Quality Management Subsystems and their Impact on Business Competitiveness ; Kokybės vadybos posistemiai ir jų įtaka verslo konkurencingumui

Abstract

The paper presents an analysis of the theory and methodology of quality management. A model of quality management subsystems is presented and some of its elements are discussed in relation to its influence on the competitiveness of Lithuanian business. Special attention is given to new aspects of quality assessment, social quality in particular. The fundamental elements of these qualities are also presented. The author conducted surveys of Lithuanian businesses and consumers and has used the obtained data to formulate and test the model and to interpret its elements. ; Šio darbo tikslas - apibrėžti su kokybės vadyba susijusius kokybės posistemius ir jų turinį, atskleisti naujo kokybės aspekto - socialinės kokybės - sudedamąsias dalis ir, remiantis autoriaus atliktų Lietuvos įmonių tyrimo rezultatais, pagrįsti kai kurių posistemių įtaką verslo konkurencingumui bei viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumui. Straipsnis parengtas naudojant mokslinės, normatyvinės ir teisinės literatūros bei ekonominės veiklos loginę analizę ir apibendrinimus. apimančius teorinių, metodologinių teiginių ir verslo praktikos veiksmų sisteminimą bei autoriaus atliktų kokybės problemų sisteminių tyrimų rezultatus. Tyrimai apėmė valstybės remtinų prioritetinių kokybės sričių nustatymą, nacionalinių produktų įvaizdžio formavimą, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo Lietuvos įmonėse motyvacijos ir veiksmingumo nagrinėjimą, prekių aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo problemų analizę, prekių kokybės lyginamąjį testavimą, vartotojų informavimo ir švietimo kokybės klausimus.Vykstant pasaulinei ekonominei integracijai ir stiprėjant konkurencijai, kokybė tampa vienu iš svarbiausių organizacijų išlikimo ir veiklos sėkmės veiksnių. ES kokybės programoje kokybė laikoma pagrindiniu Europos organizacijų veiklos strategijos dalyku. 2000 metais Europos kokybės organizacija paskelbė Europos kokybės viziją, kurioje pabrėžiamas naujo požiūrio į kokybę formavimo aktualumas - kokybės vadyba turėtų apimti ne tik techninius ir ekonominius prekių bei paslaugų kokybės aspektus, bet ir unikalias visuotinai pripažintas socialines, aplinkosaugos ir kitas organizacijų veiklos sritis. Taip pat labai svarbi verslo organizacijų ir valstybės institucijų bei visuomenės organizacijų partnerystė siekiant kokybės.Pasaulio ekonomikos integravimosi procesai ir tarptautinės prekybos plėtojimas lemia sparčius kokybės, kaip lemiamo įmonių konkurencingumo elemento, internacionalizavimo procesus. Jų metu vis plačiau naudojami bendri metodai, principai ir kriterijai formuojant šalių ir įmonių kokybės politiką, kuriant tarptautines akreditavimo, atitikties laidavimo ir kokybės sertifikavimo sistemas bei infrastruktūrą įvairiose šalyse. Kokybės internacionalizavimo procesus spartina vis glaudesnis Pasaulio prekybos organizacijos ir tarptautinių kokybės, standartizavimo ir sertifikavimo institucijų bendradarbiavimas. XXI amžiaus perspektyvą numatančioje. Europos kokybės programoje kokybės politikai suteikiama Europos Sąjungos pramonės plėtojimo politikos strateginė reikšmė.Lietuva privalo sukurti ir plėtoti konkurencingą ekonomiką. užtikrinančią visuomenės narių gerovę. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nacionalinių prekių ir paslaugų konkurencingumą lemia ne tik pavienių organizacijų gebėjimas užtikrinti kokybę, bet bendros visų ūkio sektorių ir valstybės institucijų pastangos siekti kokybės.Kokybė yra ne tik svarbus verslo organizacijų konkurencingumo veiksnys, bet ir lemia valstybės valdymo bei kitų viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumą, šalies ekonominį stabilumą ir jos visuomenės narių gyvenimo kokybę. Todėl būtina išplėsti kokybės sąvokos aprėpti, įtraukti į ją socialinius, gyvenimo kokybės ir kitus aspektus. Mūsų šalies integravimosi į Europos ekonominę erdvę laikotarpiu kokybė yra ypatingai svarbi ne tik tradicinėms pramonės ir paslaugų šakoms bei įmonėms, bet ir visam visuomenės ūkiui, viešajam sektoriui, valdžios veiklos efektyvumui. Todėl autoriaus siūlomame kokybės posistemių modelyje parodyta ne tik prekių ir paslaugų kokybė, bet ir išplečiama kokybės vadybos samprata tokiomis naujomis dimensijomis kaip valdžios kokybė, viešojo ūkio ir socialinė kokybė, organizacijų bendroji socialinė atsakomybė, mokymo ir ugdymo kokybė, gyvenimo kokybė, vartotojų patenkinimo rodikliai ir kt. Socialinė kokybė apima valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijų kokybę, individo kokybę, visuomenės kokybę, gyvenimo kokybę, organizacijų socialinę atsakomybę, verslo, valdžios institucijų bei visuomenės partnerystę ir kt.Gyvenimo kokybė - tai pirmiausia subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis. Vertinant gyvenimo kokybę didžiausią įtaką daro kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė, o ne jo gerovės vertinimas pagal tam tikrus kriterijus. Šio darbo autorius siūlo gyvenimo kokybę apibrėžti kaip subjektyvų kiekvieno žmogaus gyvenimo įvertinimo matą, apimanti fizinę ir psichikos sveikatą, socialinius bei dvasinius veiksnius, nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka. Gyvenimo kokybę lemia materiali aplinka (produktų, būsto kokybė ir kt.), aplinkos kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, visuomenės sveikata, išsilavinimo kokybė, moralinis, psichologinis klimatas.Straipsnyje tai pat išanalizuoti kitų kokybės vadybos posistemių (saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemų, produktų sertifikavimo ir aplinkosauginio ženklinimo, valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus veiklos kokybės) įtaka šalies konkurencingumui.Siekiant plėsti saugių, nekenksmingų ir tausojančių aplinką produktų vartojimą, siūloma valstybės mastu rengti vartotojų švietimo ir informavimo programas, tobulinti vartotojų šios srities kompetenciją ir visuomenės ekologinę kultūrą. Tik ekologiškai išprusęs vartotojas taps kompetentingas ir reiklus pirkėjas ir taip verslo atstovus, valstybės institucijas veikti kryptingai. Prie šios problemos sprendimo prisidėtų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, įteisinančios kaip konkurencinį pranašumą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos vadybos sistemas ar produkto ekologinį kokybę patvirtinančius sertifikatus.Nacionalinių prekių ir paslaugų kokybės ir įvaizdžio formavimas bei organizacijų veiklos kokybės gerinimas gali būti laiduojamas tik bendromis pastangomis, stiprinant sistemų "valdžia - verslui", "valdžia - visuomenei", "verslas - verslui" bendradarbiavimą hei užtikrinant vartotojų, darbuotojų, darbdavių ir akcininkų geranorišką sutarimą. Šiam bendradarbiavimui svarbus valstybės valdymo institucijų požiūris ir iniciatyva apibrėžiant kiekvienos jų konkrečią misiją, kokybės politiką, suvokiant savo veiklos pagrindinį produktą, jo kokybės rodiklius bei šių produktų vartotojus.