Search results

The aim of this article is to discuss and assess the post-2015 institutional environment in Poland. As early as December 2015, the newly elected conservative President and the parliamentary majority began to implement their vision of the state. It included a new law-making culture and an overhaul of the judicial system. These changes were supplemented by a sweeping nomenclature in public institutions and state-controlled companies. The new political establishment took full control of public media. The analyses are focused on the institutional shock to the judicial system. The changes are studied through the prism of manager perceptions of the practices of public institutions, law-making and law-enforcement. The primary data were collected annually with the use of surveys conducted on a carefully selected group of middle and high-level managers with a university degree. The picture of 2016-2018 derived from the survey is analyzed and compared with earlier years. There was not only a lack of significant improvement in the main areas of interest of the coalition but in many cases, it deteriorated. Particularly noteworthy is the general perception of increased uncertainty in all the institutional spheres analyzed in the article.

PurposeDespite the proliferation of studies on talent management (TM), few studies focus on the perspectives of human resource management (HRM) representatives. Furthermore, there is a dearth of studies that explore talent philosophies and TM in practice in private organizations in emerging economies, such as those of the Arab Middle East (AME) region. Consequently, the purpose of this study is to explore talent philosophies and TM in practice in the country-specific context of Lebanon.Design/methodology/approachThis study was exploratory in nature and followed a qualitative interpretive methodology. It capitalized on in-depth, semi-structured interviews with HRM representatives.FindingsThe findings of this study indicated relative consensus in talent philosophies across organizations in four industries; talent was largely perceived as exclusive, despite disagreements on whether it was stable or developable. Differences were identified in terms of how TM was understood in organizations and also how it was executed in practice in terms of talent identification and recruitment, training and development, performance assessment and talent retention.Originality/valueThis study is the first to empirically explore talent philosophies and TM in practice in the context of Lebanon. It is also among the few studies to extend the use of institutional theory (IT) to talent philosophies and TM practices. The originality of this study is also derived from its focus on the practices of HRM departments through using feedback from HRM representatives.

AbstractThe EU strives to harmonize banking regulation, while its member states continue to insist on a degree of differentiation to accommodate national specifics. A new data set of national options and discretions (O&Ds) embedded in EU banking legislation facilitates systematic analysis of member states' policy preferences across multiple policy cycles. Its results suggest that states' O&D choices are related to their respective variety of banking capitalism. Coordinated and liberal market economies choose O&Ds to protect distinct subsets of regulatory parameters delaying full harmonization. Dependent market economies on the Eastern periphery use O&Ds to prevent the outflow of capital from foreign‐owned subsidiaries under their jurisdiction. These deep institutional roots suggest that many O&Ds will be carried over to the upcoming generation of EU banking legislation, despite the increased harmonization pressures in the banking union.

Strategic leniency signifies potential exploits of leniency that could generate detrimental effects. Leniency could be exploited in three distinct ways: (1) used to punish cartel deviator; (2) used as a cartel exit strategy; (3) used as a way to report false cartels hoping that rivals will be fined. Strategic leniency has roots in game theory and has been used in theoretical works on leniency. However, it is difficult to verify, whether firms actually conceive leniency strategically. The article addresses the problem by analysis of 42 cartel cases, investigated by the European Commission, throughout the years 2010–2018. We find some support for the strategic leniency, but evidence is more indicative, rather than conclusive. We also find that 2002 leniency reform in the European Union generated no immediate disruptive effect on pre-reform cartels. Besides the article argues for insufficiency of leniency to uncover cartels in a form of concerted practices, and spots a seeming legal gap: there are no legal rules in current Leniency Notice to prevent abuses of leniency. Overall, the success of leniency should not be overstated.

