Evaluation of the implementation of national export developement strategy : case study of the Republic of Lithuania ; Nacionalinės eksporto plėtros strategijos įgyvendinimo vertinimas: Lietuvos Respublikos atvejis

Abstract

As a result of globalization and the changing business environment a lot of business companies have to undergo a deep transformation process to become more international in their export. Export is a key determinant in achieving economical growth of the state and a higher level of competition in the domestic market, but there is no proof that export promotion made by the state is efficient to stimulate export activities. The article aims to evaluate Export Development Strategy of the Republic of Lithuania for 2009-2013 and its implementation. The article evaluates the implementation of export strategy of the Republic of Lithuania through a survey and measures the production capacity of the industrial sector in Lithuania. The research findings show that a small part of industrial companies could effectively facilitate the state export encouragement measures because of their lack of production capacity. ; Daugelis besivystančių šalių (įskaitant pereinamosios ekonomikos šalis) liberalizuoja savo ekonomikas, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, perimti technologinius pasiekimus ir tapti konkurencingos vidaus rinkoje (Sinha, 2009). Globalizacija ir skirtingų ekonomikų integracija dažnai buvo siejama su ekonominiu augimu ir socialiniu vystymu. Eksportas labai svarbus kriterijus norint pasiekti aukštus ekonomikos augimo rodiklius (Hessels ir van Stel, 2007; Shih and Wickramasekera, 2010). Tačiau nėra įrodymų, kad valstybės pagalba ar specialios eksporto skatinimo priemonės efektyviai skatina veiklą, susijusią su eksportu (Leniodou, 1998, Wiliams, 2008). Lietuva yra maža atvira ekonomika su santykinai nedidele vidaus rinka, todėl vienas iš svarbiausių jos ekonominio augimo, konkurencingumo didėjimo, valstybės balanso teigiamių pokyčių veiksnių yra lietuviškų prekių eksporto plėtra. Šiuo metu pagrindinės lietuviškų produktų importuotojos ES šalys išgyvena finansinės krizės padarinius. Ji ypač neigiamą įtaką turėjo Vakarų Europai. Šie politinės valios klausimai yra apibrėžti Lietuvos eksporto plėtros strategijoje 2009– 2013 m. (Žin., 2009, Nr. 137-6012). Pažymėta, kad Strategijos vizija, tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinti valstybės institucijų skatinant šalies prekių ir paslaugų eksportą į kitas rinkas. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad dėl globalizacijos ir besikeičiančios verslo aplinkos daugelis įmonių privalo pereiti visapusiškos transformacijos procesus ir tapti labiau internacionalizuotos. Eksportas yra viena iš įėjimų į tarptautines rinkas formų. Akivaizdu, kad eksportas yra labai svarbi ekonomikos dedamoji, užtikrinanti spartų valstybės ekonomikos augimą, o vidaus konkurencija pereina į aukštesnį lygmenį. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra įrodymų, kad valstybės eksporto skatinimo politika yra efektyvi ir sukelia veiksmingą grįžtamąjį ryšį šalies ekonomikai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones eksportuoti efektyviai, labiau susiję su įmonių kompetencijos sritimis, ypač tokiomis kaip marketingas ir tarpkultūrinė komunikacija. Būtent šių sričių visapusišku išmanymu pasižymi eksportuojančios įmonės. Toks požiūris prieštarauja į išteklius orientuotų kompanijų požiūriui ir reikalauja daugiau tyrimų ir mokslinės literatūros analizės eksportuojančių įmonių dinaminių išteklių ir įmonių kompetencijų srityse. Be to, produktyvumas yra vienas iš eksportuojančių įmonių sėkmės veiksnių, tiriamas šiame straipsnyje. Lietuvos eksporto plėtros strategija 2009–2013 m. orientuota į tris pagrindines veiklos sritis: naujų eksporto partnerių paieška, eksportuojančiųjų įmonių veiklos efektyvumo didinimas, investicijų skatinimas. Paslaugų sektorius Strategijoje laikomas prioritetu. Tačiau nepagrįsta, kodėl paslaugų sektorius, kuris nebūtinai gali užtikrinti aukštą ekonomikos pridėtinę vertę ilguoju laikotarpiu, turėtų būti laikomas prioritetiniu. Atlikta 130 Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė nepakankamą Lietuvos eksporto plėtros priemonių išnaudojimą. Apie 14 % pramonės įmonių eksporto skatinimo priemones finansavo iš savo asmeninių lėšų. Tai rodo nepakankamą informacijos sklaidą verslo sektoriui apie galimybes gauti valstybės dotacijas bei santykinai dideles laiko sąnaudas administruojant valstybės paramą, ypatingai atsižvelgiant į sparčius tarptautinių rinkų paklausos pokyčius. Šios sritys turi būti tobulinamos. Kitas aspektas, dėl kurio nepakankamai efektyviai išnaudojamos Lietuvos eksporto plėtros priemonės, – jos tik iš dalies atitinka įmonių lūkesčius. [.]