Suchergebnisse

The aim of the paper is to investigate the development of medical law and jurisprudence in the Republic of Latvia during its First Period of Independence (1918–1940), with a particular focus on the liability of doctors for instances of negligence that occurred during the fulfillment of their professional duties. The author seeks to identify the main routes of the emergence of medical liability in the Republic of Latvia, the influence of the laws and legal precedents on the adoption of national legislation relating to medical liability, and the development of case law relating to medical malpractice by Latvian courts during the First Period of Independence. ; Darbo tikslas – ištirti medicinos teisės ir jurisprudencijos raidą Latvijos Respublikoje pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.), ypač atsižvelgiant į gydytojų atsakomybę už aplaidumą vykdant savo profesines pareigas. Autorius siekia nustatyti pagrindinius medicininės atsakomybės atsiradimo būdus Latvijos Respublikoje, įstatymų ir teisinių precedentų įtaką priimant nacionalinius teisės aktus, susijusius su medicinine atsakomybe, bei susijusios su medicininiu aplaidumu teismų praktikos raidą pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu.

The 2011 Article IV Consultation reports that the economy in the Republic of Lithuania has staged an impressive recovery based on a supportive global environment and determined policy adjustment. The main driver of the recovery was export growth. Executive Directors commended the authorities for Lithuania's impressive economic recovery, noting in particular the sizable fiscal consolidation and the maintenance of confidence in the banking system. Directors also supported the authorities' goal of reducing further the fiscal deficit, thereby putting government debt on a downward path

Education system of a school consists of two units – learning activities compulsory to all students and their activities after school, during homework. The latter is usually called "extra-curricular", "after school" activities. However, these concepts define education as a closed process that takes place at school or within its environment, denying its inclusive meaning. An inclusive school's value to describe the interaction between school and life to discuss is best expressed by the concept of "parallel development". While this term has not been used in the time the article discusses, .i.e. the period of 1918-1940, but it is most suitable to reveal the essence of integrating education, which much has been widely reflected by S. Šalkauskis, A. Maceina, A. Šerkšnas, A. Busilas and others. The article presents historical overview of the problem of parallel education, focusing on human nature, individuality and uniqueness of fostering the free human development, schools and society, the individual and the community. It also analyzes how the theory of pedagogy, pedagogical currents would find resonance in independent Lithuania considering the school's mission, in the debates on its relationship with culture, society, political ideologies, etc. ; Mokyklos ugdymo sistemą sudaro dvi grandys - visiems mokiniams privaloma mokymosi veikla ir savarankiška jų veikla laisvu nuo pamokų, namų darbų metu. Pastarajai įvardinti vartojamas "užmokyklinės", "užklasinės", "nepamokinės" veiklos, "papildomo ugdymo" sąvokos. Tačiau šios sąvokos ugdymą labiau apibrėžia kaip uždarą mokykloje ar tik jos aplinkoje vykstantį procesą, neigia jo integruojančią reikšmę. Integruojančiai mokyklos reikšmei apibūdinti, mokyklos ir gyvenimo sąveikai aptarti tinkamiausia yra "paralelinio ugdymo" sąvoka. Nors straipsnyje aptariamu 1918-1940 metų laikotarpiu ši sąvoka taip pat buvo nevartojama, tačiau būtent ji labiausia tinka atskleisti integruojančio ugdymo, apie kurį daug buvo svarstoma S. Šalkauskio, A Maceinos, A. Šerkšno, A. Busilo ir kt. darbuose, esmę. Straipsnyje pateikiama paralelinio ugdymo problemos istorinė apžvalga, akcentuojant žmogaus prigimties savitumo ir unikalumo puoselėjimą, laisvo žmogaus ugdymą, mokyklos ir visuomenės, individo ir bendruomenės ryšį. Taip pat analizuojama, kaip pedagogikos teorijos, pedagoginės srovės surasdavo atgarsį nepriklausomoje Lietuvoje svarstant mokyklos misiją, diskutuojant dėl jos santykio su kultūra, visuomene, politinėmis ideologijomis ir t.t.