This article considers changes in public management within the context of the political environment within which it is practised. Taking the United Kingdom as an example, the article considers the alleged deficiencies of traditional public administration and the nature and implications of New Public Management. It is shown, that application of the New Public Management continues and the merits of competition and customer-focus, with concomitant emphases on restructuring, measuring performance, etc., are stressed as key characteristics of the new public service environment. ; Politinės aplinkos kontekste straipsnyje nagrinėjami pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys viešosios vadybos pokyčiai. Remiantis Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, parodoma tradicinio viešojo administravimo ir naujosios viešosios vadybos prigimtis, privalumai ir trūkumai. Akcentuojama, kad, nepaisant kai kurių naujosios viešosios vadybos keliamų pavojų, Jungtinėje Karalystėje naujoji viešoji vadyba sėkmingai taikoma, manant, kad ir ateityje viešoji vadyba turėtų remtis kompetentinga veikla, siekiant kuo geriau tenkinti klientų poreikius, ir kad tai turėtų būti siejama su viešųjų paslaugų teikimo įstaigų restruktūrizavimu, veiklos indikatorių sistemos tobulinimu ir pan.
The changing global economy, dramatic technological change, and increased expectations for government performance demand new attention to the complex set of public skills and capacity. Civil servants are experiencing great pressures emanating from increasing global integration – economic, political, social and cultural. New technology, new ways of organizing work, new means of delivering services and an increasing reliance on temporary employment have redefined the nature of public service. Meeting all these challenges requires a unique combination of knowledge, skills and attitudes and effective human resource development policies and strategies to nurture these competencies. ; Straipsnyje aptariami viešųjų institucijų valdymo pokyčiai ir jų įtaka žmogiškųjų išteklių vadybai. Viešojo valdymo reforma sąlygoja valstybės tarnybos modernizavimą, siekiant kad valstybės tarnyba taptų lanksti, inovatyvi ir kompetentinga. Viena iš galimų valstybės valdymo modernizavimo strategijų yra kompetencijomis paremtas žmogiškųjų išteklių valdymas. Remiantis atlikta analize teigiama, jog kompetencijų valdymas sudaro galimybę vykdyti lankstesnę žmogiškųjų išteklių valdymo politiką, padeda užtikrinti vykdomos žmogiškųjų išteklių valdymo politikos vientisumą ir koordinavimą bei paskatinti kultūrinius pokyčius valstybės tarnyboje. Tačiau kompetencijų valdymo sistemos įdiegimas reikalauja tam tikrų sąlygų įgyvendinimo, t.y. kryptingo vadovavimo ir politinės valios, kompetentingos žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos viešojo administravimo institucijose, strateginio planavimo ir veiklos vertinimo sistemų įdiegimo. Akcentuojama, kad prieš pradedant diegti kompetencijomis paremtą žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina atidžiai išanalizuoti viešojo valdymo reformos pažangą šalyje ir progresą įgyvendinant aukščiau išvardytas sąlygas.
The major problems of municipalities (especially small ones) are roads and bridges, the waste management infrastructure, the clean water infrastructure, sewage treatment facilities, the natural gas delivery infrastructure, electricity, public transit, etc. As a rule, municipal budgets don't provide sufficient funds for solving these problems. Thus, the major sources of funding those specific needs are loans. According to the Budgetary Code of Ukraine (Article 16, Part 2) the following entities have the right to borrow: city councils (radas) and theVerkhovna Rada (Parliament) of the Autonomous Republic of Crimea (ARC). The Verkhovna Rada of the ARC and city councils have the right to receive internal loans (except in cases mentioned in Article 73 of the Budgetary Code of Ukraine); city councils of cities that have more than 800 thousand inhabitants (according to official records of government statistics at the time a decision about the loan is made) have the right to take outside loans. The Council of Ministers (Rada Ministriv) of the ARC, local state administrations, executive bodies of particular city councils may, subject to a decision by the Verkhovna Rada of the ARC or the proper city council, take out a loan from financial institutions to fund temporary budgetary gaps for a term not longer than three months within the time frame of the same budgetary period. The Ministry of Finances defines the manner of those loans. Budgets cannot make loans to each other (Article 73 of the Budgetary Code). ; Straipsnyje analizuojamas Ukrainos vietinių skolinimųsi rinkos teisinis reguliavimas ir dabartinė vystymosi būklė. Nagrinėjamos įvairios skolinimųsi formos: vidaus vietinių paskolų obligacijos ar (ir) sutarčių dėl skolinimųsi, kreditų, kredito linijų finansinėse įstaigose gavimo sudarymas. Remiantis kitose Šalyse atlikta lyginamąja ir teisine skolinimųsi analize, daroma išvada, kad daugelyje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Europoje, vienas iš ilgalaikių ir brangių investicinių projektų finansavimo šaltinių - kreditai miestams. Šiuo klausimu įdomiai pateikiama tam tikra Švedijos, Lenkijos, Prancūzijos, Danijos, JAV ir kitų šalių praktika. Straipsnyje pagrindžiama įstatymų dėl vietinių skolinimųsi ir vietinių garantijų priėmimo Ukrainoje būtinybė.
