Suchergebnisse

This study recounts the experiences of Russian regional governments in dealing with fiscal stress during the 2008-2012 period, a period of the most severe global economic downturn of the last seventy years. Much of the disparity is driven by differential endowments of energy resources and this diversity translates into highly diverse fiscal capacities and need for government services. Although regions do have some independent revenue-raising authority, all taxes are administered by the National Ministry of Taxation and a sizable share (roughly 45%) of total national revenue is transferred to regional and local governments. The transfers, however, are not of equal importance to all regions. This research identifies what sorts of governments have faced the most fiscal stress, how shares of revenue from various sources shifted with the recession, and how the fiscal system responded to the recession. The following research questions are explored in the paper: (1) What sorts of governments have faced the most fiscal stress during the recession? What parts of the country have subnational governments in the greatest fiscal stress? Where was fiscal stress the greatest? (2) What factors have driven fiscal stress? (3) How have governments with the greatest stress dealt with fiscal stress? (4) How did revenue shares with the recession? Were certain sources more heavily impacted than others? (5) How did corporate income tax and personal income tax shares change with the recession? The intention of this paper is to expand knowledge of the attributes of the regional and local budgeting system in Russia and improve approaches for dealing with fiscal stress. ; Šis straipsnis atskleidžia Rusijos regionų valdžios patirtį sprendžiant fiskalinius sunkumus 2008–2012 metų laikotarpiu, kuris laikomas bene didžiausiu pasaulinės ekonomikos nuosmukiu per pastaruosius septyniasdešimt metų. Daug skirtumų tarp regionų atsiranda dėl nevienodų energijos išteklių ir ši įvairovė suponuoja nevienodus fiskalinius pajėgumus ir vyriausybės paslaugų poreikį. Nors regionai turi šiek tiek nepriklausomą pajamų didinimo galimybę, tačiau visi mokesčiai yra administruojami nacionalinės Mokesčių ministerijos ir nemaža dalis (maždaug 45 % procentų) visų nacionalinių pajamų yra pervedami regionų ir vietos valdžios institucijoms. Tačiau tokie pervedimai nėra vienodai svarbūs visuose regionuose. Šis tyrimas identifikuoja, kurių sričių valdžia susidūrė su didžiausiais fiskaliniais sunkumais, kaip pasikeitė pajamų, gaunamų iš skirtingų šaltinių, dalis nuosmukio metu ir kaip fiskalinės sistemos reagavo į nuosmukį. Straipsnyje yra išnagrinėti šie tyrimo uždaviniai: (1) Kokio lygio valdžia susidūrė su didžiausiais fiskaliniais sunkumais ekonominio nuosmukio metu? Kuriose šalies dalyse subnacionalinio lygmens valdžia patyrė didžiausius sunkumus fiskalinio nuosmukio metu? Kur buvo didžiausias fiskalinis sunkmetis? (2) Kokie veiksniai lėmė fiskalinius sunkumus? (3) Kaip vietinė valdžia sprendė fiskalinius sunkumus? (4) Koks buvo nuosmukio poveikis pajamoms? Ar tam tikri pajamų šaltiniai patyrė didesnę įtaką nei kiti? (5) Kaip pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio dalys pakito nuosmukio laikotarpiu? Šio darbo tikslas yra plėsti žinias apie regioninių ir vietos biudžetų sistemas Rusijoje ir pagerinti fiskalinių sunkumų sprendimo būdus.

U Ruskoj Federaciji je tokom jula meseca ove godine na referendumu usvojen niz ustavnih amandmana. Imajući u vidu činjenicu da je Rusija jedna od najznačajnijih država sveta javlja se naučna i društvena potreba za njihovim proučavanjem. Stoga su predmet istraživanja usvojeni amandmani, sa ciljem da se, pre svega, upotrebom normativnog i u manjoj meri uporednopravnog metoda odgovori na dva pitanja. Prvo, u čemu se, nakon njih, ogleda izmena ustavne građevine u Rusiji? Drugo, šta bi mogla da bude intencija ustavotvorca? Odgovor na prvo pitanje je jednostavan. Nakon ovih amandmana, jasno je, dodatno je ojačan, u ustavnopravnom smislu, položaj predsednika. Odgovor na drugo pitanje ne može da bude određen, s obzirom na ustavnu istoriju i ustavnu praksu ove zemlje. Bez obzira na to što se smatra da su ustavne izmene činjene po meri sadašnjeg predsednika, autor smatra da se one, pre svega, čine za nekog budućeg lidera, koji će u Rusiji morati da bude pronađen nakon Vladimira Putina.

