Cooperation between investigators and prosecutors in pre-trial investigation: investigators' viewpoint
Nowadays, it would be difficult to imagine a person investigating a case individually, without coordination of actions with other subjects, especially when complex, multi-episodic cases are investigated. The efficiency of solved crimes, investigation and prevention partly depends on cooperation between prosecutors and investigators. The work of the subjects in crime investigation is multiple; therefore, it is necessary to coordinate reciprocal understanding between them. The Code of Criminal Procedure raises doubts and discussions about cooperation between prosecutors and investigators. In juridical literature, much information on cooperation among pre-trial officers exists. However, the practical question of cooperation between an investigator and a prosecutor has not yet received sufficient attention. Therefore, the main purpose of this article is to examine the pre-trial investigators' attitude to cooperation between prosecutors and investigators, to single out the main forms of cooperation, and to make suggestions for more effective cooperation. The article deals with an empirical research done by the author in the form of a questionnaire, in which pre-trial investigators from national police institutions were questioned about the problems of cooperation between prosecutors and investigators. The research revealed the pre-trial investigators' attitude to cooperation between prosecutors and investigators. According to the results of the research, cooperation among prosecutors and investigators is insufficient and formal. It is evident that it is necessary to pay attention to the content and forms of cooperation between prosecutors and investigators as well as to solve the problem of establishing juridical regulation regarding this institution. The data show that the intensity of emotional destructiveness has an impact on other differences among murders, especially the motivational factors for murderers to commit the crime and how these murders were committed. Offenders with a high level of emotional destructiveness tended to commit murders because of "an explosion" of their destructive emotions. The data show that clear differences among murderers possessing high or low emotional destructiveness can already be observed in their childhood and adolescence years. The data also show essential differences among murderers in their personality traits and attitude towards life. A possible use of the results of this study to improve criminal legislation and crime prevention are discussed in the article. The article shows that data provide new prospects in making criminal legislation and crime prevention more individualistic. ; Dabartiniu metu, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti ikiteisminio tyrimo bylą tiriančio asmens darbą be jo veiksmų suderinamumo su kitais subjektais, ypač tiriant sudėtingas, daugiaepizodines, didelės apimties ikiteisminio tyrimo bylas. Nusikalstamų veikų atskleidimo, ištyrimo bei užkardymo efektyvumas tam tikru aspektu priklauso ir nuo tyrėjo bendradarbiavimo su prokuroru, specialistu. Tik teisingai organizuojant bendradarbiavimo procesą galima užtikrinti, kad tiriant nusikalstamas veikas būtų išnaudoti visi galimi tinkamiausi būdai ir pasirinkti tinkami subjektų veiklos koordinavimo metodai, siekiant ištirti nusikaltimą. Subjektų veikla atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas yra daugialypė, o tai reikalauja tarpusavio veiksmų suderinamumo. Bendradarbiavimo samprata, principai, formos ilgą laiką buvo nagrinėjami kaip kriminalistikos taktikos bendrosios dalies teiginiai, kurie vėliau laipsniškai išaugo į gana plačią, ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu aktualią sistemą. Todėl dabartiniu metu šis klausimas kelia daug diskusijų, nes atskirų mokslininkų nuomonės dėl bendradarbiavimo instituto nesutampa. Diskutuojama apie keturnarę arba penkianarę kriminalistikos mokslo sistemą: bendradarbiavimas yra kriminalistikos taktikos elementas, ar penktosios kriminalistikos mokslo sistemos dalies – ikiteisminio tyrimo organizavimo – sudėtinis elementas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas sukėlė naujų diskusijų apie ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro bendradarbiavimą. Teisinėje literatūroje nemažai diskutuojama apie ikiteisminio tyrimo subjektų bendradarbiavimą, analizuojama bendradarbiavimo samprata, šių subjektų kompetencijos atskyrimo klausimai, tačiau ne tiek daug dėmesio skirta praktiniams tyrėjo ir prokuroro bendradarbiavimo klausimams nagrinėti. Atlikus empirinį tyrimą buvo atskleistas ikiteisminio tyrimo pareigūnų požiūris į prokurorų ir tyrėjų bendradarbiavimą ikiteisminiame tyrime. Tyrimo rezultatai parodė, jog dažnai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras bendradarbiauja nepakankamai, formaliai, taikomos neefektyvios bendradarbiavimo formos. Viena dažniausių bendradarbiavimo formų – ikiteisminio tyrimo pareigūno formalus pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą raštu. Beveik nebendraujama telefonu, prokuroras tiesiogiai nesusitinka su tyrėju aptarti bylos eigą. Tai daug efektyvesnės bendradarbiavimo formos. Tad akivaizdu, jog būtina didesnį dėmesį skirti bendradarbiavimo turiniui, formoms, spręsti klausimą dėl teisinio bendradarbiavimo įtvirtinimo. Straipsnyje autorė analizuoja ikiteisminio tyrimo subjektų bendradarbiavimo sampratą, nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnų požiūrį į prokuroro ir tyrėjo bendradarbiavimą ikiteisminiame tyrime bei pateikia siūlymus, kaip pagerinti minėtų subjektų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų tyrimo procese: siūloma apibrėžti bendradarbiavimo principus, formas, turinį, reglamentuoti bendradarbiaujančių subjektų atsakomybę, bendradarbiavimo procese taikyti efektyvesnes bendradarbiavimo formas ir Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti bendradarbiavimo institutą.