The main problems and priorities of the preparing and realization of the long-term modernization and development strategies in the East - and Central European counties, especially in Lithuania, are exposed.The methods and problems of strategic decisions making are described.The phenomenons of globalization, international integration and information societies development as the main factors of the modernization and social, economic and technological development in the East - and Central European countries, especially in Lithuania, are analyzed.Some ideas of long-term social economic strategy for Lithuania are discussed. ; Straipsnyje išryškinamos socialinės-ekonominės raidos strategijos rengimo ir įgyvendinimo problemos, parodomi strateginių sprendimų prioritetai.Pagrindinis dėmesys skiriamas specifinėms socialinės-ekonominės raidos ilgalaikių strategijų rengimo ir įgyvendinimo problemoms, pasireiškiančioms Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Parodomi politinių, socialinių, ekonominių, technologinių transformacijų dėsningumai ir jų poveikis valstybės plėtojimo perspektyvai.Apibendrinamos šiuolaikinės valstybės visuomenės raidos tendencijos. Parodomi socialinę-ekonominę raidą lemiantys veiksniai.
The article complexly investigates the processes of emigration from Lithuania and other European Union countries in Central and Eastern Europe which appear under contemporary conditions of economic globalization. The main attention is given to those determinants of emigration which are caused by the processes taking place in the global economy, social and economic circumstances occuring globally. The theoretical study for the processes of migration and emigration in contemporary environment of globalization has been made. The original theoretical conception intended to analyze migration flows, motives and reasons of emigration, allowing to complexly assess the impact of various economic determinants has been suggested: on the basis of this conception researches of emigration from Lithuania and other European Union countries in Central and Eastern Europe have been carried out and peculiarities of the processes of emigration reflecting the impact of circumstances determined by economic globalization have been highlighted. Carrying out empirical researches the instrumentation of economic mathematical modeling has been used. Santrauka Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami emigracijos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje procesai, vykstantys šiuolaikinėmis ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Pagrindinis dėmesys teikiamas tiems emigraciją lemiantiems veiksniams, kuriems įtakos turi globalioje ekonomikoje vykstantys procesai, globaliu mastu besireiškiančios socialinės ir ekonominės aplinkybės. Straipsnyje atlikta teorinė studija, skirta migracijos ir emigracijos procesams šiuolaikinėje globalizacijos aplinkoje. Remiantis pateikta teorine koncepcija, skirta kompleksiškai įvertinti emigraciją lemiančius veiksnius, atlikti emigracijos iš Lietuvos ir iš kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje tyrimai, išryškinti emigracijos procesų ypatumai, atspindintys ekonomikos globalizacijos sąlygojamų aplinkybių įtaką. Atliekant empirinius tyrimus, panaudotas ekonominio matematinio modeliavimo instrumentarijus. Reikšminiai žodžiai:ekonomikos globalizacija, emigraciją lemiantys veiksniai, emigracijos procesai, Lietuva, naujosios Europos Sąjungos šalys, panelinių duomenų analizė.
The article complexly investigates the processes of emigration from Lithuania and other European Union countries in Central and Eastern Europe which appear under contemporary conditions of economic globalization. The main attention is given to those determinants of emigration which are caused by the processes taking place in the global economy, social and economic circumstances occuring globally. The theoretical study for the processes of migration and emigration in contemporary environment of globalization has been made. The original theoretical conception intended to analyze migration flows, motives and reasons of emigration, allowing to complexly assess the impact of various economic determinants has been suggested: on the basis of this conception researches of emigration from Lithuania and other European Union countries in Central and Eastern Europe have been carried out and peculiarities of the processes of emigration reflecting the impact of circumstances determined by economic globalization have been highlighted. Carrying out empirical researches the instrumentation of economic mathematical modeling has been used. Article in Lithuanian. Emigracija ir globalizacijos procesai: iššūkiai, šiuolaikinės tendencijos, problemos, sprendimai Santrauka Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami emigracijos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje procesai, vykstantys šiuolaikinėmis ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Pagrindinis dėmesys teikiamas tiems emigraciją lemiantiems veiksniams, kuriems įtakos turi globalioje ekonomikoje vykstantys procesai, globaliu mastu besireiškiančios socialinės ir ekonominės aplinkybės. Straipsnyje atlikta teorinė studija, skirta migracijos ir emigracijos procesams šiuolaikinėje globalizacijos aplinkoje. Remiantis pateikta teorine koncepcija, skirta kompleksiškai įvertinti emigraciją lemiančius veiksnius, atlikti emigracijos iš Lietuvos ir iš kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje tyrimai, išryškinti emigracijos procesų ypatumai, atspindintys ekonomikos globalizacijos sąlygojamų aplinkybių įtaką. Atliekant empirinius tyrimus, panaudotas ekonominio matematinio modeliavimo instrumentarijus. Reikšminiai žodžiai:ekonomikos globalizacija, emigraciją lemiantys veiksniai, emigracijos procesai, Lietuva, naujosios Europos Sąjungos šalys, panelinių duomenų analizė.
