Suchergebnisse

This article is an attempt to give an answer to the question: what are the consequences of the weakening factor of territorial belonging and how it in fact realizes in the Lithuanian‐Polish‐Belarusian borderland? In such a small territory as Lithuanian‐Polish‐Belarusian borderland it is possible to investigate two opposite, reciprocal processes: disappearances (the Lithuanian‐Polish borderland) and strengthening of borders (the Lithuanian‐Belarusian and Polish‐Belarusian borderland). Borders as markers of division have different functions. Using a "boundary narrative" we will analyse such functions as "border‐door", "borderwall", and "barrier". A method of a free narration about a life on border will allow to create the generalized image of the inhabitant of a border zone, its way of life and to reveal its peculiar features. These peculiar features we will analyse in the case of Lithuanian‐Polish‐Belarusian borderland. Kintančių sienų funkcijos lietuvių, lenkų ir baltarusių paribyje Santrauka Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą – kokios yra teritorinės priklausomybėsveiksnio silpnėjimo pasekmės ir kaip jis iš tikrųjų formuoja lietuvių, lenkųir baltarusių paribį? Tokioje mažoje teritorijoje, kaip lietuvių, lenkų ir baltarusiųparibys, galima ištirti du priešingus abipusius procesus: sienų nunykimą (lietuvių,lenkų ir baltarusių paribys) ir jų tvirtėjimą (lietuvių ir baltarusių bei lenkųir baltarusių paribys). Sienos, kaip padalijimų žyminiai, atlieka skirtingas funkcijas.Vartojant ribos naratyvą, analizuojamos tokias funkcijas, kaip riba–durys,riba–siena ir barjeras. Laisvos naracijos apie gyvenimą pasienyje metodasleis sukurti apibendrintą gyvenimo būdo pasienyje vaizdą ir atskleisti savitusjo bruožus. Juos analizuosime lietuvių, lenkų ir baltarusių paribio atžvilgiu. Reikšminiai žodžiai: riba, paribys, kultūrinis paveikslas, ribų nunykimas ir stiprėjimas,socialiai atsakinga politika. First published online:10 Feb 2011

The presumption of this paper is the view of multi‐culturalism as a concept grounded on an assumption, rather than data, and legitimized by proclamation, rather than legislation. Multi‐culturalism as a socio‐political construction is not only "a multi‐cultural and multi‐religious mosaic", but it has its own values. The new borders inside the European Union (EU) are non‐territorial, which confirms the new paradigm about the weakening factor of territorial belonging as such. Nowadays, values become a more and more powerful source of demarcation. The aim of this article is to challenge the problem and its consequences for the identity and perception of values in the new European situation, in which borders are merely symbolic. Multi‐culturalism is the revalorization of ethnocentric tradition and the creation of post‐materialist values such as individual self‐expression, personal transformation, openness and solidarity to others, gender and racial equality, greater tolerance for an ethnic, cultural and religious diversity.

