Suchergebnisse

The paper concentrates on architectural discourse of the interwar period (1918–1940) of Lithuania. The main objective of the paper is to represent the history of the Lithuanian architectural thought of the period through analysis of the interwar press. Due to a wide scope of the problem the paper is devoted to one of the major problems of architectural theory – relation of policy/power and space. Following publications in the press, a few dominant aspects of the problem were distinquished: representation of the state (as an exemplar element of global political ideology), and issues of social housing (as illustration of local, towards practical decisions oriented policy). It is discovered that the dominant theoretical position concerning the matters of spatial representation is discussions on "national style". While the socio-political discourse of Modern Movement mainly concentrates on discussions about "social housing colonies". Santrauka Straipsnis skirtas Lietuvos tarpukario laikotarpio (1918–1940) teorinio diskurso analizei. Tekste, remiantis periodikoje publikuotais straipsniais, skirtais architektūros temoms, siekiama pažvelgti į šio periodo architektūrinės minties palikimą. Dėmesio objektu pasirinkta viena iš svarbesnių architektūrinio diskurso temų – architektūros ir politikos sąsajos. Išskiriami keli to meto spaudoje dominavę architektūros ir politikos sąveikos aspektai: valstybės erdvinės reprezentacijos problematika (kaip globalios, ideologinės politikos apraiška) bei socialinio būsto problematika (kaip lokalios, į tiesioginius sprendimus orientuotos politikos apraiška). Nustatyta, kad reprezentacinėje plotmėje dominuojanti teorinė pozicija – "tautinio stiliaus" paieškos. Socialinei, politizuotai modernizmo teorijai būdingi aspektai daugiausiai reiškėsi menkiau teoretizuotose diskusijose apie "pigių būstų kolonijų" kūrimą. First Published Online: 22 May 2013 Reikšminiai žodžiai: tarpukaris, architektūros teorija, architektūros politika, tautinis stilius, pigus būstas, modernizmas.

Straipsnyje kalbama apie požiūrių į mirtį kaitą ir paliatyviosios pagalbos plėtrą. Požiūrį į mirtį ir mirimą apsprendžia tuo metu egzistuojančios mokslinės žinios ir technologijos. Tradicinėje ir viduramžių visuomenėse mirtis buvo suvokiama kaip įprasta ir natūrali gyvenimo dalis, kurią lydėjo ritualai. XX a. požiūris į mirtį pasikeitė – mirimo procesas buvo paslėptas ir vartotojiškai visuomenei buvo pasiūlyta gera mirtis – eutanazija. XX a. antroje dalyje pradėjo rastis naujas požiūris į mirtį – pabrėžiama psichosocialiniai ir dvasiniai mirštančio asmens poreikiai. Europos Taryba, reaguodama į tai, kad didėja vyresnio amžiaus asmenų skaičius, pateikė Rekomendacijas, kur buvo pripažinta paliatyviosios pagalbos svarba ir šalims narėms buvo rekomenduota įkurti ir pagerinti paliatyviosios pagalbos paslaugas.

