Isaiah Berlin, Michel Foucault and the Politics of Neoliberal Freedom ; Isaiah Berlinas, Michelis Foucault ir neoliberalios laisvės politika

Abstract

Starting with a historical inquiry into the notion of freedom as a political concept, in this article I argue that neoliberal freedom has attempted to satisfy demands associated with two quite distinct forms of freedom, representing a new understanding of the concept. Drawing on Isaiah Berlin's lecture on the two conceptions of liberty – positive freedom to and negative freedom from – I consider their apparent heterogeneity, stemming from alternate relations towards individuals, and forming the basis of opposing political systems. Against this opposition, the neoliberal notion of freedom, as developed in the early works of liberal economists and their vision of a social market economy, is marked by a synthesis of politics and the economy, one that enables social regulation in conformity with market demands. Reflecting Foucault's argument that power operates through both productive and repressive practices, neoliberal freedom poses a new understanding of subjectivity, where individuals become 'entrepreneurs of the self'. By connecting personal freedom to rational action in the competitive marketplace, neoliberal culture can claim to grant both negative freedoms from the state and enabling freedoms to be a rational subject. With brief reference to contemporary political events, I point out some of the problems and implications of this form of freedom. ; Pradedant istorine laisvės sąvokos apžvalga, šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad neoliberalios laisvės idėja pasiūlo naują šios sąvokos turinį. Joje bandoma suderinti skirtingus poreikius, kylančius iš dviejų netapačių laisvės sampratų, aprašytų Isaiah Berlino. Dvi laisvės sampratos – pozityvi laisvė veikti kažką ir negatyvi laisvė nepriklausyti nuo kažko – skiriasi ne tik savo požiūriu į individą, bet ir savo implikacijomis į politinių sistemų struktūrą. Kitaip negu ši priešprieša, neoliberalios laisvės samprata, kurią randame ankstyvuose liberalų ekonomistų darbuose apie socialinę rinkos ekonomiką, pasižymi ekonomikos ir politikos sinteze, kur socialinis reguliavimas subordinuojamas rinkos poreikiams. Pasitelkus Foucault argumentus, kad galia veikia naudodamasi produktyviomis ir represyviomis praktikomis, neoliberalią laisvę galima suvokti kaip koncepciją, siūlančią naują subjekto savimonės apibrėžtį, kur individai tampa "savivokos antrepreneriais". Konkurencinėje rinkoje neoliberali kultūra susaisto asmeninę laisvę su racionalia elgsena, o tai jai leidžia sykiu reikalauti negatyvios laisvės (valstybės nesikišimo) ir įgalina racionalaus subjekto laisvą pasirinkimą. Šios laisvės formos problemos ir implikacijos iliustruojamos pasitelkiant nuorodas į dabarties politikos įvykius.