Ideologines visuomenes politiniu nuostatu mozaikos Lietuvoje
In: Politologija, Heft 72, S. 156-196
ISSN: 1392-1681
41 Ergebnisse
Sortierung:
In: Politologija, Heft 72, S. 156-196
ISSN: 1392-1681
In: Politologija, Band 1, Heft 73, S. 98-128
ISSN: 1392-1681
Socialiniu tinklu itakos rinkiminiam elgesiui analize remiasi prielaida, kad zmoniu sprendimui del balsavimo svarbi politines informacijos komunikacija daznai vyksta nedidelese, stipriais rysiais besiremianciose grupese, kuriu narius sieja pasitikejimas. 2012 metais atliktos porinkimines Lietuvos gyventoju apklausos duomenys leido atlikti rinkeju socialiniu tinklu charakteristiku itakos balsavimui rinkimuose analize. Sios analizes rezultatai atskleidzia, kad socialiai izoliuoti, su artimais zmonemis apie politika nediskutuojantys, apolitiskiems tinklams priklausantys rinkejai reciau balsuoja rinkimuose nei rinkejai, integruoti i tinklus, kuriu nariai turi tam tikras politines preferencijas, kuriuose rinkejai randa zmoniu, kuriu ziniomis apie politini gyvenima gali pasitiketi. Rinkejai, priklausantys politiskai homogeniskiems tinklams, anksciau priima sprendima, uz kuria partija balsuos rinkimuose, taip pat didele tokiu rinkeju dalis yra lojalus tam tikrai partijai rinkimuose This article is aimed at presenting analysis of relation between characteristics of social networks of people and their participation in the election and voting as well as revealing how social network data complements models explaining electoral behaviour of population. Evidence from the 2012 post-election survey of Lithuanian population confirms many insights of social network scientists about influence of social interaction in the networks on electoral behaviour of people. It was found that the likelihood of participating in the elections increase when people belong to politicised social networks and have knowledgeable political discussants. It was also found that political homogeneity of social networks has a positive effect on an early decision about the vote and stability of voting. Adapted from the source document.
In: Politologija, Band 1, Heft 73, S. 67-97
ISSN: 1392-1681
Straipsnio tikslas yra isnagrineti Lietuvos ziniasklaidos auditorijos fragmentacija rinkimu kampanijos metu ir nustatyti, kurie kanalai labiausiai gali susieti auditorija tarpusavyje. Straipsnyje apzvelgiama fragmentacijos reiksme demokratijai ir jos tyrimuose vartojamos savokos, pristatomi empirinio tyrimo poziuriai, besiremiantys auditorijos sutapimo analize. Remiantis reprezentatyvios apklausos duomenimis ir pristatytais poziuriais, analizuo-jama Lietuvos ziniasklaidos auditorijos fragmentacija. Kadangi nustatytas gana didelis skirtingu kanalu susiklojimas, straipsnyje daroma isvada, kad Lietuvos ziniasklaidos auditorija kol kas nera labai fragmentiska. Taciau palyginimas su ankstesniu metu duomenimis rodo tam tikrus fragmentacijos didejimo polinkius. Labiausiai Lietuvos ziniasklaidos auditorija susiejantis kanalas yra televizija, taciau vis didesne svarba igyja ir populiarus interneto portalai The aim of the article is to analyse the extent of media audience fragmentation in Lithuania during the 2012 Parliament election campaign and to define which media channels are best able to unify the audience. The article reviews the significance of fragmentation in terms of democracy and concepts used in its analysis, and presents approaches for its empirical study, based on audience duplication. On the basis of this approach and data from a representative survey, the fragmentation of Lithuanian media audience is analysed. Since the analysis shows a considerable overlap of audience of different media outlets, the main conclusion is made that the Lithuanian media audience is not (yet) fragmented. The media that unites the biggest share of the audience is television, although popular internet portals are also becoming very important. Adapted from the source document.
