) ikimokykliniame amžiuje.Atliktas tyrimas vienoje iš Radviliškio ikimokyklinio ugdymo įstaigų siekiant išsiaiškinti, kiek svarbus yra elgesio kultūros ugdymas(is) ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir koks yra pedagogių požiūris šiuo aspektu. Tikslui įgyvendinti pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Atlikta ikimokyklinių ugdymo(si) įstaigų pedagogių anketinė apklausa raštu, duomenys apdoroti turinio analizės metodu.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad elgesio kultūros sąvokos samprata plati, nes ją sudaro ne tik veiklos, bendravimo, higienos kultūra, bet ir ekologinis bei tautinis ugdymas(is). Anot pedagogių, didžiausia atsakomybė už vaikų elgesio kultūros ugdymą atitenka ugdytinių šeimoms. Ugdymo įstaigos įvardijamos kaip papildomi institutai, prisidedantys prie vaikų elgesio kultūros ugdymo(si).