International migration is an integral part of globalization: the twenty-first century is even called the "age of migration". Although international migration has existed for a long time before the age of globalization, global migration volume, speed and complexity during this time, has become unprecedented. Lithuania is attributed to countries where migration flows are particularly large currently. The country's negative international net migration for 1000 persons is one of the largest in the European Union. Assessing the impact of emigration on the country, researchers express ambiguous attitude and identifies both positive and negative aspects of this phenomenon. However, it is emphasized that intensive growing emigration threatens both the social and economic stability of the country. So both scientific and practical aspect is important to investigate the emigration from Lithuania processes and assess determinants of emigration from Lithuania. Using the scientific literature analysis, comparison, systematization, classification, generalization it was found that there are no single definitions of migration and emigration. Concepts of these phenomena vary depending on the context, in which they are interpreted. There is no single universal theory of migration which would fully explain the process of migration and determinants of emigration. Migration theories investigate this process at different levels, certain parts, emphasizing one or another aspect. It should be noted that migration theories should be seen not as alternatives, but as complementary theories. Determinants of emigration are very diverse and can be classified into various groups. Using the analytical method of dynamic lines, it was found that the migration situation in the European Union countries has been quite uneven for the period of 1998–2013. Higher number of emigrants than immigrants in Lithuania was every year of analyzed period. The analysis of emigration dynamics showed that emigration flows from Lithuania were uneven. Santrauka Tarptautinė migracija – neatskiriama globalizacijos dalis: XXI a. net vadinamas "migracijos amžiumi". Nors tarptautinė migracija ilgą laiką egzistavo ir prieš globalizacijos amžių, pasaulinės migracijos apimtis, greitis ir kompleksiškumas jo metu tapo beprecedentis. Lietuva priskiriama šalims, kuriose šiuo metu vyrauja itin dideli emigracijos srautai. Šalies neigiamas tarptautinės migracijos saldo, tenkantis 1000-iui gyventojų – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Vertinant emigracijos poveikį šaliai, mokslinėje literatūroje išreiškiamas nevienareikšmiškas požiūris ir nurodomi tiek teigiami, tiek neigiami šio reiškinio aspektai. Vis dėlto pabrėžiama, kad intensyviai augantys emigracijos mastai kelia grėsmę tiek socialiniam, tiek ekonominiam šalies stabilumui. Tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu svarbu tirti emigracijos iš Lietuvos procesus ir įvertinti pagrindinius veiksnius, lemiančius sprendimą emigruoti. Naudojant mokslinės literatūros analizę, lyginimą, sisteminimą, klasifikaciją, apibendrinimą nustatyta, kad nėra vieno sąvokų migracija ir emigracija apibrėžimo, o šių reiškinių sampratos kinta priklausomai nuo konteksto, kuriuose yra aiškinamos. Nėra vienos universalios migracijos teorijos, visapusiškai paaiškinančios migracijos procesą ir migraciją lemiančius veiksnius. Migraciją aiškinančios teorijos šį procesą nagrinėja skirtingais lygmenimis, tam tikromis dalimis, akcentuodamos vieną ar kitą aspektą. Pažymėtina, kad migracijos teorijas reikėtų vertinti ne kaip alternatyvas, o kaip viena kitą papildančias teorijas. Emigraciją lemiantys veiksniai yra labai įvairūs bei gali būti klasifikuojami į įvairias grupes. Nustatyta, kad migracijos situacija Europos Sąjungos šalyse 1998–2013 metų laikotarpiu buvo gana nevienoda. Didesnis emigrantų nei imigrantų skaičius Lietuvai buvo būdingas kiekvienais analizuojamo laikotarpio metais. Emigrantų iš Lietuvos srautai analizuojamu laikotarpiu kito gana netolygiai. Raktiniai žodžiai:emigracija, Lietuva, globalizacija, emigraciją lemiantys veiksniai.