The forms of decentralization, focusing on the main features and differences of these forms, are analyzed in this article. It is shown that each type of decentralization - political, administrative, fiscal, and market - has different characteristics, policy implications, and conditions for success. There are defined the main goals of decentralization reforms and identified the tools for theirs achievement. Decentralization is considered as a sine qua non not only in the development of local self-government, but with regard to civil society as a whole and the greatest factor of social change. Decentralization can address poverty, gender inequality, environmental concerns, and the improvement of healthcare, education and access to technology. Moreover, decentralization does not only affect government and civil service, but is conditional on the involvement of community organizations, stakeholders in the private sector, international aid organizations and citizens. The measurements of decentralization are analyzed too. Since, the standard measures fail to take into account the different degrees of decentralization and the true decision-making authority of sub-national institutions over revenues and expenditures, there are focusing on the search for more impartial and integrated evaluation indicators. ; Straipsnyje analizuojamos decentralizacijos reformų formos, atkreipiant dėmesį į svarbiausius jų bruožus. Apibrėžiami pagrindiniai reformų tikslai ir instrumentai jiems pasiekti. Nagrinėjamos decentralizacijos vertinimo galimybės, pateikiant vertinimo rodiklius, kuriais remiantis būtų galima atlikti valstybių lyginamąją analizę. Vadovaujantis decentralizacijos reformų tikslais, kurie atitinka decentralizacijos sistemos kriterijus, modeliuojami galimi decentralizacijos reformų rezultatai, išryškinant pagrindinius reformų privalumus ir trūkumus.
The paper in a complex manner analyses the institute of a municipality's mayor in Germany and the evolution of the mayor's status in German society. The institute of a mayor and its status together with changes of the latter in modern Germany, especially in the Land of Baden-Württemberg, are discussed on the basis of professional portrait of a mayor and giving the assessment of the specifics of the portrait in the context of current processes of the local governance system improvement and political change. The main questions, which receive the priority attention, are: 1) role of municipality's mayor in contemporary Germany; 2) direct election of a mayor and elections in the municipality council; 3) dependence to a party, circumstances for cooperation with political parties, political self-dependence and loyalty and tolerance to different political attitudes; gender issues, typical for mayor's institute. The article provides material from a survey, which was aimed to construct a mayor's portrait and to assess its changes. The article can be relevant and important to those readers, who are interested in organization of modern local governance and German experience in local governance improvement. ; Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjama savivaldybių mero instituto Vokietijoje bei mero statuso Vokietijos visuomenėje raida. Mero institutas bei mero statusas, taip pat šio statuso pokyčiai šiuolaikinėje Vokietijoje, ypač Badeno-Viurtembergo žemėje, aptariami pateikiant atitinkamą mero profesinį portretą bei įvertinant šio portreto ypatumus vykstančių savivaldos sistemos tobulinimo procesų bei politinių pokyčių kontekste. Pagrindiniai klausimai, kuriems yra skiriamas prioritetinis dėmesys, yra tokie: savivaldybės mero vaidmuo šiuolaikinėje Vokietijoje; tiesioginiai mero rinkimai ar rinkimai savivaldybės taryboje; mero partiškumas, bendradarbiavimo su politinėmis partijomis aplinkybės, politinis savarankiškumas ir lojalumas bei tolerancija įvairioms politinėms nuostatoms; genderiniai aspektai, charakteringi mero institutui. Straipsnyje pateikiama apklausos, skirtos mero profesiniam portretui sudaryti bei tokio portreto pokyčiams įvertinti, medžiaga.
