Suchergebnisse

In academic discussions it is widely noticed that lobbying is one of the public policy elements indicating quality of governance. However, in practise the concept often acquires negative connotations. The article discusses the lobbying phenomenon in Lithuania, examines the tendencies of lobbying activity and its development in 2000–2013 and analyses challenges for the public policy embedded by various interest groups in Lithuania. The analysis is based on the results of semi-structured in depth interviews with lobbying experts carried out in 2013. The study revealed the challenging issues about the gaps in lobbying legal regulation system in Lithuania. Despite the fact that Lithuania is one of a few countries in Europe which has legal regulation of lobbying activity, as a result of above mentioned issues it could be noticed that the official numbers of registered lobbyists do not represent the amount of lobbying activity in reality. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.13.1.6462 ; Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000–2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.13.1.6462

Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000–2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje.

Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000–2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje.

Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000–2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje.

Mokslinėse diskusijose dažnai pastebima, kad lobizmas yra vienas iš viešosios politikos veiksnių, lemiančių valdymo kokybę. Tačiau praktikoje ši koncepcija dažnai įgyja neigiamų konotacijų. Straipsnyje aptariama lobizmo raida Lietuvoje, nagrinėjamos 2000–2013 m. lobistinės veiklos tendencijos, analizuojami interesų grupių ir lobistinės veiklos keliami iššūkiai viešajai politikai Lietuvoje. Analizė grindžiama 2013 m. atlikto kokybinio tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad nepaisant fakto, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, reguliuojančių lobizmą nacionaliniu lygmeniu, teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje nėra pakankamas, kad užtikrintų lobizmo, kaip vieno iš viešosios politikos veiksnių, nuoseklią plėtrą, o lobistinės veiklos priežiūros spragos sąlygoja registruotų lobistų skaičiaus neatitiktį tikriesiems lobistinės veiklos mastams Lietuvoje.

PurposeHow much variance in firm performance can be attributed to firms' corporate political activities (CPA)? Under what conditions does CPA contribute to firm performance? To theorize and empirically tackle these questions, we build on the resource-based view (RBV) to theorize how CPA might improve or hinder firm performance, and specifically examine the direct relationship between firms' investments in lobbying activities and their performance. We also expect firm growth rate to moderate the relationship between lobbying and performance.Design/methodology/approachWe empirically test our hypotheses using large-scale longitudinal panel data from publicly traded US firms from 2008 to 2018.FindingsOur analyses support our predictions of the double-edged sword effect of lobbying on firm performance. Moreover, our results show that this effect is steeper for firms with higher growth rates.Originality/valueOur study contributes meaningful insights to strategy scholarship on the influence of nonmarket strategies, highlighting the relevance of firm-specific conditions in shaping the performance outcomes of such strategies. In particular, we make a contribution by identifying a nonlinear relationship between lobbying and firm performance, which is amplified in fast-growing firms compared to stagnant ones.

This article presents both the legal regulations concerning lobbying in Poland and an evaluation of lobbying practices. It refers to the results of the sociological research conducted among the members of the Polish Parliament, professional lobbyists and journalists who cover parliamentary issues. The research was conducted in cooperation with the Stefan Batory Foundation's Anti-Corruption Programme from May to July 2008.

This article presents both the legal regulations concerning lobbying in Poland and an evaluation of lobbying practices. It refers to the results of the sociological research conducted among the members of the Polish Parliament, professional lobbyists and journalists who cover parliamentary issues. The research was conducted in cooperation with the Stefan Batory Foundation's Anti-Corruption Programme from May to July 2008. ; Publication of English-language versions of the volumes of the "Annales. Ethics in Economic Life" financed through contract no. 501/1/P-DUN/2017 from the funds of the Ministry of Science and Higher Education devoted to the promotion of scholarship.