International migration is an integral part of globalization: the twenty-first century is even called the "age of migration". Although international migration has existed for a long time before the age of globalization, global migration volume, speed and complexity during this time, has become unprecedented. Lithuania is attributed to countries where migration flows are particularly large currently. The country's negative international net migration for 1000 persons is one of the largest in the European Union. Assessing the impact of emigration on the country, researchers express ambiguous attitude and identifies both positive and negative aspects of this phenomenon. However, it is emphasized that intensive growing emigration threatens both the social and economic stability of the country. So both scientific and practical aspect is important to investigate the emigration from Lithuania processes and assess determinants of emigration from Lithuania. Using the scientific literature analysis, comparison, systematization, classification, generalization it was found that there are no single definitions of migration and emigration. Concepts of these phenomena vary depending on the context, in which they are interpreted. There is no single universal theory of migration which would fully explain the process of migration and determinants of emigration. Migration theories investigate this process at different levels, certain parts, emphasizing one or another aspect. It should be noted that migration theories should be seen not as alternatives, but as complementary theories. Determinants of emigration are very diverse and can be classified into various groups. Using the analytical method of dynamic lines, it was found that the migration situation in the European Union countries has been quite uneven for the period of 1998–2013. Higher number of emigrants than immigrants in Lithuania was every year of analyzed period. The analysis of emigration dynamics showed that emigration flows from Lithuania were uneven. Article in Lithuanian. Emigracijos iš Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos sąlygomis Santrauka Tarptautinė migracija – neatskiriama globalizacijos dalis: XXI a. net vadinamas "migracijos amžiumi". Nors tarptautinė migracija ilgą laiką egzistavo ir prieš globalizacijos amžių, pasaulinės migracijos apimtis, greitis ir kompleksiškumas jo metu tapo beprecedentis. Lietuva priskiriama šalims, kuriose šiuo metu vyrauja itin dideli emigracijos srautai. Šalies neigiamas tarptautinės migracijos saldo, tenkantis 1000-iui gyventojų – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Vertinant emigracijos poveikį šaliai, mokslinėje literatūroje išreiškiamas nevienareikšmiškas požiūris ir nurodomi tiek teigiami, tiek neigiami šio reiškinio aspektai. Vis dėlto pabrėžiama, kad intensyviai augantys emigracijos mastai kelia grėsmę tiek socialiniam, tiek ekonominiam šalies stabilumui. Tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu svarbu tirti emigracijos iš Lietuvos procesus ir įvertinti pagrindinius veiksnius, lemiančius sprendimą emigruoti. Naudojant mokslinės literatūros analizę, lyginimą, sisteminimą, klasifikaciją, apibendrinimą nustatyta, kad nėra vieno sąvokų migracija ir emigracija apibrėžimo, o šių reiškinių sampratos kinta priklausomai nuo konteksto, kuriuose yra aiškinamos. Nėra vienos universalios migracijos teorijos, visapusiškai paaiškinančios migracijos procesą ir migraciją lemiančius veiksnius. Migraciją aiškinančios teorijos šį procesą nagrinėja skirtingais lygmenimis, tam tikromis dalimis, akcentuodamos vieną ar kitą aspektą. Pažymėtina, kad migracijos teorijas reikėtų vertinti ne kaip alternatyvas, o kaip viena kitą papildančias teorijas. Emigraciją lemiantys veiksniai yra labai įvairūs bei gali būti klasifikuojami į įvairias grupes. Nustatyta, kad migracijos situacija Europos Sąjungos šalyse 1998–2013 metų laikotarpiu buvo gana nevienoda. Didesnis emigrantų nei imigrantų skaičius Lietuvai buvo būdingas kiekvienais analizuojamo laikotarpio metais. Emigrantų iš Lietuvos srautai analizuojamu laikotarpiu kito gana netolygiai. Reikšminiai žodžiai:emigracija, Lietuva, globalizacija, emigraciją lemiantys veiksniai.
