Key elements of the legal status of the natural gas market regulatory institutions in Lithuania and in the European Union member states: a comparative analysis ; Svarbiausi gamtinių dujų rinką reguliuojančių institucijų teisinio statuso elementai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse : lyginamoji analizė

Abstract

The article analyses the legal status of the natural gas market regulatory institutions in Lithuania and in the member states of the European Union (EU). First, the authors assess the most important elements of the legal status of the natural gas market regulators in the EU member states, namely, the degree of autonomy (type of institution, appointment and dismissal procedures of management, duration of the terms of office, sources of funding) and the measures aimed at ensuring accountability, transparency, and prevention of conflicts of interest. Second, the legal status of the National Control Commission for Prices and Energy (Commission), which carries out functions of regulation and control of the natural gas sector in Lithuania, is examined. Finally, the authors conclude that the imperfections in the regulation of the legal status of the Commission result in several negative effects and provide reasoned proposals regarding the improvement of the legal status of the Commission. ; Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojami svarbiausi gamtinių dujų rinką reguliuojančių institucijų teisinio statuso elementai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse. Straipsnis sudarytas iš įvado, dviejų dalių ir išvadų. Pirmoje dalyje nagrinėjami, autorių nuomone, svarbiausi gamtinių dujų rinką reguliuojančių institucijų teisinio statuso elementai Europos Sąjungos valstybėse narėse: nepriklausomumo lygis (institucijos tipas, vadovybės skyrimo ir atleidimo tvarka, kadencijos trukmė, finansavimo šaltiniai), atskaitomybės, skaidrumo, interesų konfliktų prevencijos užtikrinimo priemonės. Daroma išvada, kad reguliuojanti institucija laikytina nepriklausoma, jei ji atitinka šiuos teisinio statuso elementus: 1) veikia turėdama autonomiją nuo vykdomosios valdžios struktūros ir sektorinių interesų; 2) šios institucijos vadovai skiriami įstatymuose nustatytam terminui, iš pareigų atleidžiami tik atsiradus įstatyme baigtiniu sąrašu nurodytoms aplinkybėms; 3) finansuojama iš sektorinių mokesčių ir nepatiria politikų ir reguliuojamų įmonių įtakos atlikdama reguliavimo funkcijas. Pabrėžiama, kad reguliuojančios institucijos nepriklausomybė nėra absoliuti ir turi būti derinama su atskaitomybės ir skaidrumo principais. Antroje straipsnio dalyje analizuojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija), kuriai įstatymais pavesta atlikti gamtinių dujų sektoriaus kontrolės ir reguliavimo funkcijas, teisinio statuso ypatumai. Tiesioginio pavaldumo ryšių su vykdomosios valdžios institucijomis nebuvimas, aiškiai reglamentuota Komisijos pirmininko bei narių skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarka, kadencijos trukmė iš esmės užtikrina Komisijos nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios institucijų, tačiau Komisijos nepriklausomumą riboja jos veiklos finansavimas iš valstybės biudžeto. Siūloma pasinaudoti ES valstybių narių reguliuojančių institucijų patirtimi ir įstatymu įtvirtinti Komisijos veiklos finansavimą bent iš kelių alternatyvių šaltinių: valstybės biudžeto ir (ar) nustatyto procento nuo reguliuojamų įmonių apyvartos, rinkliavų už licencijas ir pan. Autorių nuomone, teisinio reguliavimo ta apimtimi, kiek jis susijęs su Komisijos teisiniu statusu, netobulumas neigiamai veikia Lietuvos gamtinių dujų rinkos ekonominio reguliavimo efektyvumą, sudaro galimybes iškreipti vartotojų ir dujų įmonių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į Komisijai priskirtų funkcijų svarbą ir sudėtingumą, siūloma Energetikos įstatyme nustatyti bent specialaus teisinio ar ekonominio išsilavinimo reikalavimą asmenims, pretenduojantiems tapti Komisijos nariais, taip pat stiprinti energetikos įmonių kontrolę, sudarant Komisijai teisines prielaidas pasitelkti šiai funkcijai vykdyti adekvačius išteklius. Siūloma Energetikos įstatyme nustatyti Komisijai teisę samdyti kvalifikuotus atitinkamų sričių specialistus ir pareigą laikytis licencijų išdavimo ir licencijų sąlygų priežiūros funkcijų atskyrimo principo. Taip būtų sudarytos galimybės užtikrinti efektyvesnį gamtinių dujų rinkos ekonominį reguliavimą, vartotojų ir dujų įmonių interesų pusiausvyrą.