In the paper the analysis of the innovation and Scientific Researches and Experimental Development (R&D) policy of the European Union (EU) is analyzed, highlighting the impact of such a policy on the economic state and the prospects for economic development of the regions. This article emphasises the analysis of the Innovation Policy of the European Union, the financial and management instruments which implement the policy and is methods applied for correlative analysis, which allow us to consider the needs of the EU investments into R&D, and to measure impat of these investmens on the economies of the Member States. In the coprehensive research the Eurostat database statistic data is used, which include all Member Countries of the European Union are divided into two groups according to the fields of financial intervention for stimulating cohesion. The obtained results are compared with the ones of the USA and Japan. The index chosen for the research undoubtedly shows the correlative inter-relationships between the R&D policy of the European Union, activities of the higher-education institutions, innovations of businesses, and regional economic growth. The research results are important to form directions for policy. The research results let to evaluate the European Union R&D policy and financial instruments in the EU cohesion regions, but they also show the economic development differences between various regions of the EU. ; Straipsnyje nagrinėjama vietinių mokesčių problema kaip viena svarbiausių problemų plėtojant fiskalinę decentralizaciją šalies viešajame sektoriuje. Vietinių mokesčių reikšmę šalies viešojo sektoriaus ekonomikai pabrėžia ir Europos vietos savivaldos chartija. Aptariami vietinių mokesčių teoriniai klausimai mokesčių paskirstymo tarp viešojo sektoriaus valdymo lygių, pateikiami bendrieji mokesčių paskirstymo bei administravimo principai. Analizuojami vietiniai mokesčiai Europos Sąjungos ir kitose užsienio šalyse bei tarpukario Lietuvos šios srities patirtis. Reikia pabrėžti, jog tarpukario Lietuvoje vietiniai mokesčiai buvo įteisinti įstatymu, o pati Lietuvos mokesčių sistema buvo gana pažangi. Todėl ši patirtis gali būti naudinga ir dabartiniu laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, jog šiandieninė Lietuva, palyginti su šiuolaikinės ekonomikos šalių mokesčių sistemomis yra gerokai atsilikusi. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus bei Vakarų šalių ir tarpukario Lietuvos patirtį, siūlomos priemonės, kurios leistų išplėtoti vietinių mokesčių institutą iki labiausiai pažengusių Europos šalių lygio, t. y. įteisinti mokesčius, dabar veikiančiais įstatymais priskirtus savivaldybėms, kaip vietinius, įvesti naujus vietinius mokesčius, pvz., juridinių asmenų kilnojamojo turto bei fizinių asmenų prabangaus turto mokesčius.

Complementary metasurfaces composed of randomly-placed arrays of aligned rods or slits are fabricated out of giant magnetoresistance Ni81Fe19/Au multilayers (MLs), a material whose optical properties change under the application of an external static magnetic field. The two metasurfaces are studied from both the experimental and theoretical viewpoints. The induced magnetic modulation (MM) of both the far-field signal and the resonant near field, at the rod/slit localized surface plasmon frequency, are found to obey the Babinet's principle. Furthermore, the near-field MM is found to be higher than the far-field counterpart. At resonance, both arrays show spots with high values of the magnetic modulated intensity of the electric near field (MM hot-spots). We show that this high magnetic modulation of the near-field intensity is very promising for the future development of high sensitivity molecular sensing platforms in the Mid- and Far-IR, using Magnetic-Modulation of Surface-Enhanced Infrared Absorption (MM-SEIRA) spectroscopy ; Ministerio de Economía y Competitividad (AMES (MAT 2014-58860-P), CSIC13-4E-1794, MIRRAS(MAT2017-84009-R), PID2019-107432GB-I00, Quantum Spin Plasmonics (FIS2015-72035-EXP)); Ekonomiaren Garapen eta Lehiakortasun Saila, Eusko Jaurlaritza (KK-2018/00001); Hezkuntza, Hizkuntza Politika Eta Kultura Saila, Eusko Jaurlaritza (No. IT-1164-19); Comunidad de Madrid (S2013/ICE- 2822 (Space-Tec), SINOXPHOS-CM (S2018/BAA-4403)). ; Peer reviewed

