Suchergebnisse

The article deals with the bibliophilism in Lithuania in 1930–1940. On the basis of publications, archyve material and oral history sources some aspects of the creative self-expression of bibliophiles are analysed (bibliophiles sensu stricto and book lovers). The analysis of private libraries of the most prominent bibliophiles and book lovers of that period (V. Biržiška', A. Janulaitis', K. Jablonskis', V. Steponaitis', P. Jakštas', Vaižgantas', P. Galaunė', V. Burkevičius', V. Daumantas', A. Mošinskis', J. Šaulys' and others) leads to a conlusion that some favourable conditions for the spread of bibliophilism appeared in Lithuania before the II World War. The attention of the cultural politic of Lithuania of that time was focused away from the elite culture and was concentrated to the folk culture, but an elite stile of bibliophilism and the lifestyle of bibliophiles themselves was actualy cultivated too. The members of the Society of 27 Book Lovers, which functioned in Kaunas in 1930–1940, had started bibliophilic activities in line with Western bibliophilic images. The historical distance between actual folk culture and aristocratic culture caused that Lithuanian bibliophilic life of that time and activity of the Society of 27 Book Lovers were very secluded. ; Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, 01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: alma.braziuniene@tinklas.netStraipsnyje, remiantis publikuotais šaltiniais ir literatūra bei kai kuriais naujais autorės turimais sakytinės istorijos liudijimais, nagrinėjami prieškario Lietuvos bibliofilinio gyvenimo vertybiniai aspektai (bibliofilo savivoka ir saviraiška), to meto organizuoto bibliofilijos sąjūdžio narių bibliofilinės nuostatos. Svarstoma, kiek jie laikytini bibliofilais ir kiek – knygų mėgėjais plačiąja prasme. Išanalizavus turimą medžiagą apie vertingiausias to meto bibliofilų asmenines bibliotekas (V. Biržiškos, A. Janulaičio, K. Jablonskio, V. Steponaičio, P. Jakšto, Vaižganto, P. Galaunės, V. Burkevičiaus, V. Daumanto, A. Mošinskio, J. Šaulio ir kt.) bei pačių bibliotekų savininkų bibliofilinio angažavimosi liudijimus, daroma išvada, jog Nepriklausomoje Lietuvoje buvo susiformavusi bibliofilinei veiklai palanki kūrybinė erdvė. Nors tuometėje kultūros politikoje dėmesys aristokratinio kultūros paveldo integravimui į bendrąjį Lietuvos kultūros paveldą buvo per mažas, visuomenėje buvo jaučiama elitinės bibliofilijos stilistikos reikmė. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių nuostatos dėl bibliofilijos krypties buvo nevienareikšmės, tokie draugijos nariai kaip P. Galaunė, M. Urbšienė, Biržiškos ir kiti orientavosi į aristokratinį bibliofilijos stilių ir gyvenseną, kiti, pavyzdžiui, Vaižgantas, kaip tipiškas tautinės agrarinės kultūros atstovas, tapatinosi su knygos mėgėjais plačiąja prasme. Istoriškai pagrįsta distancija tarp aktualiosios tautinės ir aristokratinės kultūros prieškario Lietuvos Respublikoje bus lėmusi, jog ir bibliofilinis gyvenimas, visų pirma XXVII knygos mėgėjų draugijos veikla, taip ir liko gana kamerinio pobūdžio.

"This book examines trends and developments in the field of social psychology from 1930-1940. Specific topics discussed include the following: (1) developments in social anthropology; (2) developments in psychiatry; (3) developments in studies of collective behavior; (4) quantitative developments; (5) experimental developments; and (6) methodology." (PsycINFO Database Record (c) 2010 APA, all rights reserved).

The study of the cultural landscape of the village Elia in the period 1930-1940, is structured based on the analysis of contextual constraints presented by the province of Camaguey, specifically, the Municipality of Guáimaro to which the village belongs. These constitute distinctive elements of the relations from the political, economic and social order, allow to establish an understanding of the cultural environment. While the purpose of this work is: to illustrate the cultural landscape of the village Elia in the period 1930-1940 from the following aspects: political, economic and social order, popular demands, educational status, transport, roads, media, labor movement work of political parties, health status, social ills, health clubs and associations, cultural events, beauty pageants and charm, character and religious festivals, artistic and traditional customs. From these references it follows that in the Republican Elia, the arrangement of roads or roads, the construction of various public works, solving problems with street lighting and health status are the main demands of the people marked by a turbulent political and economic situation. ; El estudio del panorama cultural del poblado Elia en el período de 1930-1940, se estructura a partir del análisis de las condicionantes contextuales que presenta la provincia de Camagüey y específicamente, el Término Municipal de Guáimaro al cual pertenece el poblado. Estas constituyen elementos distintivos de las relaciones que, desde el orden político, económico y social, permiten establecer una comprensión del ambiente cultural. En tanto el propósito del presente artículo constituye: ilustrar el panorama cultural del poblado Elia en el período de 1930-1940 a partir de los siguientes aspectos: orden político, económico y social, demandas populares, situación educacional, medios de transporte, vías de comunicación, medios de comunicación, movimiento obrero, labor de los partidos políticos, situación sanitaria, males sociales, salud, clubes y asociaciones, acontecimientos culturales, concursos de belleza y simpatía, carácter y festividades religiosas, manifestaciones artísticas y costumbres típicas. A partir de estos referentes se deduce que en la Elia republicana, el arreglo de los caminos vecinales o vías de comunicación, la construcción de varias obras públicas, la solución de problemáticas con el alumbrado público y la situación sanitaria, constituyen los principales reclamos del pueblo, marcado por una convulsa situación política y económica.