CONTENTS I. PROBLEMS AND SOLUTIONSJurga Cibulskienė (Lithuania). Are Ideologies Reflected in Metaphors?.11Lara N. Sinelnikova (Russia). The Addresser as an Alter Ego of the Addressee.26 II. FACTS AND REFLECTIONSOleg N. Grinbaum (Russia). Chapter 3 in Pushkin's Novel Eugene Onegin: Rhythm and Sense in Tatiana Larina's Letter . 43Jadvyga Krūminienė (Lithuania). Oscar Milosz as Translator: Playing Games with Memory. 55Magdalena Ożarska (Poland). 19th-Century Lake District as a Land of Tourists, Homemakers and Writers: a Selection of Writings by Dorothy Wordsworth, William Wordsworth and Harriet Martineau. 67Inga Bartkuvienė (Lithuania). Definitions of Nationality in the Theory of Homi K. Bhabha.79Mindaugas Grigaitis (Lithuania). Deconstruction of Jaques Derrida: Theoretical Postulates and Possibilities of Practice. 94Janusz Detka (Poland). Eastern Episode in Polish Poetry of 1955–1957. 106Kristina Bačiulienė (Lithuania). The Worldview of Marcelijus Martinaitis' Collection of Poems K. B. Suspect. 120Yelena A. Nakhimova (Russia). Metaphorical Projection and Conceptual Integration in Political Communication. 130Anna Biyumena (Belarus). Verbs of Period and Existence in Political Discourse. 139Anna V. Vladimirova, Tatyana G. Skrebtsova (Russia). Discourse Strategies in Women and Men's Glossies as a Reflection of Gender-Specific Behaviour. 148Joanna Bryła (Poland). Phraseological Units in Fashion Advertisements.159Michael Louis Bakalinsky (Ukraine). New Theory and Methodology of Social Dialect Studies: US Underworld Social Dialect as a Case in Point. 170Tatiana V. Poplavskaia, Tatiana I. Svistun (Belarus). The Interrelation between Types and Functions Abbreviations Perform in the Internet-Discourse. 186Vilhelmina Vitkauskienė (Lithuania). Review of Research Methods on Language E-Learning Interactions .195Bernd Gliwa (Latvia), Daiva Šeškauskaitė (Lithuania). What Does Dievmedis (God's Tree) Have in Common with God(s)?.205 III. OPINIONOlga Jagintseva (Estonia). The Ethnolinguistic and Etymological Aspects of the Noun Glyok 'an Earthenware Jug' . 219 IV. OUR TRANSLATIONSPatrick Seriot (Switzerland). Oxymoran or Misundersanding. Anna Wierzbicka's Universal Relativism of Natural Semantic Metalanguage. Part II. Translated by Vilhelmina Vitkauskienė. 227 V. SCIENTIFIC LIFE CHRONICLEBooks reviewsSaulius Lapinskas (Lithuania). MELNIKIENĖ, Danguolė, 2009. Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostrutūros ypatumai. 233Eleonora Lassan (Lithuania). ЛАРИНА, Татьяна, 2009. Категория вежливости и стиль коммуникации. Сопоставление английских и русских лингвокультурных традиций. 237Galina Michailova (Lithuania). ЧЕРНЫХ, В. А., 2008. Летопись жизни и творчества Анны Ахматовой. 1889–1966. 241Barbarа Greszczuk (Poland). LUCIŃSKI, Kazimierz, 2009. Языковые заимствования и ментальность. 247 Announce . 249 VI. REQUIREMENTS FOR PUBLICATION. 250 VII. OUR AUTHORS. 258 ; TURINYS / SPIS TREŚCI I. PROBLEMOS IR SPRENDIMAI / PROBLEMY I ICH ROZWIĄZANIAJurga Cibulskienė (Lietuva / Litwa). Are Ideologies Reflected in Metaphors?.11Лара Н. Синельникова (Rusija / Rosja). Адресант как alter ego адресата.26 II. FAKTAI IR APMĄSTYMAI / FAKTY I ROZWAŻANIAОлег Н. Гринбаум (Rusija / Rosja). Третья глава романа А. С. Пушкина «Евгений Онегин»: письмо Татьяны Лариной в ритмико-смысловом освещении.43Jadvyga Krūminienė (Lietuva / Litwa). Oscar Milosz as Translator: Playing Games with Memory. 55Magdalena Ożarska (Lenkija / Polska). 19th-Century Lake District as a Land of Tourists, Homemakers and Writers: a Selection of Writings by Dorothy Wordsworth, William Wordsworth and Harriet Martineau. 67Inga Bartkuvienė (Lietuva / Litwa). Tautiškumo metmenys Homi K. Bhabha'os teorijoje. 79Mindaugas Grigaitis (Lietuva / Litwa). Jacques'o Derrida dekonstrukcija: teoriniai postulatai ir taikymo galimybės. 94Janusz Detka (Lenkija / Polska). Epizod "wschodni" w polskiej poezji lat 1955–1957 . 106Kristina Bačiulienė (Lietuva / Litwa). Marcelijaus Martinaičio eilėraščių rinkinio "K. B. įtariamas" pasaulėvaizdis. 120Елена А. Нахимова (Rusija / Rosja). Метафорическая проекция и концептуальная интеграция в политической коммуникации. 130Anna Biyumena (Baltarusija / Białoruś). Verbs of Period and Existence in Political Discourse. 139Анна В. Владимирова, Татьяна Г. Скребцова (Rusija / Rosja). Коммуникативные стратегии в дискурсе женских и мужских глянцевых журналов как отражение гендерной специфики поведения. 148Joanna Bryła (Lenkija / Polska). Związki frazeologiczne funkcjonujące w prasowych komunikatach dotyczących mody. 159Michael Louis Bakalinsky (Ukraina / Ukraina). New Theory and Methodology of Social Dialect Studies: US Underworld Social Dialect as a Case in Point. 170Tatiana V. Poplavskaia, Tatiana I. Svistun (Baltarusija / Białoruś). The Interrelation between Types and Functions Abbreviations Perform in the Internet-Discourse. 186Vilhelmina Vitkauskienė (Lietuva / Litwa). Elektroninio kalbų mokymo interakcijos sąvoka: mokslo tiriamųjų darbų apžvalga. 195Bernd Gliwa (Latvija / Łotwa), Daiva Šeškauskaitė (Lietuva / Litwa). Kas bendra tarp dievmedis ir dievas, dievai?. 205 III. NUOMONĖ / OPINIE I POGLĄDYОльга Ягинцева (Estija / Estonia). Сущ. глек 'глиняный горшок' в этнолингвистическом и этимологическом аспектах. 219 IV. MŪSŲ VERTIMAI / NASZE PRZEKŁADYPatrick Seriot (Šveicarija / Szwajcaria). Oksimoronas ar nesusipratimas? Annos Wierzbickos universaliosios natūraliosios semantinės metakalbos universalusis reliatyvizmas. II dalis. Vertė / Tłum. Vilhelmina Vitkauskienė. 227 V. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA / KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGOKnygų recenzijos / Recenzje książekSaulius Lapinskas (Lietuva / Litwa). MELNIKIENĖ, Danguolė, 2009. Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostrutūros ypatumai. 233Элеонора Лассан (Lietuva / Litwa). ЛАРИНА, Татьяна, 2009. Категория вежливости и стиль коммуникации. Сопоставление английских и русских лингвокультурных традиций. 237Галина Михайлова (Lietuva / Litwa). ЧЕРНЫХ, В. А., 2008. Летопись жизни и творчества Анны Ахматовой. 1889–1966. 241Barbarа Greszczuk (Lenkija / Polska). LUCIŃSKI, Kazimierz, 2009. Языковые заимствования и ментальность. 247 Anonsai / Zapowiedzi.249 VI. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI. 250VII. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY. 258