In: Politologija, Band 3, Heft 75, S. 3-27
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje apzvelgiami Apsvietos epochos tyrimai Lietuvoje, bandant perteikti pagrindinius Lietuvos tyreju atradimus, keliamus klausimus ir idejas, besisiejaneias su politiniu to laikotarpio mastymu. Pirmiausia, analizuojant XVIII amziaus Lietuva, aptariama bendroji Lietuvos istoriografija ir istoriniu tyrimu issukiai. Antra, pristatomas Vilniaus universiteto, kaip regioninio to meto Apsvietos centro, vaidmuo. Galiausiai pereinama prie konkreeiu istorijos, literaturos istorijos ir filosofines minties tyrimu. Sioje apzvalginio pobudzio analizeje daugiausia demesio skiriama tyreju monografijoms ir paeioms tyrimu kryptims, bandant sutraukti atskiru tyrimu indeli i vientisos lietuviskosios politines minties tradicija, kurioje XVIII amziaus politinis mastymas dar tik iesko savosios vietos ir reiksmes The article presents the research into the historic period of Enlightenment done in Lithuania, describing the main findings, questions and ideas, which have a connection with the political thinking of the period. First, the general Lithuanian historiography as well as main issues and problematics of the research into Lithuania's XVIII century are presented. Second, the role of Vilnius University as the peripheral centre of Enlightenment is discussed. Finally, main studies dealing with the period in the fields of history, history of literature and philosophy are analysed. In this overview article the main attention is devoted to research studies (monographs) and to particular research directions taken by Lithuanian scholars with an attempt to connect different research contributions into singular tradition of Lithuanian political thought, in which political ideas of the XVIII century are still lacking the assessment of their importance. Adapted from the source document.
In: Politologija, Heft 72, S. 43-71
ISSN: 1392-1681
In: Politologija, Band 3, Heft 75, S. 58-85
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje siekiama isanalizuoti Lenkijos parlamentiniu politiniu partiju programas, kuriose isskiriamas uzsienio politikos vektorius regioninio bendradarbiavimo kontekste. Pagrindinis demesys analizeje skiriamas politinems partijoms ir jas vienijanciai ideologijai analizuoti, apibreziant siu subjektu vaidmeni bendrame Lenkijos uzsienio politikos formavimo procese. Tekste pateikiamos prioritetines uzsienio politikos sritys, kurias isskiria parlamentines Lenkijos partijos. Analize atliekama nagrinejant 2011 metais suformuluotas parlamentiniu politiniu partiju - Pilieciu platformos, Teises ir teisingumo, Demokratines kaires aljanso, Lenkijos valstieciu sajungos - programas. Straipsnyje nera analizuojamas Palikotos judejimo (lenk. Ruch Palikota, RP) atvejis, nes sios partijos programoje nera isskiriamas uzsienio politikos vektorius. Tekste siekiama isanalizuoti pagrindinius Lenkijos uzsienio politikos prioritetus, ju vieta formuojant ir vykdant politika, ir daugiausia demesio skiriama siu prioritetu apraiskoms parlamentiniu politiniu partiju programose. Analizuojant Lenkijos regioninio ir strateginio bendradarbiavimo sritis, pateikiamas partiju programose isskiriamas bendradarbiavimas Europos Sajungos regione, transatlantiniai rysiai su JAV ir NATO bei santykiai su gretimomis valstybemis. Straipsnyje siekiama ivertinti, ar politiniu partiju programose iskelti uzsienio politikos vektoriai atspindi oficialia valstybes uzsienio politikos koncepcija This article analyses programs of Poland Parliamentary political parties, which exclude vectors of foreign politics in the context of regional collaboration. The most important concept in this article is the analysis of political parties and their ideologies which show their importance in forming foreign politics in Poland. Priority areas of foreign politics in Poland are presented in the text. Analysis was conducted using analysing programs (2011) of Parliamentary parties such as Civic Platform, Law and Justice, Democratic Left Alliance and Polish People Party. The case of Palikot's movement is absent in the article due to the fact that the vector of foreign politics is not excluded in its program. The main priorities of Poland's foreign politics, its position in forming and performing the politics are analysed in the text. The focus of it is on how these priorities are presented in the programs of Parliamentary parties. Adapted from the source document.