Freshwater, aquaculture, fisheries, biodiversity, forests, and agricultural land have high economic and social value throughout the Africa, Caribbean and Pacific (ACP) region; but they can also be over‐exploited, with damaging consequences for local economies, long term stability and for the Earth system as a whole – especially the climate system. The ACP's fast growing population puts growing pressure on the environment to provide food, water and fibre, on the regions' urban centres and transport networks, and on energy sources. Information on the location, condition and evolution of resources is an important step towards sustainability, but unfortunately such information can be hard to get. Earth observing satellite technology combined with geographical information management can help fill the information gap. In this objective, and because of its unique position to support the implementation of advanced interoperable geospatial technologies, the Joint Research Centre (JRC) of the European Commission (EC) is setting‐up of an "Observatory for sustainable development" as single portal to support decision‐making for development in the fields of natural resource and food security. The African Union and European Union recognise the importance of this service and are beginning to develop this capacity as part of the AU EU joint strategic partnership. This paper describes the needs, and presents the first steps taken by the JRC and by the joint partnership in harnessing space technologies to help meet Millennium Development Goals, in particular eradication of poverty, and environmental sustainability. Santrauka Gėlasis vanduo, akvakultūra, žuvininkystė, biologinė įvairovė, miškų ir žemės ūkio paskirties žemė turi didėlę ekonominę ir socialinę vertę visoje Afrikoje, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių regione, bet šie veiksniai gali būti per daug eksploatuojami ir tureti žalingų padarinių vietinei ekonomikai, ilgalaikiam stabilumui ir visai Žemės sistemai, ypač klimato sistemai. Dėl greitai augančio AKR gyventojų skaičiaus regionų miestų centruose transporto tinklų ir energijos šaltinių vietose dideja aplinkos naudojimo mastas, siekiant gyventojus aprūpinti maistu, vandeniu ir lasteliena. Informacija apie vietoves išteklius, išteklių būklę ir raidą yra svarbus žingsnis siekiant darnos, bet, dėja, tokia informacija sunku surinkti. Žemės stebejimo palydovais technologija, sujungta su geografines informacijos valdymu, gali padėti užpildyti šios informacijos spragą. Dėl šio tikslo ir dėl unikalios padėties, siekiant diegti pažangias tarpusavyje saveikaujančias geoerdvines technologijas, Europos Komisijos (EK) jungtinis tyrimu centras (JTC) yra įkūręs Darnaus vystymosi observatorijas kaip viena portalą, kad palaikytų sprendimų priemimo plėtote gamtinių išteklių ir maisto saugumo srityse. Afrikos Sąjunga (AS) ir Europos Sąjunga (ES) pripažįsta šios paslaugos svarbą ir pradėjo plėtoti šiuos pajėgumus kaip dali strateginės AS ir ES partnerystės. Straipsnyje pristatomi pirmieji žingsniai, žengti AKR valstybių, plėtojant jungtinę partnerystę kosminių technologijų srityje, siekiant spręsti tūkstantmečio tikslus – mažinti skurdą ir tobulinti darnų aplinkos vystymą. First published online: 10 Feb 2011 Reikšminiai žodžiai:gamtos išteklių valdymas,nuotolinis stebėjimas,kosminis,stebėjimas,žemės stebėjimas,geografines informacijos valdymas,darnus vystymasis,Afrika,AKR

This paper analyses the role of EU pollution strategies in reducing SO2and NOXemissions in the EU. The environmental policies impact on the slope of Kuznets environmental curve is discussed. The use of economic mechanisms for SO2, NOXand other pollutants emission reduction is analysed based on experience of EU member states. The aim of the paper is to evaluate the impact of EU pollution reduction strategies on atmospheric emissions in Lithuania and to define the role of EU emission reduction policies on shifting environmental Kuznets curves of EU member states and Lithuania. Santrauka Straipsnyje nagrinėjama ES atmosferos taršos mažinimo strategijų įtaka ekologinių Kuznets kreiviųnuolydžiui. ES rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų emisijų ribojimo politika yra pagrindinėvaromoji jėga, keičianti Kuznets ekologinės kreivės nuolydį. Nubraižius Kuznets ekologinę kreivę Lietuvai,galima nustatyti, kaip ES atmosferos taršos mažinimo politika paveikė klasikinių atmosferosteršalų emisijos dinamiką Lietuvoje. Straipsnyje išnagrinėti ES šalyse taikomi taršos mažinimo būdaiir palyginti ES narėse taikomų mokesčių už pagrindinių teršalų emisijas tarifai su Lietuvoje taikomais tarifais analogiškų teršalų emisijoms. Pateikti siūlymai dėl taršos mažinimo priemonių plėtros Lietuvoje,pirmenybę teikiant lankstiems rinką imituojantiems mechanizmams. First published online:21 oct 2010 Reikšminiai žodžiai: Kuznets kreivė, taršos mažinimas, atmosferos emisijos, Lietuva.