This article, based on the archives stored in Estonia, Latvia, Lithuania, and Russia and some recently published documents, investigates the coup attempted by the Soviets on December 1, 1924 in Tallinn and evaluates its consequences within the broad context of international relations. During the research, it was established that an attempt to stage a coup in Estonia had been undertaken both by the Estonian communists and the USSR leadership, which had the highest political body– the Politburo– and the Comintern, a self-crafted tool set up for spreading the communist movement around the world, at its disposal. Thus, the revolution was masterminded by the Soviet authorities, whereas the Estonian communists were mainly responsible for its implementation. The task of the coup leadership was to seize power and hold on to it for some time, long enough to request that the USSR "renders support." Preparations were underway for such support. This is evidenced by military preparations in the northern regions of the USSR and the territory near the Estonian border as well as by the deployment of Soviet ships in the vicinity of Tallinn and the activities of the Soviet embassy located in the capital. The attempted coup turned into a putsch due to the maximum conspiracy of their organizers. The conspiracy was brought about by the then-public awareness that the revolutionary events in Germany in 1923 had been instigated by the Soviets. The attempted coup in Estonia failed due to the extraordinary defensive operations put up by the Estonian authorities and power structures as well as due to the failure to involve the workers and the other strata of society in the coup. Latvia, Estonia's only ally, was the first country to stand by Estonia's side after the country withstood the attempted coup. The lessons were learnt not only by these two countries but by Lithuania as well. They began taking adequate measures to stifle communist activities. Neither France nor England or any other Western state made plans to deploy their fleets to the Baltic Sea to support the Estonians or at least show, in a demonstrative way, their support in such a trying time. They also failed to hold any diplomatic démarches against the Soviets opposing the export of revolution practiced by the Soviets. Due to diplomatic pressure imposed by the USSR, Estonia could not publicly and officially name the actual organizers of the putsch. As a result, only the local communists were indiscriminately accused. Such forced tactics, if only indirectly, had at least partially been influencing the area of historical research as well. However, the sudden and unequivocal liquidation of the putsch in Tallinn could have prompted the USSR to no longer expand its revolutionary export to the West, and the "abstinence" of such kind had lasted until the Second World War. The war itself and the previous collusion with Adolf Hitler made it possible for Stalin to cherish even greater ambitions to renew the spread of communism in other countries. ; Straipsnyje, tiriant komunistinį 1924m. gruodžio 1d. pučą, aiškinamasi, kokį vaidmenį jį organizuojant suvaidino Estijos komunistai ir kokį faktiškai aukščiausioji SSRS valdžia– politbiuras ir nuo jo priklausomas Kominternas, kaip į šį pučą reagavo gretimos Baltijos šalys, kaip jis paveikė šių šalių tarptautinę padėtį, jų santykius su Sovietais bei Vakarų valstybėmis. Estams pučą operatyviai likvidavus, pasaulinės revoliucijos eksportas Vakarų kryptimi iš esmės sustojo, sustojo ligi pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Siekiama nustatyti, kaipgi estams tada pavyko ir apginti savąjį valstybingumą, ir sustiprinti gretimų šalių saugumą, taip pat kaip pučas vertintas diplomatijoje bei viešajame diskurse.

This paper considers the issue of the influence of social media on politics in Russia. Having emerged in the late 1990s as a tool for informal communication, social media became an important part of Russian socio-political life by the end of 2010s. The past two decades is a sufficient period of time to draw some intermediate conclusions of the impact of social media on the political development of the country. To do this is the main goal of the paper. Its main body consists of three parts. The first chapter gives a general characterization of Russian social media, its significance in terms of influencing the formation of public opinion, public debate, and the socio-political agenda in the country. The second chapter examines the use of social media by the Russian opposition and protest movements. The third chapter analyses the use of social media by the Russian authorities. ; Straipsnis nagrinėja socialinės medijos įtakos politikai Rusijoje klausimą. Paskutiniame XX amžiaus dešimtemetyje atsiradusi socialinė medija pirmiausia buvo neformalaus bendravimo priemonė, tačiau jau XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje ji tapo svarbi Rusijos visuomeninio ir politinio gyvenimo dalis. Pastarieji du dešimtmečiai yra pakankamas laiko tarpas, kuris leidžia daryti išvadas apie socialinės medijos poveikį šalis politiniam vystymuisi. Tai atlikti ir yra pagrindinė straipsnio užduotis. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatomas bendras Rusijos socialinės medijos paveikslas, jos svarba formuojant viešąją nuomonę, viešosios diskusijos struktūrą ir šalies visuomeninę bei politinę darbotvarkę. Antrojoje parodoma tai, kaip socialinėmis medijomis naudojasi Rusijos opozicija ir protesto judėjimai. Trečiojoje analizuojama, kaip socialine medija naudojasi Rusijos valdžia.