In: Politologija, Band 3, Heft 75, S. 28-57
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje poeto, mistiko, diplomato Oskaro Milasiaus (1877-1939) palikimas nagrinejamas is politiniu ideju perspektyvos. Keliamas klausimas, kaip autorius supranta Europos vienybe, siekiama vienijimosi prielaidas isvesti is publicistiniu rastu politinemis temomis bei metafiziniu poemu 'Ars Magna' ir 'Slepiniai'. Milasiaus izvalgos galimo Europos saliu susivienijimo klausimu analizuojamos to meto idejiniame lauke, pabreziant bendrumus ir isryskinant Milasiaus savituma. Svarstoma, ar ir kokiu laipsniu poeto, rasiusio apie Jungtines Europos Valstijas, idejos galetu buti priskiriamos kuriai nors tarpukariu egzistavusiai federalistu stovyklai - liberalams paneuropistams ar katalikams. Milasiaus Europos vienybes samprata analizuojama trimis aspektais - tikslo, budo ir pagrindo. Daroma isvada, jog Milasius kritikuoja faktine Europos bukle po Pirmojo pasaulinio karo ir kaip alternatyva siulo vienybe ir dvasiniu, ir politiniu poziuriu. Teigiama, kad poetas siekia atsakyti i savo epochos klausimus savitu budu, pasitelkdamas ne tik geopolitinius, bet ir mitologinius bei mesianistinius argumentus The article examines the heritage of poet, mystic and diplomat Oscar Milosz (1877-1939) from the point of politically significant ideas. The aim is to grasp the understanding of the unity of Europe from the selected political articles 'Deux messianismes politiques' as well as metaphysical poems 'Ars Magna' and 'Les Arcanes'. The premises of Milosz are situated in the intellectual context of European unity ideas of his contemporaries. The analysis shows that Milosz is critical about the situation of interwar Europe that he faces. As an alternative to this he suggests the unity in spiritual and political sense. It is argued in the paper that poet tries to capture the main questions of his epoch, although in a very exclusive manner, by lumping together geopolitical, mythological, messianistic arguments. Adapted from the source document.
In: Politologija, Band 1, Heft 73, S. 3-35
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje nagrinejamas partines tapatybes reiskinys Lietuvoje, remiantis 2012 m. porinkimines gyventoju apklausos duomenimis. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos skirtingos partines tapatybes teorijos ir sufor-muluojamos hipotezes apie partine tapatybe Lietuvoje galincius lemti veiksnius. Antroje dalyje aptariamos metodologines partines tapatybes matavimo problemos ir analizuojamas partines tapatybes Lietuvoje lygis. Trecioji dalis skirta partines tapatybes formavimosi aiskinimui. Tikrinamos trys pagrin-dines hipotezes - 1) partine tapatybe lemia politine socializacija seimoje; 2) partine tapatybe susiformuoja politiniu skirciu pagrindu; 3) politine tapa-tybe priklauso nuo dalyvavimo demokratiniame procese patirties kaupimo laiko. Straipsnyje pristatomi logistines regresijos rezultatai vercia koreguoti partines tapatybes teorija The article analyses the formation of party identification in Lithuania, using the data of post-election survey of 2012. In the first part, the two rival theories of party identification are introduced and hypotheses about the factors of party identification formation are presented. In the second part, the methodological issues of the measurement of party identification are discussed and the level of party identification in Lithuania is examined. The third part of the article focuses on the determinants of party identification. Three main hypotheses are tested: 1) party identification derives from the political socialisation in a family; 2) party identification is formed on the basis of social cleavages; 3) party identification depends on the length of democratic experience of electorate. The results of the logistic regression presented in the article impel to revise the theory of party identification. Adapted from the source document.