The statistics presented in the article show that both in the university and the non-university sectors the entrants prefered to choose popular programs of universities in big cities, mainly in the fields of humanities and social sciences. As a result, regional universities and colleges as well as study programs related to science and technologies lost substantial numbers of students. These losses were partially compensated by enrolling larger numbers of full-fee-paying students.

The statistics presented in the article show that both in the university and the non-university sectors the entrants prefered to choose popular programs of universities in big cities, mainly in the fields of humanities and social sciences. As a result, regional universities and colleges as well as study programs related to science and technologies lost substantial numbers of students. These losses were partially compensated by enrolling larger numbers of full-fee-paying students.

The statistics presented in the article show that both in the university and the non-university sectors the entrants prefered to choose popular programs of universities in big cities, mainly in the fields of humanities and social sciences. As a result, regional universities and colleges as well as study programs related to science and technologies lost substantial numbers of students. These losses were partially compensated by enrolling larger numbers of full-fee-paying students.

The statistics presented in the article show that both in the university and the non-university sectors the entrants prefered to choose popular programs of universities in big cities, mainly in the fields of humanities and social sciences. As a result, regional universities and colleges as well as study programs related to science and technologies lost substantial numbers of students. These losses were partially compensated by enrolling larger numbers of full-fee-paying students.

The accounting's policy choice and creating is influenced by accounting theory, impact factors, each company's objectives, and this makes company unique. Legislation for businesses in creating accounting policies allow to choose the following accounting methods and techniques that are most revealing aspects of the activities of the enterprise. In cases where the situation is not exactly to regulate the law is left to creativity. There is a need to apply creative accounting, which is identified as a factor influencing the choice of accounting policy. Taking into account the environmental factors of the company, creative accounting is applying in different accounting areas and in different volumes, while the accounting policy structure is forming. The main source of information about the company's financial position and the results are financial statements. On financial statements basis, information users make decisions. In order to influence information users decision's, company starts to manipulate financial data. In order to influence consumer decisions, creative accounting is used to manipulate financial data, which results in higher or lower company profits and distorts other financial information. On misleading data basis made financial statements not reflect a true and fair view of the company. The size of the distortion of information's, investigations are not carried out In Lithuania. The purpose of the study is analysis of the relationship of creative accounting and accounting policy and determinate the creative accounting impact to the formation of the accounting policy and accounting's results. Methods of analysis, data systematization, comparative, grouping and modeling were used during the research. JEL classification: M41 ; Apskaitos politikos pasirinkimui ir kūrimui įtakos turi apskaitos teorijos, aplinkos įtakos veiksniai, įmonės tikslai. Teisės aktai, kuriant įmonės apskaitos politiką leidžia pasirinkti tokius apskaitos būdus ir metodus, kurie geriausiai atskleidžia įmonės veiklos aspektus.Tais atvejais, kai situacijos negalima tiksliai reglamentuoti yra paliekama vieta kūrybiškumui. Atsiranda poreikis taikyti kūrybinę apskaitą, kuris identifikuojamas kaip veiksnys darantis įtaką apskaitos politikos pasirinkimui. Kūrybinė apskaita, atsižvelgiant į įmonės aplinkos veiksnius, taikoma skirtingose apskaitos srityse ir skirtingomis apimtimis, sudarant apskaitos politikos struktūrą. Pagrindinis informacijos šaltinis apie įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus yra finansinės ataskaitos, kurių duomenimis remiantis informacijos vartotojai priima sprendimus. Norint daryti įtaką vartotojų priimamiems sprendimams, apskaitos metu taikant kūrybinę apskaitą pradedama manipuliuoti finansiniais duomenimis, dėl ko gaunamas didesnis arba mažesnis įmonės pelnas, iškreipiama kita finansinė informacija.Klaidinančių duomenų pagrindu sudarytos finansinės ataskaitos neatspindi tikro ir teisingo vaizdo apie įmonę, tačiau tokių iškraipymo masto ir įtakos finansinių ataskaitų kokybei tyrimai Lietuvoje neatliekami. Tyrimo tikslas - išanalizuoti kūrybinės apskaitos ir apskaitos politikos ryšį ir nustatyti, kokią įtaką kūrybinė apskaita turi apskaitos politikos formavimui ir apskaitos rezultatams. Tyrimo metu naudoti analizės, duomenų sisteminimo, lyginamieji, grupavimo, modeliavimo metodai. JEL klasifikacija:M41

