Application of sociocultural anthropology for employing multicultural dimension in social policy and social work studies in Llithuania ; Socialinės kultūrinės antropologijos taikymas Lietuvos socialinėje politikoje ir socialinio darbo studijose įgyvendinant multikultūralizmo aspektą

Abstract

By arguing for the multicultural dimension to be employed in social policy as well as in social work studies in Lithuania, the article aims at explicit display of arguments for the anthropological perspective and anthropology itself to be applied for the implementation of that dimension. The article discusses applicability of such anthropological essential as sensitiveness to human nature. Conceptualized as analytical perspective of cultural relativism it enables "opening up and voicing" cultures and heritages of the most overlooked and marginalized social groups. Another key point of the discipline is to study people's lives from "their point of view". Such emic approach and prevailing usage of the field research methods enables the most vulnerable groups "to be heard" and it could become critical in particular in solving problems of misrepresentation of those groups. It is also stressed in conclusion that the best use of anthropology in multiculturalism-enhanced social work is its fieldwork-oriented methodology. So it could be the most instrumental as applied science, i.e. by monitoring social mobility, integration/segregation, acculturation processes and conflict situations of subaltern, migrant and minority groups as well as by being able to provide counseling, reconciliation and to develop multidimensional tolerance by using particular culture informed knowledge as well as skills of intercultural dialog. ; Laikantis nuomonės, kad Lietuvos socialinėje politikoje ir socialinio darbo studijose būtina taikyti multikultūrinį požiūrį, šiame teoriniame straipsnyje siekiama pateikti keletą argumentų "už" ir, juos svarstant, atsakyti į klausimą, kaip antropologinė perspektyva ir pats antropologijos mokslas gali buti panaudotas šiam požiūriui įgyvendinti. Straipsnyje pristatomos tokios principinės antropologinės nuostatos kaip jautrumas žmogiškajai (kultūrinei) prigimčiai – žinomas kaip kultūrinio reliatyvizmo principas, jis "atveria" pačių labiausiai užmirštųjų ir atstumtųjų socialinių grupių kultūras kaip lygiavertes. Kita nuostata – metodologinė, siekianti pažinti kultūras ir visuomenes jų pačių požiūriu, t. y. taikant eminę perspektyvą bei antropologinius lauko tyrimo metodus, kurie padeda "išgirsti" pačias pažeidžiamiausias grupes. Tai itin svarbu siekiant išvengti dažnai pasitaikančio iškreipto minėtų grupių problemų pateikimo. Šios ir kitos straipsnyje pateiktos antropologinės nuostatos bei analitinės perspektyvos yra kaip argumentai "už" ir būdai, kaip įgyvendinti multikultūralizmo aspektą socialinėje politikoje ir socialiniame darbe. Straipsnis baigiamas išvada, kad efektyviausia, ką antropologija gali duoti įgyvendinat multikultūrinę dimensiją Lietuvos socialinėje politikoje bei socialinio darbo studijose, yra jos metodologinė orientacija į lauko tyrimus. Todėl ji gali geriausiai pasitarnauti kaip taikomasis mokslas, pvz., vykdant socialines atskirties, pažeidžiamų, "balso neturinčių" grupių, migrantų bei mažumų socialinio mobilumo, transmigracijos, integracijos/ segregacijos, akultūracijos stebėseną, taip pat ir konfliktinių situacijų reguliavimą, paremtą konkrečių (pvz., konfliktuojančių) kultūrų pažinimu bei tarpkultūrinio dialogo išmanymu.