This article examines the use of Telegram as a means of political communication by the ruling political elite in Russia (both external, i.e., communication with the society and other political forces, and internal, i.e., between different, often rival, groups within the elite itself). While Telegram is illegal at the official level, and attempts have been made to block it in Russia since April 2018, unofficially the Russian authorities continue to actively use Telegram channels for political communication and influencing public opinion as well as for monitoring the mood of the public. What is the reason for this ambivalent attitude toward Telegram? What makes it so attractive for the Russian establishment? How are the authorities using Telegram for their own purposes? Answering these questions is the main goal of this study.

Odnosi Rusije i Srbije od raspada Sovjetskog Saveza i SFR Jugoslavije aktualno je pitanje ne samo o budućnosti Srbije nego dometa i intenziteta utjecaja zapadnih integracija i/ili Rusije na Zapadnom Balkanu i JI Europi. Odnosi između Srbije i Rusije analizirani su s obzirom na pitanje smetaju li oni ulasku Srbije u EU i NATO. Analiza je podijeljena na razdoblje od 1991. do 2000. i poslije 2000. godine pri čemu su posebno izdvojene teme oko kojih se najintenzivnije razvijao odnos koji je u pitanju. Intenzitet odnosa između dvije zemlje promatran je prvenstveno kao posljedica pojedinačnih odnosa obje zemlje sa Zapadom, prvenstveno sa Sjedinjenim Državama i EU, pa se i oni analiziraju. Iako se kroz literaturu i pojedinačne događaje ne pokazuju jedinstvena mišljenja i informacije, zajedno pružaju temelj za zaključak da je ulazak Srbije u zapadne integracije, osim ulazak u NATO u određenom stupnju, prvenstveno određen pragmatičnim interesima Srbije, a ne Rusije kojoj je Srbija jednako tako interesna zona samo u pogledu aktualnih pragmatičnih pitanja, a ne nekog iracionalnog, sudbinskog savezništva. ; The relationship between Serbia and Russia since the break-up of Yugoslavia and the dissolution of the Soviet Union is a very timely topic of discussion: Beyond the political and economic future of Serbia, it bears on the scope and intensity of Western integration throughout the Balkans and SE Europe. To this end, contemporary Serbo-Russian relations are analyzed in terms of their potential impact on Serbia joining the EU and NATO. The analysis is divided into two periods, 1991-2000 and post-2000. The more critical issues in bilateral relations are emphasized. Understanding each country's separate relationship with the West -- particularly the USA and EU -- is an essential part of this analysis. Contradictory conclusions may be reached when arguments advanced in the literature or individual geo-political events are considered in isolation; but when available information is combined, there is a basis for concluding that ...

CONTENTS I. PROBLEMS AND SOLUTIONSJoanna Korzeniewska-Berczyńska (Poland). The Communicational Aspect of Polish Political Discourse.11Oleg N. Grinbaum (Russia). The Plot Heralds or Harmony and Metaphor in the Development of the Novel Evgenij Onegin by Pushkin.20Virginija Jurėnienė (Lithuania). Lithuanian Women's Aspirations for Presidency . 34 II. FACTS AND REFLECTIONSIosif Sternin (Russia). The Basic Types of Speech Cultures in Modern Society .44Hanna Mijas (Poland). A New Approach to Translating Culture in Subtitling .53Audronė Rimkutė (Lithuania). Cultural Industries and Cultural Policy: Traditional Relation and New Challenges .62Pavel Solovyov (Belarus). Language Picture of the World in Adjectival Figurative Comparisons .76Natalia V. Kovtun (Russia). Russia of the "Post Square" Epoch. (On the Issue of Poetics in the Novel Kish by T. Tolstoy) .85Izolda Gabrielė Geniušienė (Lithuania). Indeterminacy and the Search for Meaning in Geoffrey Hill's Poetry .99Jerzy Szczepański (Poland). The Poet and the Period – Some Aspects of the Life and Work of Franciszek Karpiński (1741–1825) .109Natalia V. Yudina (Russia). On the Reflection of the Ethnic Stereotypes in the Mirror of the Russian Language .121Michał Łuczyński (Poland). Czech in the Pole's Eyes – About the Reconstruction of the Stereotype .134Liudmila Arcimavičienė (Lithuania). ECONOMY Metaphors: What Associated Conceptions Underlie Lithuanian Business? .143Dorota Połowniak-Wawrzonek (Poland). Interpretation of THE METAPHOR PROCESSES RELATED TO HUMAN ORGANISM AS (ARMED) FIGHT, which Appears in Modern Polish Phraseology .154Daiva Aliūkaitė (Lithuania). Perceptual Analysis of the Dialectal Discourse: Mental Map .164Indrė Brokartaitė-Pladienė (Lithuania). Rendering German Coinages in the Newspaper "Naujasis Tilžės Keleivis" (1924–1940) . 