Although the Refugee Convention 1951 generally provided that contracting states should recognise those who came within its definition as refugees, it did not prescribe how contracting states should determine this in order to enable them to balance this obligation with their national interests. However, evidence from the background and drafting of the Refugee Convention 1951 suggests that the provisions that a contracting states would implement in order to protect its interests would be commensurate with the human rights spirit of the treaty. This implied that contracting states would act fairly in balancing the competing interests in devising status determination policies and would take into account decent considerations. But, from a theoretical viewpoint, it is arguable that some recent asylum determination policies have been based on the threats posed by asylum seekers. Asylum seekers have come to be blamed for contributing to the national issues that some contracting states face and as such, some contracting states have adopted draconian measures as a result. This paper argues that Criminal Law also has an intrinsic nature based on, amongst other things, the need to deter certain forms of harmful conduct on the basis of culpability and, arguably, that some status determination policies are now coming to mirror this. ; 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) numato pabėgėlio apibrėžimą ir pabėgėlio statusui keliamus reikalavimus bei įtvirtina pabėgėlių teises, iš kurių viena svarbiausių – draudimas asmenis išsiųsti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei kiltų grėsmė dėl Konvencijoje įtvirtintų priežasčių. Tačiau Konvencija nenurodo priemonių, kaip Susitariančios šalys turėtų suteikti pabėgėlio statusą. Taigi Susitariančioms šalims paliekama teisė pačioms suformuoti savo migracijos politiką. Tačiau 1951 m. Konvencijos parengiamieji darbai rodo Konvencijos rengėjų poziciją, kad Susitariančios šalys gindamos savo interesus turi atsižvelgti į iš sutarties kylančią žmogaus teisių dvasią. Norėta pasakyti, kad Susitariančios šalys veiks sąžiningai derindamos du konkuruojančius interesus – prieglobsčio prašytojo teisę nebūti išsiųstam į valstybę, kurioje jam gresia persekiojimas, ir pačios valstybės nacionalinius interesus. Tačiau pastebima, kad pastaruoju metu vykdoma pabėgėlio statuso suteikimo politika yra pagrįsta baime dėl pačių prieglobsčio prašytojų keliamos grėsmės valstybės interesams. Straipsnyje teigiama, kad per pastaruosius dvidešimt metų šių dviejų konkuruojančių interesų supriešinimas paaštrėjo. Dėl įsitikinimo, kad kai kurios prieglobsčio prašytojų grupės kelia grėsmę Susitariančių šalių nacionaliniams interesams, valstybėse buvo priimtos neproporcingos prieglobsčio priemonės, tokios kaip netinkamas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas, apeliacijos teisės atėmimas iš kai kurių prašančių pabėgėlio statuso grupių, teisės į darbą neužtikrinimas po numatyto termino. Tokios priemonės paveikė ir bona fide pabėgėlius bei pasikėsino į 1951 m. Konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisių dvasią.