This article explores dramatic changes in trade union movement across Europe due to the expansion of multinational corporations (MNC). Intensified internationalization – more free and bigger in scope international trade, transnational investment and financial globalization –increased the vulnerability of unions, ended the relative isolation of national political economies. Transnationalization lowers the exit costs of capital and reduces corporate loyalty to the nation state. Unions as mature social movement organizations are engaged in continuing strategic interactions with their constituents and principal interlocutors in the economy and the state. The shift of the decision-making process from the level of nation states to the MNC headquarters inevitably reduces bargaining power of national trade unions and stresses the vital importance of working out their new strategy. As markets, expanded unions have to enlarge their strategic domain to keep workers from being played off against each other, undermining wage and labor standards. On the basis of cross-national approach article examines responses of union movements to the challenges of globalization.
The traditional state administrative paradigm and it's connection with educational institutions is the focus of this article. So, bureaucracy as the political institution is formed within the framework of universal educational paradigm. The bureaucracy is connected with dysfunctions. The sociological research conducted in Republic of Komi has demonstrated, that, as a rule, managing posts takes the people with humanitarian university education. It is quite possible, that the modernisation of a system of a state and municipal service can begin from the development of regional educational training institutions that would help "discovering" local elites that in turn would help in building public sector institutions.
This paper investigates the interdependence between organizational forms and the identities of managers and front line personnel of government services. We present a model we call "cultural alternatives of action" of four different identity types and how these comply with four organizational types (forms of bureaucracy). We elaborate on what kind of identity is best suited to the culture of the emerging "new " forms of bureaucracy and we indicate the possibility of a fifth type of bureaucracy. This is an organizational form that combines innovation, participation and professional pride. ; Straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp organizacinių formų ir valstybės tarnybos vadybininkų asmenybės bruožų. Akcentuojant, kad, vis plačiau valstybės tarnyboje taikant rinka grindžiamas privataus sektoriaus vadybos formas ir modelius, susiduriama su naujais iššūkiais tradicinei vadybos kultūrai ir šioje srityje dirbančių asmenybės bruožų kaitai, pateikiamas veiklos kultūrinių alternatyvų modelis, kuriuo remiantis analizuojama, kaip keturi asmenybės tipai derinasi su keturiais organizaciniais (biurokratijos) tipais. Išryškinta, kurie asmenybės bruožai geriausiai tinka formuojant naujųjų biurokratijos formų kultūrą. Pagrindžiama penktosios biurokratijos formos, kurioje susipintų inovacijos, dalyvavimas ir savigarba, galimybė. Teoriniai apibendrinimai grindžiami tyrimų, atliktų trijose didžiausiose Norvegijos valstybės tarnybos institucijose (Nacionalinė įdarbinimo tarnyba, Nacionalinė socialinės apsaugos tarnyba ir Mokesčių administracija) rezultatais.
On the basis of thorough literature analysis and the material of the European Foundation for Quality Management, this article analyses application in the institutions of higher education of one of the quality management models, the EFQM Excellence model, which becomes increasingly popular in Europe. The article focuses not only on theory of the European Foundation for Quality Management Excellence model but also on practice. The development of the excellence model is discussed, model criteria and application stages as well as best practices of the education institutions that have adopted the Excellence model are analysed. The main model application issues and benefits are highlighted and generalized. ; Per daugiau nei dvidešimt metų EKVF Tobulumo modelis buvo plačiai taikomas ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. 2003 m. buvo parengtas EKVF Tobulumo modelio taikymo vadovas, skirtas akademinėms institucijoms. Šiuo metu EKVF nariai yra tik 50 švietimo sektoriaus institucijų, iš kurių 50 proc. sudaro universitetai. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize ir Europos kokybės vadybos fondo medžiaga, siekiama išanalizuoti vieno iš kokybės vadybos modelių - EKVF Tobulumo modelio, vis labiau populiarėjančio Europoje, taikymą aukštojo mokslo ir studijų institucijose. Dėmesys skiriamas ne tik EKVF Tobulumo modelio teorijai, bet ir praktikai. Aptariamas Tobulumo modelio plėtojimas, atliekama modelio kriterijų ir taikymo etapų analizė ir Tobulumo modelį įgyvendinančių akademinių institucijų patirčių analizė. Išryškinami ir apibendrinami pagrindiniai modelio taikymo pranašumai ir trūkumai.
