The historical change of the concept of the "image of Lithuania": from "the one history of barbarism" to "the victim of history" ; Lietuvos įvaizdžio sampratos istorinis tapsmas ir kaita: nuo "barbarybės istorijos" iki "istorijos aukos"

Abstract

The concept of the "image of Lithuania" is widely used by different researchers of communication, public rela­tions, management, history or literature. The historical outlook into this concept reveals the lack of common theoretical background. Thus the idea appears to be have a high lack of concept. It is complicated to speak about any common scientific attitudes towards the subject or about a certain school of research. The more comprehensive exploration into the his­tory of "the image of Lithuania" allows us to identify two of the most important trends of research: wide-ranging analyses of the image of the country in the past and a theoretical explanation of modern public relations campaigns which aim to present Lithuania to foreign countries. The short history of the "image of Lithuania" allows us to speak about the image as part of the national identity or national memory. The image could be acknowledged as a part of certain political ambitions or even be a part of the brand of the state. The creation of the image could be understood as a passive observation or as an active campaign. Image creation, dissemination, maintenance and correction could become a profitable business. ; Analizuodami Lietuvos įvaizdžio sampratą, galime išskirti dvi svarbiausias tyrimų kryptis: senųjų vals­tybės ir jos gyventojų paminėjimų apžvalgas bei teoriškai įprasmintas šiuolaikinių viešųjų ryšių orga­nizatorių pastangas pristatyti Lietuvą pasauliui. Įvairių sričių mokslininkai ir praktikai labai skirtingai supranta pačią įvaizdžio sąvoką, suteikdami jai ir istorinę ar literatūrinę, ir vadybinę ar politinę prasmę. Lietuvos tyrimų erdvėje noriai eksploatuojamas įvaizdis nėra pakankamai konceptualizuotas. Įvaizdyje glūdi didžiulis informacijos iškraipymo ir pri(si)taikymo potencialas, atsiskleidžiantis visuose įvaizdžio gyvavimo tarpsniuose – jį kuriant (ar jam atsirandant), sklindant (ar jį platinant), vartojant, priimant ar atmetant. Įvaizdį reikėtų aiškinti kaip ypatingą komunikacijos vienetą, kurio svarbiausieji bruožai ge­riausiai atsiskleidžia skirtingais būdais analizuojant konkretaus įvaizdžio istorinį tapsmą.