180Jūratė Čirūnaitė (Lithuania). Names of the Volyne Nobility in the 16th Century .192Danutė Balšaitytė (Lithuania). Vowel [ы] in Russian Speech of Lithuanians .202 III. OPINIONOlga V. Zernetskaja (Ukraine). Global Satellite News Networks: The Beginning of the 21st Century .210 IV. OUR TRANSLATIONS Brigitte Peucker (USA). The Castrato's Voice: Fassbinder's In a Year of Thirteen Moons. Translated by Natalija Arlauskaitė .220 V. SCIENTIFIC LIFE CHRONICLEConferences, eventsAnatolij Kruglashov (Ukraine, Lithuania). Ukraine-Belarus-Poland-Lithuania: Recultivation of the Intellectual Space .230Viktorija Makarova (Lithuania). Patrick Seriot's Lectures in Vilnius .238Books reviewsGabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lithuania). Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida. 1 volume. 2008.241Saulutė Juzelėnienė, Daiva Aliūkaitė (Lithuania). Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida. 2 volume. 2008.244Oleg Perov (Lithuania). Lithuanian non Lithuanian – Evgenij Shkliar. ЛАВРИНЕЦ, Павел, 2008. Евгений Шкляр. Жизненный путь скитальца .246Skirmantė Biržietienė (Lithuania). BANKAUSKAITĖ-SEREIKIENĖ, Gabija, 2008. Oratorystės menas. Mokomoji knyga humanitarinių ir socialinių mokslų studentams .250Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities: journal of scientific lifeJūratė Svičiulienė (Lithuania). Cultural Industries: Challenges and Perspectives .253Daiva Aliūkaitė, Jadvyga Krūminienė (Lithuania). "Texts and Contexts: Interactive Perspectives" or the Days of the Humanities at VU KHF .255Vytautė Pasvenskienė (Lithuania). TEXT Interface .258Daiva Aliūkaitė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lithuania). Seminars on Literature and Linguistics at VU KHF .261Letters to the Editorial Board .265 Announce.266 VI. REQUIREMENTS FOR PUBLICATION.268VII. OUR AUTHORS.276 ; TURINYS / SPIS TREŚCI I. PROBLEMOS IR SPRENDIMAI / PROBLEMY I ICH ROZWIĄZANIAJoanna Korzeniewska-Berczyńska (Lenkija / Polska). Polski dyskurs polityczny w aspekcie komunikacyjnym.11Олег Н. Гринбаум (Rusija / Rosja). Буревестники фабулы, или Гармония и метафора в развитии романа А.С. Пушкина «Евгений Онегин».20Virginija Jurėnienė (Lietuva / Litwa). Valstybės prezidento postas nesvetimas moterų siekiams.34 II. FAKTAI IR APMĄSTYMAI / FAKTY I ROZWAŻANIAИосиф Стернин (Rusija / Rosja). Основные типы речевых культур в современном обществе.44Hanna Mijas (Lenkija / Polska). A new Approach to Translating Culture in Subtitling.53Audronė Rimkutė (Lietuva / Litwa). Kultūros politika ir kultūros industrija: tradicinis santykis ir nauji iššūkiai.62Pavel Solovyov (Baltarusija / Białoruś). Language Picture of the World in Adjectival Figurative Comparisons.76Наталья В. Ковтун (Rusija / Rosja). Русь «постквадратной» эпохи (К вопросу о поэтике романа «Кысь» Т. Толстой).85Izolda Gabrielė Geniušienė (Lietuva / Litwa). Indeterminacy and the Search for Meaning in Geoffrey Hill's Poetry.99Jerzy Szczepański (Lenkija / Polska). Poeta i epoka – niektóre aspekty życia i twórczości Franciszka Karpińskiego (1741–1825).109Наталья В. Юдина (Rusija / Rosja). Об отражении этнических и культурных стереотипов в зеркале русского языка.121Michał Łuczyński (Lenkija / Polska). Czech oczami Polaka – próba rekonstrukcji stereotypu.134Liudmila Arcimavičienė (Lietuva / Litwa). ECONOMY Metaphors: What Associated Conceptions Underlie Lithuanian Business?.143Dorota Połowniak-Wawrzonek (Lenkija / Polska). Ujmowanie pewnych PROCESÓW DOTYCZĄCYCH ORGANIZMU LUDZKIEGO jako WALKI (ZBROJNEJ), ujawniające się we współczesnej polskiej frazeologii.154Daiva Aliūkaitė (Lietuva / Litwa). Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis.164Indrė Brokartaitė-Pladienė (Lietuva / Litwa). Vokiečių kalbos naujažodžių perteikimas laikraštyje "Naujasis Tilžės keleivis" (1924–1940).180Jūratė Čirūnaitė (Lietuva / Litwa). Voluinės bajorų įvardijimas XVI amžiuje.192Дануте Балшайтите (Lietuva / Litwa). Гласный [ы] в русской речи литовца.202 III. NUOMONĖ / OPINIE I POGLĄDYОльга В. Зернецкая (Ukraina / Ukraina). Глобальные спутниковые новостные сети: начало ХХІ века.210 IV. MŪSŲ VERTIMAI / NASZE PRZEKŁADYBrigitte Peucker (JAV / USA). Kastrato balsas: Fassbinderio filmas "Trylikos mėnulių metai". Vertė / Tłum. Natalija Arlauskaitė.220 V. MOKSLINIO GYVENIMO KRONIKA / KRONIKA ŻYCIA NAUKOWEGOKonferencijos, susitikimai / Konferencje, spotkaniaАнатолий Круглашов (Ukraina, Lietuva / Ukraina, Litwa). Украина–Беларусь–Польша–Литва: ре-культивация интеллектуального пространства.230Виктория Макарова (Lietuva / Litwa). Вильнюсские лекции Патрика Серио.238Knygų recenzijos / Recenzje książekGabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lietuva / Litwa). Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida. 1 tomas. 2008.241Saulutė Juzelėnienė, Daiva Aliūkaitė (Lietuva / Litwa). Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida. 2 tomas. 2008.244Олег Перов (Lietuva / Litwa). Литовский нелитовец – Евгений Шкляр. ЛАВРИНЕЦ, Павел, 2008. Евгений Шкляр. Жизненный путь скитальца.246Skirmantė Biržietienė (Lietuva / Litwa). BANKAUSKAITĖ-SEREIKIENĖ, Gabija, 2008. Oratorystės menas. Mokomoji knyga humanitarinių ir socialinių mokslų studentams.250VU KHF mokslinio gyvenimo dienoraštis / Z życia naukowego Wydziału Humanistycznego w KownieJūratė Svičiulienė (Lietuva / Litwa). Kultūros industrijos: iššūkiai ir perspektyvos.253Daiva Aliūkaitė, Jadvyga Krūminienė (Lietuva / Litwa). "Tekstai ir kontekstai: interaktyvios perspektyvos" arba Humanitarų dienos VU KHF.255Vytautė Pasvenskienė (Lietuva / Litwa). TEKSTO sąsajos.258Daiva Aliūkaitė, Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Lietuva / Litwa). Literatūrologiniai ir lingvistiniai seminarai VU KHF.261Laiškai redaktorių kolegijai / Listy do redakcji.265 Anonsai / Zapowiedzi.266 VI. REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS / ZASADY OPRACOWYWANIA PUBLIKACJI.268VII. MŪSŲ AUTORIAI / NASI AUTORZY.276