In: Politologija, Band 2, Heft 74, S. 96-122
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje analizuojama Lietuvos asmens sveikatos prieziuros istaigu vadovu kaita ir politizacija 1997-2013 m. Politizacijos fenomenas yra daugiausia tyrinetas nacionaliniu lygiu. Taeiau sutariama, kad esmines priezastys, kodel vyksta politizacija, vis dar nera aiskios. Ziniu apie sveikatos apsaugos sistemos politizacija trukumas yra problema, nes politizuotu asmens sveikatos prieziuros istaigu vadovu skaieius virsija 50 %. Straipsnyje parodoma, kad politizacijos masta geriausiai paaiskina ne partines sistemos stabilumas (meru ir asmens sveikatos prieziuros ministru kaita), o vidiniai asmens sveikatos prieziuros vadovu motyvai. Todel ateities tyrimams reikia daugiau demesio skirti ne politizacijos 'is virsaus zemyn', o politizacijos 'is apaeios aukstyn' studijoms This article deals with the change and politicisation of the senior levels of management in the Lithuanian personal health care organisations in the period 1997-2013. A lack of understanding of the underlying mechanism for politicisation of the healthcare system is a problem, as the number of politicised managers in personal health care organisations exceeds 50%. The analysis revealed that the scope of politicisation is best explained not by the instability of the party system (the change of mayors and ministers for health care) but by the inner motivation of managers. The managers of personal health care organisations may be eager to engage in political activities, as belonging to a party ensures greater job stability. Therefore, the future studies need to focus on the 'bottom-up' rather than 'top-down' type of politicisation. Adapted from the source document.
In: Politologija, Heft 69, S. 154-184
ISSN: 1392-1681
In: Politologija, Band 3, Heft 75, S. 109-138
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje nagrinejama, koki gyvenimo prasmes supratima isskleidzia moderni politikos samprata. Klasikineje graiku ir krikscioniu filosofijoje politine tvarka atspindejo zmoniu gyvenimo tikslus. Ikimoderni Vakaru civilizacija remesi finalistiniu kosmoso modeliu, nurodziusiu kiekvieno daikto bei zmogaus vieta ir paskirti. Todel politiniai sprendimai bent konceptualiai atspindejo zmogisku protu suvokiamus metafizikos ar dieviskojo istatymo postulatus. Nuo Renesanso ir Naujuju amziu finalistine mokslo samprata keicia kauzalistine, o gyvenimo prasmes problema dingsta is politines teorijos nagrinejamu klausimu saraso. Darbe teigiama, kad, nepaisant isorines modernybes sekuliarizacijos, kiekvienos politines teorijos branduoli sudaro teologiniu problemu sprendimas, todel gyvenimo prasmes klausimas niekada negali buti eliminuojamas is politines minties darbotvarkes. Modernybeje ivykusi slinktis nuo finalistinio prie kauzalistinio pasaulio supratimo zmonijai suteike iki tol neturetu priemoniu perdirbti bet kuria gamtine ir socialine tvarka. O Dievo mirtis prasmingo gyvenimo zenklu verte ieskoti siapus. Siu dvieju modernios minties elementu sujungimas igalino gyvenimo prasmes deficita pasalinti igyvendinant eschatono imanentizacija, t. y. perkeliant galutinius zmonijos tikslus i si pasauli. Straipsnyje konstatuojama, kad tokiu tikslu realizacija yra neatsiejama nuo politinio totalitarizmo. Del atviros modernybes laiko sampratos neimanoma nustatyti, kada galutiniu zmonijos tikslu realizavimas bus pasiektas. Sio sprendimo prerogatyva atiteko suverenui The study examines the place of meaning of life in the modern concept of politics. This can be done only by proving that political thought reflects the purpose of human life which actually is meaning of life. If a political body or political philosophy cannot prove this, it will always be possible to reject their arguments by stating that they are meaningless to humans. This created conditions for the idea that society should be permanently improved and the ultimate goal of such improvement is the salvation of every individual in this world. Although supporters of liberalism and socialism have a different understanding of this final stage of human development, both of them aim not at preparing individual for the salvation in another reality but they think that ideas of the heaven should be established in this world. Adapted from the source document.