In the paper the analysis of the innovation and Scientific Researches and Experimental Development (R&D) policy of the European Union (EU) is analyzed, highlighting the impact of such a policy on the economic state and the prospects for economic development of the regions. This article emphasises the analysis of the Innovation Policy of the European Union, the financial and management instruments which implement the policy and is methods applied for correlative analysis, which allow us to consider the needs of the EU investments into R&D, and to measure impat of these investmens on the economies of the Member States. In the coprehensive research the Eurostat database statistic data is used, which include all Member Countries of the European Union are divided into two groups according to the fields of financial intervention for stimulating cohesion. The obtained results are compared with the ones of the USA and Japan. The index chosen for the research undoubtedly shows the correlative inter-relationships between the R&D policy of the European Union, activities of the higher-education institutions, innovations of businesses, and regional economic growth. The research results are important to form directions for policy. The research results let to evaluate the European Union R&D policy and financial instruments in the EU cohesion regions, but they also show the economic development differences between various regions of the EU. ; Straipsnyje nagrinėjama vietinių mokesčių problema kaip viena svarbiausių problemų plėtojant fiskalinę decentralizaciją šalies viešajame sektoriuje. Vietinių mokesčių reikšmę šalies viešojo sektoriaus ekonomikai pabrėžia ir Europos vietos savivaldos chartija. Aptariami vietinių mokesčių teoriniai klausimai mokesčių paskirstymo tarp viešojo sektoriaus valdymo lygių, pateikiami bendrieji mokesčių paskirstymo bei administravimo principai. Analizuojami vietiniai mokesčiai Europos Sąjungos ir kitose užsienio šalyse bei tarpukario Lietuvos šios srities patirtis. Reikia pabrėžti, jog tarpukario Lietuvoje vietiniai mokesčiai buvo įteisinti įstatymu, o pati Lietuvos mokesčių sistema buvo gana pažangi. Todėl ši patirtis gali būti naudinga ir dabartiniu laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, jog šiandieninė Lietuva, palyginti su šiuolaikinės ekonomikos šalių mokesčių sistemomis yra gerokai atsilikusi. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus bei Vakarų šalių ir tarpukario Lietuvos patirtį, siūlomos priemonės, kurios leistų išplėtoti vietinių mokesčių institutą iki labiausiai pažengusių Europos šalių lygio, t. y. įteisinti mokesčius, dabar veikiančiais įstatymais priskirtus savivaldybėms, kaip vietinius, įvesti naujus vietinius mokesčius, pvz., juridinių asmenų kilnojamojo turto bei fizinių asmenų prabangaus turto mokesčius.
The article deals with the problems of human resource management development which leads to the essence of European integration and EU enlargement and developments taking place in the cohesion process. It is shown that the cohesion process is determined by the essential changes in human resource management, it raises the need for human resource management and development tools to actively respond to the general socio-economic area of the European Union. The article reveals a variety of phenomena of cohesion, displays the new trends in human resource management to improve the area, highlights the need for new targets to modernize human resources management taking into account different labour markets, the internationalization, an acceleration in the rate of human migration, multiculturalism, and other circumstances. Santrauka Straipsnyje keliama ir nagrinėjama žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimo problema, kurios esmę lemia Europos integracijos ir Europos Sąjungos raidos ir plėtros sąlygomis vykstantys sanglaudos procesai. Parodyta, kad sanglaudos procesai lemia esminius žmogiškųjų išteklių vadybos pokyčius, iškelia poreikius žmogiškųjų išteklių vadybos ir jos tobulinimo priemonėmis aktyviai reaguoti į bendros socialinės ir ekonominės erdvės kūrimąsi Europos Sąjungoje. Straipsnyje atskleidžiama sanglaudos reiškinių įvairovė, parodomos naujos tendencijos žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimo srityje, išryškinami nauji poreikiai kryptingai modernizuoti žmogiškųjų išteklių vadybą atsižvelgiant į įvairias darbo rinkų internacionalizavimo, į žmonių migracijos spartėjimo, į daugiakultūriškumo ir kitas aplinkybes. Raktiniai žodžiai:žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimas; Europos integracija; sanglaudos procesai