The topic of this Master's Thesis is risk management support systems for banking industry. The research was focused on Russian Federation banking system. Risk management is an important part of bank management. The banking sector is one of the most sensitive ones for currency fluctuation, economical as well as political instability. And it is necessary to be able to forecast future risks and prepare the banks to meet them, as well as to create the most suitable way to treat these risks. Risk management in banks has changed substantially over the past ten years. In conditions of uncertainty and rapidly changing world banks have to introduce innovative approaches and mechanisms to risk management. Now banks use IT tools and automated systems for managing the risk. The case study was chosen for empirical part of research. As an example, the largest bank of Russian Federation banking industry – PJSC "Sberbank" was taken. The empirical analysis was conducted with two research hypotheses. The purpose of H1 was to define the stage of use of automated risk management systems in Russia. It was accepted ; the Russian banking sector is on early stage of use IT tools. However, the Russian software market is developing rapidly and can be called catching up. The purpose of H2 was to analyze the risk management support systems in the selected bank. The hypothesis was confirmed ; the most important functionality of automated risk management system in Sberbank is credit risk management. Credit risk gives the bank "work". Credit operations of commercial banks are one of the most important types of banking activity. In the financial market, lending retains the position of the most lucrative asset line of credit institutions, although the most risky. The loan portfolio of banks averages 50‒70% of assets. Consequently, the credit risk in the structure of banking risk has a decisive influence on the performance of banks. The effectiveness of credit risk management is very important in the management of banking risk. ; Tema diplomskega dela so sistemi za upravljanje s tveganji v bančnem sektorju. Raziskava je bila osredotočena na bančni sistem v Ruski federaciji. Danes obstaja tveganje na katerem koli področju. Vsak dan se soočamo s tveganji. V sodobnem gospodarskem okolju je tveganje postalo tudi del poslovanja in vsako posamezno podjetje je, ne glede na to, ali ponuja izdelek ali storitev, pod določenim tveganjem v skladu s svojim značajem in obsegom poslovanja. Na finančnem trgu torej vedno obstaja določeno tveganje. Obvladovanje tveganj je pomemben del upravljanja banke. Bančni sektor je eden izmed najbolj občutljivih za nihanja valutnih tečajev, pa tudi za ekonomične in politične nestabilnosti. Potrebno je znati napovedati prihodnja tveganja in pripraviti banke na soočenje z njimi, potrebno pa je tudi ustvariti primeren način za preprečitev tveganj. Bolj natančna, kot je ocena tveganja in izbira odločitve o tem, kako ga zmanjšati pri različnih scenarijih, bolj učinkovito je upravljanje v banki in manjše tveganje za plačilno nesposobnost. V današnjem času je ta tema še bolj aktualna zaradi negotovosti in volatilnosti ruskega gospodarstva. Zato je treba paziti na bančna tveganja in njihovo obvladovanje, paziti a je potrebno tudi na težave, s katerimi se soočajo "risk"-menedžerji poslovnih bank. Glavni namen raziskave je bil oceniti trenutno stanje uporabe informacijskih sistemov za obvladovanje bančnih tveganj v Ruski federaciji in raziskati podporne sisteme in orodja za njihovo obvladovanje. V teoretičnem delu smo opredelili pomen tveganja, ki je opisan kot koncept obvladovanja tveganj. Tveganje je pomemben koncept na številnih znanstvenih področjih ; še vedno ni soglasja o tem, kako ga lahko opredelimo in razložimo. Obstaja veliko različnih pristopov k opredelitvi tveganja. Veliko definicij je povezanih z nevarnostjo ali priložnostjo, verjetnostjo izgube ali dobička itd. V finančnem sektorju na splošno, še posebej pa v bančnem sistemu, se tveganje nanaša samo na negativna odstopanja od pričakovanega ali želenega rezultata in je povezano z verjetnostjo izgube, medtem ko pozitivna odstopanja pomenijo priložnosti. Tveganje, ki je povezano z bančno dejavnostjo, se pojavlja v vseh operacijah, poslih ali odločitvah, kar pomeni določeno negotovost glede rezultata. V vsaki banki