Architectural competitions in interwar (1918-1940) Lithuania: general tendencies / Konkursai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje: bendrosios tendencijos

Abstract

The article discusses relevant, but so far little examined topic – architectural competitions interwar Lithuania (1918–1940). It is obvious that the culture of competitions was very noticeable and significant part of architectural processes. The majority of important public buildings, and even a significant part of less important projects was built with reference to competitions. The architectural competition as a means to achieve the best result was strongly supported by public policy, as well as by various public societies and private business. The main objective of this article, which is based on archival materials and studies of media of the time, is to reveal the characteristics of organization of competitions, to give a qualitative analysis of the phenomenon. The paper discuss various types of competitions, analyzes requirements, public transparence, the level of internationality, activities of competition commissions, the impact of social and professional environment of competition results. The text also discusses the implementation of competitive works, reveals the level of criticism which follows the process of architectural competition. Finally, the review is being completed with observations about political expectations of clients and the level of implementation of these aspirations. Santrauka Straipsnyje aptariama aktuali, tačiau iki šiol mažai nagrinėta tema – architektūriniai konkursai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje. Akivaizdu, kad konkursinė kultūra buvo itin pastebima ir reikšminga tuomečių architektūros procesų dalis. Daugelis svarbiausių visuomeninės architektūros objektų, o neretai ir ne tokie svarbūs, buvo sukurti paskelbus konkursus. Konkursą kaip priemonę pasiekti geriausių rezultatų aktyviai palaikė valstybės politika, šią priemonę naudojo įvairios draugijos, privatus verslas. Tekste, remiantis archyvinės medžiagos bei tuometės spaudos studijomis, bandoma atskleisti būdingiausius konkursų organizavimo principus, pateikiama šio reiškinio kokybinė analizė: aptariami konkursų tipai, analizuojami sąlygų ypatumai, viešumas, tarptautiškumo lygmuo, konkursinių komisijų veikla, plačiosios bei profesinės visuomenės įtakos priimant rezultatus. Tekste taip pat aptariamos konkursinių darbų įgyvendinimo peripetijos, atkreipiamas dėmesys į šiuos procesus lydėsusią kritiką. Apžvalga baigiama pastebėjimais apie politinius užsakovų lūkesčius bei šių aspiracijų įgyvendinimą. Reikšminiai žodžiai:architektūrinis konkursas,tarpukaris,architektūros politika,Lietuva