Class theories and the Baltic and Nordic societies in the 90's ; Klasių teorijos ir Šiaurės bei Baltijos šalys 1990 metais

Abstract

Many observers consider the Nordic countries as representatives of affluent and well functioning welfare states. One special feature of the Nordic models has been a certain kind f class compromise between the main social forces, or 'democratic class conflict. During his decade economic crisis has hit all the Nordic countries. As a consequence of the crisis lass character of the societies has been become more visible. From the Nordic perspective lasses are not dead, and there is a need for sociological class analysis. An other important mature of social change during the 1990s has been the growth of economically non-active population. Not only unemployment, but also all major groups out of work (students, housewives, pensioners) has increased. This process has set new challenges for class analysis too. In this paper we ask how two main types of competing class theories, those of Wright and Goldthorpe, work in the Baltic and Nordic setting. The Baltic countries studied are Estonia, Latvia and Lithuania and the Nordic countries are Finland, Sweden and Norway. The data used is comparative survey data from the middle of 1990s. ; Daugelis mokslininkų Šiaurės šalis pateikia kaip išsivysčiusias ir neblogai funkcionuojančias gerovės valstybes. Sociologai, nagrinėjantys skirtingų šalių sodalines-klasines struktūras, į gerovės valstybės modelį žvelgia nusakydami pagrindines socialines jėgas, o Siaurės šalis pateikia kaip tam tikrą klasinių jėgų kompromiso arba "demokratinio" klasinio konflikto pavyzdį. Pripažįstama, kad paskutiniais dešimtmečiais Šiaurės valstybės išgyveno visuotine ekonominę krize, kuri dar labiau atskleidė klasinę šių šalių struktūrą. Todėl būtent Šiaurės šalių sociologai nesutinka su vis labiau Vakarų mokslininkų darbuose plintančiu teiginiu, kad Vakarų visuomenėse "klasės miršta". Kita svarbi Šiaurės šalių tendencija 1990 m. buvo vis didėjanti ekonomiškai neužimtų gyventojų dalis. Ne tik augantis bedarbių skaičius, bet ir daugėjančios kitos gyventojų grupės, kurių nariai nedalyvauja gamyboje (studentai, namų šeimininkės, pensininkai) veikė šalių klasine struktūrą. Straipsnyje yra lyginamos dvi klasikinės Vakarų sociologijos klasių teorijos - Eriko Wrighto ir Johno Goldthorpo - ir pagrindžiamas ją tinkamumas Siaurės šalių socialinių struktūrų tyrimams bei nubrėžiamos taikymo gairės Baltijos šalių besiformuojančioms visuomenėms aprašyti. Pateikiami empiriniai Siaurės ir Baltijos šalių socialinių klasių rodikliai gauti atlikus bendrą tyrimą.