This paper addresses the question how policy-values among policy makers change in times of turbulence. In five countries, experiencing radical political change in the last ten years the change in policy values is measured and related to the succession of local policy makers, in terms of rejuvenation, generational succession and period-effects. The research is based on a survey conducted in 1989, and repeated in 1996 and 2000 among politicians and senior administrators at the local level in Sweden, the Netherlands, Russia, Lithuania and Belarus. The conclusion is that it are first and foremost period effects that account for the attitude change among local policy makers. This can be explained by the development of the urgency of policy problems, through these periods. ; Straipsnyje analizuojami vertybiniai pokyčiai politikoje radikalių permainų metu. Vertinami penkių šalių, pastarąjį dešimtmetį patiriančių radikalias politines permainas, politikos formuojamų vertybių pokyčiai, jie siejami su savivaldos kūrėjų sėkme, atgimimu ir kartų kaita. Tyrimo pagrindą sudaro savivaldybių politikų ir administratorių apklausa Švedijoje, Olandijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, atlikta 1989 m. bei pakartota 1996 ir 2000 metais. Daroma išvada, kad per pradinį savivaldos formavimo etapą įvykusios permainos turėjo didžiausios įtakos tolesnei savivaldos raidai.
This paper investigates local government budgeting and local debt with three preoccupations (i) the existence of any legal requirement for a local balanced budget, (ii) a possible control from higher government levels on local budgeting and borrowing and (iii) the implementation of the Maastricht convergence criteria for local public finance. The framework of discussion is given in six sections. The introductory section recalls two issues, Maastricht and recurring public deficits, which give the general background to the paper. Ten key issues are formulated in section 2. Owing to the heterogeneity of the accounting systems of local finance in Europe, some common definitions are necessary and are given in section 3. Section 4 presents a sequence of six questions with the intent of assessing the degree of budget discipline in the particular country. Questions about how the budgetary rules influence the budgetary position and the fiscal outcome of the communes in one country are presented in section 5. Tentative results are discussed in section 6. ; Šiame straipsnyje nagrinėjamas vietinės valdžios biudžetas ir skolos atsižvelgiant į: 1) teisinius vietinio biudžeto balanso reikalavimus; 2) aukštesniųjų valdžios institucijų atliekamą vietinio biudžeto ir paskolų kontrolę; 3) Mastricho sutarties kriterijų įgyvendinimą vietinėje viešųjų finansų sistemoje. Straipsnyje tyrinėjama biudžeto formavimo taisyklių įtaka pačiam biudžetui ir fiskaliniams rezultatams.
Šiame straipsnyje apžvelgiami Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo klausimai. Nepriklausoma fiskalinė taryba galėtų atlikti išlaidžios ir destruktyvios daugelio Europos Sąjungos valstybių narių fiskalinės politikos prevenciją. Autorius nepateikia nenuginčijamų tiesų ir įrodymų, tačiau siūlo keletą galimų sprendimo būdų. Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimas kaip mokslinių tyrimų sritis yra aktuali dėl keleto priežasčių: • Daugumos Europos Sąjungos valstybių narių vykdoma nacionalinė fiskalinė politika reikalauja institucinių pokyčių, būtiną kiekvienai valstybei narei ir visai Europos Sąjungai apskritai. • Galimi keli Nepriklausomos fiskalinės tarybos struktūros modeliai, kiekviena valstybė turi nuspręsti, kurie labiausiai atitinka jų ekonominę ir politinę struktūrą. • Diskusijos dėl Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo gali nulemti alternatyvių institucijų, gebėsiančių užtikrinti teisėtą fiskalinę politiką, kūrimą. Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimas nėra tik ekonomikos objektas - kaip demokratijos svertas jis svarbus ir valstybės politikai. Taigi Nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo problemos tarpdisciplininis tyrimas, apimantis ir visuomenės pasirinkimo teisę, įgytų ne tik mokslinę, bet ir praktinę reikšmę.