obstaja sistem za obvladovanje tveganj. Banke prejemajo dobiček, ko prevzamejo tveganja in tveganja obvladujejo. Sistem obvladovanja bančnih tveganj je skupek metod, ki zagotavljajo pozitivne finančne rezultate v pogojih negotovosti, napovedujejo dogodke tveganja in sprejemanje ukrepov za odpravo ali zmanjšanje njegovih negativnih posledic. Nato smo raziskali področja obvladovanja tveganj. Sistem obvladovanja tveganj v bankah lahko temelji na različnih področjih. Zaradi kompleksnosti sodobnega gospodarstva obstaja veliko število tveganj, s katerimi se lahko srečujejo finančne institucije, kot so banke, in težko je odgovoriti na vprašanje, kako ta tveganja razvrstiti. Različne študije razumejo in razvrščajo bančna tveganja na drugačen način. V naši raziskavi smo se fokusirali na glavno tveganje v bančništvu, po našem mnenju je to kreditno tveganje. Kreditno poslovanje poslovnih bank je eden izmed najpomembnejših bančnih dejavnosti. Na finančnem trgu kreditiranje ohranja položaj najbolj donosnega posla kreditnih institucij, čeprav je najbolj tvegano. Kreditno tveganje je bilo in tudi ostaja glavna vrsta bančnih tveganj. Preučili smo tudi metodologijo ocenjevanja kreditnih tveganj in glavne kazalnike tveganja. Baselski odbor za bančni nadzor predlaga izračun koeficienta tveganja z uporabo zunanjih bonitetnih ocen, ali lastnega (notranjega) sistema ocene sredstev in zunaj bilančnih postavk (za izračun kapitalske zahteve). Zunanje bonitetne ocene objavljajo specializirane bonitetne agencije, kot so Moody, Standard & Poor, Fitch. Ocene se določajo v skladu s solventnostjo države posojilojemalca in z roki poravnave finančnih obveznosti ali enega samega kreditnega proizvoda

A chalcedony disc with the image of a child's face was discovered during the excavations at the Mokino cemetery (Western Urals, Perm region, Russia) dated to the Iron Age. It was found in the context of warrior burial with traces of nomadic (Sarmatian) influence. The disc seems to be a Roman military phalera used during the Early Principate. Disputing that this was a "Cupid" type, the authors propose that the elder brother of the Emperor Caligula was depicted on this phalera. About 30 medals of this kind can be found in European museums. Later the phalera was used as a pommel on a sword (or dagger) handle by a Sarmatian warrior. ; Okrogla ploščica iz kalcedona z upodobitvijo otroškega obraza je bila odkrita pri izkopavanju nekropole 4. in 5. st. v Mokinu (Perm, zah. Ural, Rusija). Ploščica je bila odkrita v bojevniškem grobu s sledovi nomadskega (sarmatskega) vpliva. Zdi se, da gre za rimsko vojaško falero, ki je bila uporabljana v obdobju zgodnjega principata. V kontroverzni upodobitvi t. im. "Amorja" avtorji predlagajo identifikacijo s starejšim bratom cesarja Kaligule. V različnih evropskih muzejih se je ohranilo okoli 30 takšnih faler. Pozneje je bila falera uporabljena kot glavič meča ali bodala sarmatskega vojščaka.

Uspostava novih političkih sustava u Srednjoj i Istočnoj Europi nakon pada komunističkih režima značila je i izbor novog sustava vlasti umjesto dotad proklamiranog skupštinskog. Stajalište ustavotvoraca o potrebi snažne institucije predsjednika države tijekom procesa tranzicije, te odnos snaga između različitih aktera u političkoj areni, rezultirali su uspostavom polupredsjedničkog sustava u mnogima od tih zemalja. U Rusiji i Poljskoj su s prvim promjenama ustava prihvaćeni neki elementi, a zatim i čitav koncept semiprezidencijalizma. Ustavni modeli u te dvije zemlje u skladu su s kriterijima polupredsjedničkih sustava – posjeduju dualnu strukturu izvršne vlasti, te fi ksni mandat predsjednika države izabranog na općim izborima i politički neodgovornog parlamentu. Politička je praksa u njima u posljednjih petnaestak godina pokazivala različite učinke uspostavljenog sustava. U Rusiji je predsjednik države dominirao političkim sustavom u tolikoj mjeri da je sustav u praksi bio predsjednički, dok su u Poljskoj ustavne promjene iz 1990., 1992. i 1997. godine rezultirale promjenom odnosa snaga unutar dualne strukture izvršne vlasti. ; The establishment of new political systems in Central and Eastern Europe after the collapse of communist regimes implied a decision on a new system of government instead of the earlier proclaimed assembly system. The position of the framers of the Constitution on the need for a strong institution of state presidency during the transition process, and the correlation of forces between diff erent actors in the political arena, have resulted in the establishment of the semi-presidential system in many of these countries. In Russia and Poland, with the fi rst modifi cations of their Constitutions, some elements of semi-presidentialism were adopted, and then the whole concept of semi-presidentialism has been accepted. The constitutional models in the two countries are compatible with the criteria of semi-presidential systems – they have a dual structure of the executive branch of government ...