The presumption of this paper is the view of multi‐culturalism as a concept grounded on an assumption, rather than data, and legitimized by proclamation, rather than legislation. Multi‐culturalism as a socio‐political construction is not only "a multi‐cultural and multi‐religious mosaic", but it has its own values. The new borders inside the European Union (EU) are non‐territorial, which confirms the new paradigm about the weakening factor of territorial belonging as such. Nowadays, values become a more and more powerful source of demarcation. The aim of this article is to challenge the problem and its consequences for the identity and perception of values in the new European situation, in which borders are merely symbolic. Multi‐culturalism is the revalorization of ethnocentric tradition and the creation of post‐materialist values such as individual self‐expression, personal transformation, openness and solidarity to others, gender and racial equality, greater tolerance for an ethnic, cultural and religious diversity. Daugiakultūrės vertybės ir ribos Santrauka.Daugiakultūriškumas apžvelgiamas kaip konceptas, labiau grindžiamas prielaidomis, o ne žiniomis; įteisinamas diskursu, o ne teise. Daugiakultūriškumas kaip socio-politinis konstruktas nėra vien tik daugiakultūrė ir daugiareligė mozaika – jam būdingos savarankiškos vertybės. Naujos sienos Europos Sąjungoje (ES) yra neteritorinės, jos įtvirtina naują paradigmą, pagrįstą konkretaus teritorinio veiksnio susilpnėjimu. Mūsų dienomis vertybės tampa vis svarbesniu demarkacijos šaltiniu. Šio straipsnio tikslas – iškelti daugiakultūriškumo problemą ir jo įtaką tapatumui bei vertybių suvokimui naujoje Europos situacijoje, kai sienos tėra simbolinės. Daugiakultūriškumas – tai etnocentrinės tradicijos perkainojimas ir kūrimas tokių post-materialistinių vertybių, kaip individuali saviraiška, asmeninė transformacija, atvirumas ir solidarumas, lytinė ir rasinė lygybė, didesnė tolerancija etniniam, kultūriniam ir religiniam skirtingumui. Reikšminiai žodžiai: ...

The presumption of this paper is the view of multi‐culturalism as a concept grounded on an assumption, rather than data, and legitimized by proclamation, rather than legislation. Multi‐culturalism as a socio‐political construction is not only "a multi‐cultural and multi‐religious mosaic", but it has its own values. The new borders inside the European Union (EU) are non‐territorial, which confirms the new paradigm about the weakening factor of territorial belonging as such. Nowadays, values become a more and more powerful source of demarcation. The aim of this article is to challenge the problem and its consequences for the identity and perception of values in the new European situation, in which borders are merely symbolic. Multi‐culturalism is the revalorization of ethnocentric tradition and the creation of post‐materialist values such as individual self‐expression, personal transformation, openness and solidarity to others, gender and racial equality, greater tolerance for an ethnic, cultural and religious diversity. Daugiakultūrės vertybės ir ribos Santrauka Daugiakultūriškumas apžvelgiamas kaip konceptas, labiau grindžiamas prielaidomis, o ne žiniomis; įteisinamas diskursu, o ne teise. Daugiakultūriškumas kaip socio-politinis konstruktas nėra vien tik daugiakultūrė ir daugiareligė mozaika – jam būdingos savarankiškos vertybės. Naujos sienos Europos Sąjungoje (ES) yra neteritorinės, jos įtvirtina naują paradigmą, pagrįstą konkretaus teritorinio veiksnio susilpnėjimu. Mūsų dienomis vertybės tampa vis svarbesniu demarkacijos šaltiniu. Šio straipsnio tikslas – iškelti daugiakultūriškumo problemą ir jo įtaką tapatumui bei vertybių suvokimui naujoje Europos situacijoje, kai sienos tėra simbolinės. Daugiakultūriškumas – tai etnocentrinės tradicijos perkainojimas ir kūrimas tokių post-materialistinių vertybių, kaip individuali saviraiška, asmeninė transformacija, atvirumas ir solidarumas, lytinė ir rasinė lygybė, didesnė tolerancija etniniam, kultūriniam ir religiniam skirtingumui. Reikšminiai žodžiai: daugiakultūriškumas, daugiakultūrės strategijos, daugiakultūrės vertybės, religinės ribos, religinis pliuralizmas. First Published Online: 14 Oct 2010

This article deals with religious pluralism as a factor of identity development. Multiculturalism is the key term used in describing and debating the national, cultural and religious pluralism in post‐modern societies. The paper draws attention to the significance of the religious factor within existing multicultural contexts, as well as highlights some of the implications of religious pluralism might have for identity. The author offers to look on the new vision of identity as a potential way of its development and to analyze the changing of identity's criteria and borders. The religious pluralism is analysed in the context of such tendencies as the multicultural and multi‐religious communities as a result of mass migration.