The goal of the research is to prepare a theoretical model of smart cultural governance and to evaluate the smart cultural management of Šiauliai city according to it. The background of creating a smart culture governance model is to define the theoretical constructs of smart city and smart culture management by looking for correlations between these concepts in order to closely link cultural management with the implementation of cultural policy in city management processes and to highlight the specifics of smart cultural management. A systematic model of a smart city is formed and presented, of which cultural management is an integral part. The model highlights the links between cultural management and other dimensions of the smart city. The theoretical model of smart culture management, which was adapted to investigate the expression of smart culture management in Šiauliai city, is presented. This kind of research has not been done so far in analyzing smart culture management in Šiauliai city. The need for the research was inspired by culture specialists of Šiauliai City Municipality Administration and heads of cultural institutions. The qualitative content analysis of theoretical sources of foreign countries and Lithuania was conducted as well as in-depth interviews to collect information that was processed through qualitative content analysis and systematized using matrices. The assessment of model expression based on the informants' attitudes enabled the researcher to draw substantive conclusions. The research is relevant to Šiauliai city culture field institutions (private, subordinate municipality, subordinate to the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania), Šiauliai city culture field policymakers. In a broader sense, the improvement in the quality of the intelligent social system highlighted in the study will significantly contribute to the general level of culture in Šiauliai. These positive changes will be experienced by the recipients of cultural services. Further research in the field of smart city cultural management is planned to analyze not only the situationof Šiauliai city but also the cultural field of Lithuania as a whole, in connection with the practices of the international cultural field. It is planned to study the smoothness of the transformation of cultural field institutions, adaptation to smart cultural management, and the emerging challenges. Further research is planned to analyze the scientific studies prepared by smart cities, to look for specific actions highlighted in them, challenges for the cultural sector in adapting to the gradual transformation of cities into smart cities. ; Straipsnio tikslas – parengti teorinį sumanaus kultūros valdymo modelį ir pagal jį įvertinti sumanų kultūros valdymą Šiaulių mieste. Sumanaus kultūros valdymo modelio sukūrimo pagrindas yra sumanaus miesto ir sumanaus kultūros valdymo teorinių konstruktų analizė ieškant šių konceptų tarpusavio koreliacijų siekiant glaudžiai su- sieti kultūros vadybą su kultūros politikos įgyvendinimu miestų valdymo procesuose ir išryškinti sumanaus kultūros valdymo specifiką. Lietuvoje sumanus valdymas, sumanūs miestai ir jų kultūros valdymas dar labai nauji ir tik pradedantys įsitvirtinti kaip moksliniai konceptai ir reiškiniai. Didieji miestai pradeda rengtis arba jau pasirengė sumanių / išmanių miestų mokslines studijas, t. y. kokius žingsnius miestas turi nueiti, kad taptų sumaniu / išmaniu miestu. Šiaulių miestas pasirengė išmaniojo miesto strateginį perspektyvinį dokumentą, kuriame apie kultūros valdymą mieste beveik neužsimenama. Šiaulių miesto kultūros lauke yra daug įsisenėjusių problemų, kurias reikia tiksliai identifikuoti ir išsigryninti jų sprendimo būdus. Kadangi kultūra ir jos sumanus valdymas yra neatsiejama valstybės ir miesto identiteto dalis ir nebuvo atliktas joks tokio pobūdžio tyrimas, nutarta ištirti sumanaus kultūros valdymo situaciją Šiaulių mieste. Apibendrinti tyrimo problematiką galima vienu pagrindiniu probleminiu klausimu: Kaip įvertinti sumanų Šiaulių miesto kultūros valdymą? Sumanus miestas pirmiausia siejamas su sumania bendruomene, sudaryta iš daugelio skirtingų bendruomenių: gyventojų, kultūros, verslo, mokslo, švietimo, meno. Sumanaus miesto strateginio pobūdžio tikslai ir prioritetai turi būti aktualūs ir orientuoti į daugelį skirtingų miesto bendruomenių. Sumanus miestas nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad turi ryškiau išreikštas novatoriškumo, skaitmeniškumo ir kitas sumaniam miestui būdingas kokybes,tačiau svarbiausia yra tai, kad šio tipo miestas turi turėti kokybių visumą. Sumanaus miesto modelyje yra išryškinamos jo dimensijos: bendruomenės, ekonomika, viešoji vadyba, žmonės, gyvensena, ekologinė aplinka ir sveikata. Modelyje yra išgryninama ir pasirenkama viena iš viešosios vadybos rūšių, t. y. kultūros vadyba. Sumanus miesto medis yra neatsiejamas nuo infrastruktūros plotmės, kurią sudaro industrinė struktūra, IKT, logistika, energetika, būstas, viešosios erdvės ir paslaugos, kultūros įstaigos. Sumanus kultūros valdymas bendrąja prasme suprantamas kaip veiksmų visuma, kurie užtikrina efektyvų kultūros sektoriaus sistemos veikimą dinamiškomis aplinkos sąlygomis, kai yra panaudojamas intelektinis kapitalas ir turimi ištekliai, kad iššūkius būtų galima paversti galimybėmis. Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus kompleksiškumą, kylančius naujus reikalavimus kultūros vadybai, sumanumo koncepcijos taikymas vadybiniuose sprendimuose atveria daug naujų galimybių. Kultūros vadybos ypatumai yra suvokiami kaip integrali sumanios kultūros vadybos dalis, todėl nagrinėtos sumanios kultūros vadybos dimensijos, kurios praplečia ir išryškina sumanumo sampratos svarbą kultūros vadyboje. Pauliukevičiūtė, Jucevičius (2016) išskiria šešias kultūros vadybos sumanumo dimensijas: 1) strategiškumą; 2) kūrybišką vystymą; 3) įžvalgų interesų derinimą kultūros sektoriuje; 4) įgalintus kultūros sektoriaus subjektus;5) intelektinio ir technologinio kapitalo dermę; 6) bendros vertės kūrimo kultūrą. Remiantis išskirtomis šešiomis kultūros vadybos dimensijomis, įtraukiant sumaniosios socialinės sistemos kokybes, būdingas sumaniam miestui, sudarytas hipotetinis sumanaus miesto modelis. Šis sudarytas modelis pritaikytas ištirti Šiaulių miesto kultūros lauko veikimą. Sudarytas giluminis iš dalies struktūruoto interviu klausimynas pagal teorinio sumanaus miesto kultūros valdymo modelio dedamąsias – 6 dimensijas ir 8 sumaniosios socialinės sistemos kokybes. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta dešimt informantų. Informantai buvo pasirinkti kriterinės atrankos metodu pagal įtaką kultūros politikai, užimamas pareigas kultūros sektoriuje ir darbo stažą kultūros lauke, kuris turėjo būti ne mažesnis nei 5 metai. Surinktos interviu metu informantų nuostatos tyrėjo buvo grupuojamos pagal reikšmes į matricas, o jose į kategorijas ir subkategorijas. Pagal tyrėjo nustatytus kriterijus atlikus vertinimą, sumanaus Šiaulių miesto kultūros valdymo modelyje buvo įvertintas sumaniosios socialinės sistemos kokybių funkcionavimas atskirose šešiose dimensijose (sudarytos 6 matricos). Vertintas aštuoniolikos sumaniosios socialinės sistemos kokybių funkcionavimas. Pagal vertinimo rezultatus jos pasiskirstė taip: 5 kokybės vei- kia gerai, 10 kokybių – vidutiniškai ir 3 kokybės veikia silpnai. Nustatyta, kad geriausiai veikia įgalintų kultūros sektoriaus objektų dimensija, o silpniausiai – įžvalgaus interesų derinimo kultūros sektoriuje dimensija. Žvelgiant iš kokybių vertinimo prizmės, geriausiai veikia novatoriškumo kokybė, o silpniausiai – žinojimo ir dinamiškumo kokybės. Atlikęs sumanaus Šiaulių miesto kultūros valdymo vertinimą, tyrėjas atkreipia dėmesį į opiausias problemas, tobulinant vidutiniškai ir prastai veikiančias kultūros valdymo srities kryptis. Džiugu, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuva pasiekė labai aukštų rezultatų kultūros srityje. Tačiau kai kurios problemos išlieka opios iki šių dienų, o ypač jos aktualios ir nesunkiai pastebimos regionuose. Regionuose formuojant vietos lygmens kultūros politiką dažnai susiduriama su nacionalinio lygmens ir vietos lygmens kultūros politikos srities strategijų suderinamumu, finansų trūkumu kultūros įstaigų tobulėjimui, infrastruktūros gerinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams kultūros vartotojų poreikiams. Straipsnio autorius patei- kia ir kelias rekomendacijas kultūros lauko tobulinimui, kurios inspiruotų diskusijas tarp Šiaulių miesto kultūros lauko dalyvių, mokslinės bendruomenės, analizuojančios vykstančius kultūros lauko kaitos procesus.

Strategic leniency signifies potential exploits of leniency that could generate detrimental effects. Leniency could be exploited in three distinct ways: (1) used to punish cartel deviator; (2) used as a cartel exit strategy; (3) used as a way to report false cartels hoping that rivals will be fined. Strategic leniency has roots in game theory and has been used in theoretical works on leniency. However, it is difficult to verify, whether firms actually conceive leniency strategically. The article addresses the problem by analysis of 42 cartel cases, investigated by the European Commission, throughout the years 2010-2018. We find some support for the strategic leniency, but evidence is more indicative, rather than conclusive. We also find that 2002 leniency reform in the European Union generated no immediate disruptive effect on pre-reform cartels. Besides the article argues for insufficiency of leniency to uncover cartels in a form of concerted practices, and spots a seeming legal gap: there are no legal rules in current Leniency Notice to prevent abuses of leniency. Overall, the success of leniency should not be overstated.