2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos mokyklose tapo itin aktualus pilietiškumo ir jo dalies – pilietinio pasipriešinimo – ugdymas. Atlikti tyrimai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose nepakankamas. Dažniausiai tai fragmentiška istorijos, politologijos, etikos ir kitų sričių žinių samplaika. Mokytojai tam skiria ne itin daug dėmesio, be to, trūksta patrauklių mokymo priemonių. Matydami šias spragas, didaktikos teoretikai ir praktikai ieško šiuolaikiškų formų šiai tematikai perteikti. Viena jų – istorinių filmų demonstravimas per pamokas. Tad straipsnio tikslas – aptarti pilietinio pasipriešinimo temų spektrą istorijos bendrosiose ugdymo programose, teoriškai ir praktiškai pagrįsti istorinių filmų potencialą kalbant apie pilietinį pasipriešinimą per istorijos pamokas. Empirinis tyrimas – tai Vilniaus gimnazijos mokinių, dalyvavusių istorijos pamokoje, kurioje buvo rodomas ir analizuojamas vaidybinis istorinis filmas "Emilija iš Laivės alėjos", anketinė apklausa. Jos analizė rodo, kad istorinio filmo peržiūra ir aptarimas per pilietinio pasipriešinimo pamoką pasiteisino. Tai padėjo pateikti gyvą, konkretizuotą ir net sukrečiantį pilietinio pasipriešinimo sovietmečiu vaizdą, pajusti empatiją su sovietmetį išgyvenusiais žmonėmis, aktualizavo pilietinio pasipriešinimo temą. Kita vertus, mokinių atsakymai rodo, kad pilietiniu laikomas bet koks pasipriešinimas esamai tvarkai, vyraujančioms tendencijoms ir vertybėms. Toks daugiareikšmis suvokimas, tikėtina, sietinas su tuo, kad istorijos programose pilietinis pasipriešinimas nepateikiamas kaip atskiras pažinimo objektas. Tai rodo, kad istorijos ir pilietinio ugdymo didaktikose būtina konceptualizuoti ir aktualizuoti pilietinį pasipriešinimą kaip savarankišką praeities ir dabarties pasaulio fenomeną.

Tokom američko-ruske debate o produžetku Novog START-a tokom 2019. i 2020. godine, obe zemlje su ponovo pokrenule pitanje multilateralizacije strateške ofanzivne kontrole naoružanja. Međutim, dok su SAD pozvale na učešće Kine, Rusija je još jednom ponovila hladnoratovski stav nekadašnjeg Sovjetskog Saveza o neophodnosti učešća Francuske i Velike Britanije u kontroli strateškog naoružanja. Imajući u vidu odbijanje Kine da se pridruži razgovorima o produžetka Novog START-a, na koje ih je u više navrata pozivala Trampova administracija, iz različitih razloga, svrha ovog članka je da istraži stavove Francuske i Velike Britanije, dve evropske države i članice NATO-a sa strateškim oružjem, u odnosu na ruski poziv i izglede i preduslove za multilateralizaciju kontrole strateškog naoružanja kroz njihovo učešće. U ovom nastojanju autorka koristi koncept strateške stabilnosti i analizira niz primarnih i sekundarnih izvora, uključujući hronologiju pregovora i sadržaj ugovora o kontroli strateškog naoružanja i drugih relevantnih ugovora, francuskih i britanskih strateških dokumenata, kao i izjave zvaničnika iz ovih i drugih relevantnih zemalja. Autorka zaključuje da bi se Velika Britanija i Francuska verovatnije uključile u formalnu kontrolu strateškog naoružanja ako su ispunjena najmanje tri skupa preduslova – "dozvola" SAD -a i NATO -a, jednakost u strateškim snagama i tokom pregovora i poboljšano strateško okruženje.

Disinformation has become a geopolitical risk for transatlantic institutions and for the global democratic alliance. Russia and China as authoritarian powers have had a long-standing interest to undermine the institutions of the liberal international order, led by the United States, the European Union and the NATO alliance. That way, disinformation can undermine trust in the liberal democratic system, including free market economy, individual liberty and open society. This geopolitical risk poses a significant threat to fact-based and evidence-based policymaking in many areas, including economy and security. Comprehensive counter-intelligence policy solutions can detect and mitigate this risk by ensuring broader institutional and societal resilience through lifelong civic education. ; Dezinformacije su postale geopolitički rizik za transatlantske institucije i za globalno demokratsko savezništvo. Rusija i Kina kao autoritarne sile imaju dugotrajni interes za potkopavanje institucija liberalnog međunarodnog poretka, pod vodstvom Sjedinjenih Država, Europske unije I NATO saveza. Na taj način dezinformacije mogu potkopavati povjerenje u sustav liberalne demokracije, uključujući slobodno tržišno gospodarstvo, individualne slobode i otvoreno društvo. Navedeni geopolitički rizik predstavlja značajnu prijetnju za stvaranje javnih politika na temelju činjenica i dokaza u mnogim područjima, uključujući ekonomiju i sigurnost. Cjelovita rješenja protuobavještajne javne politike mogu detektirati i ublaživati navedeni rizik, osiguravajući širu institucionalnu i društvenu otpornost kroz cjeloživotno građansko obrazovanje.