Beyond any doubt, the division of tax charges should be just and, thus, the tax legislation, similarly as the tax system, should be established so as to meet the standard of justice. However, the ethic standard of justice causes significant complications in the legislative practice. These mainly result from the fact that there is no confidence in the idea of just taxation. The reasons why the principle of just taxation cannot be trusted are different for the legislator and different for the taxpayer. The legislator's distrust stems, above all, from fear that it might not be possible to connect the just taxation with effectiveness in fulfilling the income function. In the legislative practice a strong wrong belief continues to be shared that the just taxation amounts to the reducing of tax proceeds. Whereas the fear of the taxpayers that the system of tax charges applies to results from their awareness which has been developed and enhanced long enough to show that the legislator, while referring to the concept of justice, too often carries out reforms that contradict it. The tax justice - as an argument underlying the structure of the tax system - is employed much too frequently to mask the fiscal interest of the State, that is the effective fulfillment of the income function. What is important just as well is the fact that the ethical postulate of just taxation can provide the legislator with grounds to formulate various courses of action and, as a result, various tax law solutions. There is a variety of tax rules that can be deemed to incorporate the postulate of justice [1]. However, a more complicated question arises whether the legislator can put the just taxation into practice by referring to the idea of justice. This has always raised doubts. ; Straipsnyje nagrinėjami mokesčių naštos paskirstymo teisingumo ir mokesčių sistemos teisingumo klausimai, taip pat mokestinių teisinių santykių subjektų tikėjimo teisingo apmokestinimo idėja aspektai, iš jų kylanti praktinė problema, ar remdamasis teisingumo idėja įstatymų leidėjas gali praktiškai įgyvendinti teisingo apmokestinimo principą. Klausimas, ar mokesčių sistemoje išties laikomasi teisingo apmokestinimo principo, gali būti paprastai įvardijamas kaip problema, ar apmokestinimo ribos priimtinos ekonominiu, teisiniu ir moraliniu aspektu. Tokiu būdu atskleidžiamas konflikto tarp valstybės ir mokesčių mokėtojų pagrindas. Nagrinėjant teisingumo mokesčių srityje vykdymo klausimą pažymimi nesutarimai tarp mokesčių teorijos gynėjų ir viešosios valdžios, kuri sprendžia mokesčių nustatymo klausimus. Viešoji valdžia pernelyg dažnai mokesčių teorijos funkcijas ir reikšmę suvokia taip, tarsi jomis būtų nustatomos visa apimančios elgesio taisyklės, tiesiogiai taikomos teisėkūros praktikoje. Tačiau su teisingu apmokestinimu susijusios teorinės koncepcijos valdžiai turi reikšmės tik tada, kai mokslinių tezių įtvirtinimas dera su jomis siūlomų rekomendacijų taikymo teisėkūros praktikoje rezultatais. Deja, viešoji valdžia dažnai pamiršta, kad teorinių koncepcijų ir prielaidų taikymas ad hoc nutinka labai retai, ir paprastai jo tenka palaukti. Nors "gyventi reikia laiko" (tai ypač taikoma ekonominei ir socialinei sritims), politikai, nustatydami mokesčių sistemos turinį, pobūdį ir formą, labai skuba. Teigiama, kad teisingo apmokestinimo principas gali būti laikomas pradiniu praktinės mokesčių teisės teorijos formulavimo tašku. Tai reiškia, kad taikyti etines apmokestinimo taisykles mokesčių sistemoje būtų privaloma. To galima pasiekti atsižvelgus į visus aspektus, pirmiausia - į prieštaras, interesų konfliktus.
A stabilised tax system is a necessary element of an efficient legal system. Assurance of stability of the tax system is crucial for tax payers, who can plan their undertakings over a longer period of time, without being exposed to the danger of tax rate changes. The most visible symptom of tax law stability is the stability of tax rates. The guarantee of fixed tax rates is one of the most important incentives for investors, who take it under consideration when estimating the risk connected with starting a new enterprise in a given market. Establishment of a stabilised tax system turns out to be very difficult in practice. There are several factors, amongst which the most important are: political background; sovereignty of lawmakers, who can almost unlimitedly define the level of tax burden; changes taking place in former socialist countries in the late 1980's and early 1990's causing radical tax system reforms; and, at last, the process of accession to the European Community, which required harmonisation of state law systems with the European one. The above makes one ask the question whether it is possible to create a stabilised tax system with all those factors around and eventually how to outline the area of stability. ; Šiame straipsnyje autorius nagrinėja mokesčių naštos stabilumo problemą remdamasis Lenkijos Respublikos Konstitucija, kitais galiojančiais teisės aktais, atsižvelgdamas į Lenkijos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotus pagrindinius teisės principus. Autorius atkreipia dėmesį į tuos pagrindinius faktorius, kurie lėmė radikalų Lenkijos mokesčių sistemos keitimąsi per pastaruosius dešimtmečius: politine aplinką, įstatymų leidėjų nepriklausomumą, buvusių socialistinių valstybių mokesčių sistemos reformą; Lenkijos rengimąsi stoti Į Europos Sąjungą. Atsižvelgiant į šiuos objektyvius faktorius, straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, ar tokiomis sąlygomis apskritai galimas stabilios mokesčių sistemos sukūrimas. Straipsnio pabaigoje autorius pažymi, kad Lenkijos įstatymuose įtvirtinta Finansų ministerijos galia sumažinti tam tikrų mokesčių tarifą prieštarauja šalies Konstitucijai ir taip padidina mokesčių nestabilumą Lenkijoje.
