Suchergebnisse

Are tech giants responsible for their actions along Global Value Chains (GVC) down to the 'Global South'? The responsibilities of private actors, companies evolving in the algorithmic society do not mean there is no responsibility for national states. Stressing private responsibilities below the surface of the constitution directs the attention to the bulk of national, European and international rules that are and that have been developed in the last decades and that in one way or the other are dealing with responsibility or perhaps even better responsibilities of private and public actors. From the discussions on 'double standards' to the recent Recommendation of the European Parliament, it is not only the behavior of companies but of their commercial partners along the GVC are at the heart of the debate. From the 1970s sector-specific or product-specific rules were adopted. Today, it is a holistic approach reflecting the globalization of supply chains that are needed. Recent initiatives on the due diligence of large companies seem to go in this direction. Many of the puzzling aspects are discussed in this chapter.

Active development of new media must be responded with clear and timely changes in legal regulation. The concept of information society media was introduced for the first time in 2006, when a new edition of the Law on provision of information to the public was adopted. The article reviews earlier legislation, systematically analyses Lithuanian legal regulation, and identifies practical problems. The article provides a structural analysis of information society media, which is based on its legal status, identifies weaknesses of the legal regulation and conceptual issues. Conclusions are made that different legal acts are not harmonised, there are conditions for collisions between legal norms, uniform explanation, and implementation of the legal norms is very difficult. ; Taikant istorinį metodą ir remiantis sistemine Lietuvos teisės aktų analize, straipsnyje nagrinėjamos praktinės teisinio reguliavimo problemos, iškilusios 2006 m. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinus informacinės visuomenės informavimo priemonių sąvoką. Naujoji samprata buvo suformuota remiantis ankstesnėmis kategorijomis "masinės informacijos priemonės" (kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje), "visuomenės informavimo priemonės" (kaip ankstesnėse Visuomenės informavimo įstatymo redakcijose), "elektroninės visuomenės informavimo priemonės" (kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų nutarime Nr. 290 "Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tarkos patvirtinimo"), "elektroninė žiniasklaida" (kaip monografijoje "Žiniasklaidos teisė") arba "interneto žiniasklaida" (kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus pranešimuose). Teisės aktuose vartojant skirtingas sąvokas susidariusios teisės normų kolizijos apsunkina įstatymų nuostatų aiškinimą ir taikymą, skatina teisinių ginčų atsiradimą. Tuo pat metu aktyvi naujųjų žiniasklaidos formų plėtra reikalauja teisinio reguliavimo aiškumo. Darbe nagrinėjami specifiniai informacinės visuomenės informavimo priemonių požymiai, savitas teisinis statusas, identifikuojamos teisinio reguliavimo spragos ir teikiamos rekomendacijos įstatymų leidėjui. Straipsnio išvadose rekomenduojama pakeisti ankstesnius teisės aktus, kurie nėra suderinti su 2006 m. Visuomenės informavimo įstatymo redakcija ir joje įtvirtinta informacinės visuomenės informavimo priemonės sąvoka. Taip pat konkrečios rekomendacijos teikiamos specifiniams teisinio reguliavimo klausimams – paslėptai reklamai identifikuoti, informacinės visuomenės informavimo priemonių savininkų pranešimams, jų bendrosioms pareigoms vykdyti.