The article deals with the problems of human resource management development which leads to the essence of European integration and EU enlargement and developments taking place in the cohesion process. It is shown that the cohesion process is determined by the essential changes in human resource management, it raises the need for human resource management and development tools to actively respond to the general socio-economic area of the European Union. The article reveals a variety of phenomena of cohesion, displays the new trends in human resource management to improve the area, highlights the need for new targets to modernize human resources management taking into account different labour markets, the internationalization, an acceleration in the rate of human migration, multiculturalism, and other circumstances. Article in Lithuanian. Žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimas Europos integracijos iššūkių kontekste Santrauka.Straipsnyje keliama ir nagrinėjama žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimo problema, kurios esmę lemia Europos integracijos ir Europos Sąjungos raidos ir plėtros sąlygomis vykstantys sanglaudos procesai. Parodyta, kad sanglaudos procesai lemia esminius žmogiškųjų išteklių vadybos pokyčius, iškelia poreikius žmogiškųjų išteklių vadybos ir jos tobulinimo priemonėmis aktyviai reaguoti į bendros socialinės ir ekonominės erdvės kūrimąsi Europos Sąjungoje. Straipsnyje atskleidžiama sanglaudos reiškinių įvairovė, parodomos naujos tendencijos žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimo srityje, išryškinami nauji poreikiai kryptingai modernizuoti žmogiškųjų išteklių vadybą atsižvelgiant į įvairias darbo rinkų internacionalizavimo, į žmonių migracijos spartėjimo, į daugiakultūriškumo ir kitas aplinkybes. Raktiniai žodžiai:žmogiškųjų išteklių vadybos tobulinimas; Europos integracija; sanglaudos procesai
'Die Integration von zentral- und osteuropäischen Ländern in westliche Strukturen ist mit vielfachen Fragen verknüpft, deren Untersuchung für diese Länder selbst wie auch für westliche Länder, aber auch unter dem Gesichtspunkt der weiteren Entwicklung und Erweiterung der wichtigsten westlichen Strukturen, der Europäischen Union und der NATO, aktuell ist. Dies betrifft in besonderer Weise die baltischen Länder Litauen, Lettland und Estland. Es geht dabei vor allem um folgendes: um die Bestimmung der Funktionen, des Ortes und der Rolle der baltischen Staaten bei ihrer Westintegration; um die Bestimmung möglicher Szenarien und wahrscheinlicher Folgen der Westintegration; um die Fähigkeit der baltischen Länder zu einer realen Westintegration und um ihre weitere politische wie ökonomische Transformation als Basisfaktor dieser Integration; um die Grundorientierungen der Außen- und Innenpolitik, der soziokulturellen, ökonomischen und technologischen Entwicklung der baltischen Staaten, ihrer Politik auf dem Gebiet der Verteidigung unter Berücksichtigung der Integrationslogik; um die Gewährleistung von Sicherheit und Stabilität in der baltischen Region bei ihrer Westintegration auch unter Berücksichtigung der problematischen Situation des Gebiets Kaliningrad. Als Hauptinformationsquellen der vorliegenden Arbeit dienten soziologische, ökonomische, politologische Untersuchungen, einschlägige Arbeiten von Spezialisten aus dem Baltikum und aus anderen Ländern, offizielle Dokumente und Rechtsakte, offizielle statistische Angaben zu den baltischen Ländern, die jedoch nicht in Tabellenform, sondern - aus Platzgründen - in allgemeinerer Form wiedergegeben werden.' (Textauszug)
'In den letzten Jahren hat sich in Osteuropa eine Reihe neuer unabhängiger Staaten gebildet, in denen umfassende Transformationsprozesse vor sich gehen. Der schwierige Gang der Reformen und Transformationen weist auf die Widersprüchlichkeit der politischen und ökonomischen Entwicklung, auf das Entstehen neuer Probleme, Konflikte und Krisenerscheinungen hin. Die Erfahrung mit dergleichen Reformprozessen zählt in Litauen nunmehr schon fünf Jahre. In dieser Zeit sind sehr wesentliche Ergebnisse erzielt worden, und es haben sich bestimmte Tendenzen herausgebildet. Eine Bilanz und Bewertung der Ergebnisse der stattfindenden Transformationen, eine Analyse der derzeitigen Situation mit dem Ziel, Perspektiven und Tendenzen der politischen, ökonomischen und sozialen Entwicklung Litauens zu bestimmen, erscheint gerechtfertigt, wenn eine rationale und effektive Konzeption für weitere Reformen und politische Orientationen begründet werden soll. Die wichtigsten Transformationsprobleme in Litauen, die eine Untersuchung erfordern, sind: Die aktuelle politische Situation und die Faktoren, die sie beeinflussen; die derzeitige ökonomische Krise und mögliche Auswege; die Integration in europäische Strukturen als Hauptweg der weiteren politischen und ökonomischen Entwicklung Litauens. Bei der Untersuchung wurden folgende Quellen verwendet: Gesetzgebungsakte, Regierungsdokumente, internationale Abkommen der Litauischen Republik und zugehörige Materialien; vom Department für Statistik der Litauischen Republik veröffentlichte statistische Angaben; soziologische, ökonomische und politologische Forschungsergebnisse sowie Arbeiten litauischer und ausländischer Spezialisten, die sich mit den aktuellen Problemen Litauens befassen.' (Autorenreferat)