This article makes use of discourse analysis to examine the interrelation of politics, science and media in the Lithuanian discourse on energy security. It argues that, considered as a discursive formation in Foucault's terms , this energy security discourse is still in the early stages of its development: within it, politicians, scientists and media commentators have different arguments, orientations, procedures, terminologies and finally goals. There is for example no clear rational framework for using scientific arguments in the context of politics. It is also unclear how the media can serve as a substantive watchdog over government policy towards energy. Further, scientific writing noticeably lacks communicative efficacy, the effect being to restrict the potential of scientific discourse in helping politicians make more sustainable decisions, and in helping media commentators to ground their arguments on a more solid and scientific basis. All of this leads to a rather spontaneous and elementary discursive formation, one which does not permit the realisation of more consistent and complete state policies towards energy security. ; Straipsnyje, analizuojant politinį, mokslinį ir žiniasklaidos diskursus bei parodant jų tarpusavio santykius, atskleidžiami viešojo Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimo ypatumai. Diskurso analizė paremta M. Foucault teikiamais diskurso analizės principais (Foucault 1972; Foucault 1998). Siekiama parodyti politinio, mokslinio ir žiniasklaidos diskursyvaus žinojimo kryptį, jų kūrimo trajektorijas, sutinkamas įsitvirtinimo strategijas bei konkuravimo taškus. Analizuoti diskursai pasižymi skirtinga orientacija, autentiška terminologija, naudojamomis specifinėmis diskurso argumentų autorizacijos procedūromis. Formuojant viešąjį Lietuvos energetinio saugumo diskursą santykiai tarp politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos dar tik formuojasi. Kol kas nematyti aiškių principų, kaip politiniame diskurse galėtų būti racionaliau panaudojami moksliniai argumentai arba kaip žiniasklaida galėtų paskatinti valdžią labiau argumentuoti realizuojamos energetikos politikos atitikimą visuomeniniam interesui.

SummaryThe aim of the article is to present the results of a qualitative research – the specialists' experience and attitude towards the music therapy practice in social work. Music therapy is making just the first steps in Lithuania, but its services are already integrated into healing, rehabilitation, recreation, care, special education, social work, preventive programmes. During the qualitative research, data analysis has revealed that the music therapy clients are persons of different age and gender, who have physical, psychological and/or social disorders and problems. If a social worker wants to use the elements of music therapy methods, the most important musical form in social work is integration into public through the cultural-artistic practice, while there are also developing clients' social skills, communication, attention to others, responsibility, advertence, accumulation, the expression of negative and positive emotions.Key words: social work, the elements of music therapy methods

Due to the increasing energy demand and mobility of the human population and in order to pursue sustainable development and decrease fossil fuel dependency there is a major need to use alternative energy sources. Nowadays the 20-20-20 policy is under revision. It has become clear that the transport sector on the EU level will not be able to meet the goal of 20% usage of renewable energy sources by 2020. Our paper investigates the possibilities of Hungary for reaching 10% of renewable energy sources in transport sector. Our research indicates that blending bioethanol and biodiesel with conventional fuels is not sufficient not provide an effective and alternative way to fulfill 10% part of transport-related energy demand. Further efforts are needed that can only be done by deep analysis of the current situation and active participationin policymaking as an additional tool of reaching the target: changing our social behaviour. Furthermore, our investigationshows that this general problem can occur not only in Hungary but in those European countries that targeted the 10% renewable energy share in their transport sector. Santrauka Dėl vis kylančio energijos poreikio ir gyventojų mobilumo bei siekiant įgyvendinti tvariosios plėtros principus, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didėja būtinumas naudoti alternatyviuosius energijos išteklius. Svarbu konkrečiau apibrėžti projekto "20–20–20" tikslus. Akivaizdu, Europos Sąjungos lygiu transporto sektoriui nepavyks įgyvendinti, kad iki 2020 m. atsinaujinantys šaltiniai būtų naudojami 20 proc. Nagrinėjamos Vengrijos transporto sektoriaus galimybės alternatyviuosius energijos šaltinius naudoti 10 proc. Atlikus tyrimus nustatyta, kad maišyti bioetanolį ir biodyzeliną su įprastiniu kuru nėra pakankama priemonė, kad taptų efektyvia alternatyva ir transportui būtinos energijos poreikį patenkintų 10 proc. Būtinos tolesnės pastangos, dalyvaujant suinteresuotosioms šalims, išsamiai analizuoti esamą situaciją ir keisti socialinę elgseną, kad tai taptų papildoma priemone siekiant tikslo. Nustatyta, kad ši bendrojo pobūdžio problema gali kilti ne tik Vengrijoje, bet ir tose Europos šalyse, kuriose užsibrėžta atsinaujinančius šaltinius transporto srityje naudoti 10 proc. Reikšminiai žodžiai:kuro rūšys,energetikos politika,energijos poreikis,anglies dioksidas,aplinkosauginis reguliavimas