Suchergebnisse

In this paper, an argument is developed in favour of further integration of "Europe" and, most importantly, its increased "politicization". It is not based on any romantic or idealistic vision of a positive European cultural identity, but on an assessment of Europe's reality as already integrated economically, socially and ecologically, however lagging behind politically in terms of democratic government and citizenship. The seemingly endless discussions about Europe's identity, limit, unity, civilization, etc. are not a problem that is yet to be solved, but are, precisely, the core of what makes Europe what it is: a plurality in unity instead of a "unity in plurality", as one of the official slogans of the European Union (EU) has it. Current social, economic and environmental problems require European solutions as well as a moreactiveEuropean citizenship. However, European civil identity that is to match European societal reality, will not be a unitary and homogeneous identity, but heterogeneous and diverse, covering a plurality of perceptions, preferences and ideals ‐ it will beplural, not as a first step towards unity, but in its core; and it will bedivided, but not along national lines. Vieningumo pliuralumas: europietiškasis tapatumas ir europietiškasis pilietiškumas Santrauka.Tolesnė "Europos" integracija ir svarbiausia – vis dažnesnės "politinės diskusijos" šia tema yra remiamos ir skatinamos. Vadovaujamasi ne romantine ar idealistine pozityvaus europietiškojo tapatumo vizija, bet Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės integracijos vertinimu bei požiūriu, esą ji politiškai atsilieka demokratinio valdymo ir pilietiškumo atžvilgiais. Tariamai nesibaigiančios diskusijos Europos tapatumo, ribų, vieningumo, civilizacijos ir panašiais klausimais nėra ta problema, kuri jau turi būti išspręsta, bet iš esmės sudaro tokios Europos, kokia ji yra, pagrindą: vieningumo pliuralumas vietoj "pliuralumo vieningumo", kaip skelbia vienas iš oficialių Europos Sąjungos (ES) lozungų. Nūdienės socialinės, ekonominės ir ...

In this paper, an argument is developed in favour of further integration of "Europe" and, most importantly, its increased "politicization". It is not based on any romantic or idealistic vision of a positive European cultural identity, but on an assessment of Europe's reality as already integrated economically, socially and ecologically, however lagging behind politically in terms of democratic government and citizenship. The seemingly endless discussions about Europe's identity, limit, unity, civilization, etc. are not a problem that is yet to be solved, but are, precisely, the core of what makes Europe what it is: a plurality in unity instead of a "unity in plurality", as one of the official slogans of the European Union (EU) has it. Current social, economic and environmental problems require European solutions as well as a moreactiveEuropean citizenship. However, European civil identity that is to match European societal reality, will not be a unitary and homogeneous identity, but heterogeneous and diverse, covering a plurality of perceptions, preferences and ideals ‐ it will beplural, not as a first step towards unity, but in its core; and it will bedivided, but not along national lines. Vieningumo pliuralumas: europietiškasis tapatumas ir europietiškasis pilietiškumas Santrauka Tolesnė "Europos" integracija ir svarbiausia – vis dažnesnės "politinės diskusijos" šia tema yra remiamos ir skatinamos. Vadovaujamasi ne romantine ar idealistine pozityvaus europietiškojo tapatumo vizija, bet Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės integracijos vertinimu bei požiūriu, esą ji politiškai atsilieka demokratinio valdymo ir pilietiškumo atžvilgiais. Tariamai nesibaigiančios diskusijos Europos tapatumo, ribų, vieningumo, civilizacijos ir panašiais klausimais nėra ta problema, kuri jau turi būti išspręsta, bet iš esmės sudaro tokios Europos, kokia ji yra, pagrindą: vieningumo pliuralumas vietoj "pliuralumo vieningumo", kaip skelbia vienas iš oficialių Europos Sąjungos (ES) lozungų. Nūdienės socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos problemos reikalauja europietiškų sprendimų ir kur kas aktyvesnio europietiškojo pilietiškumo. Tačiau norint, kad europietiškasis pilietinis tapatumas atitiktų europietiškąją socialinę tikrovę, jis neturi būti bendras ir homogeniškas, bet, atvirkščiai, heterogeniškas ir įvairialypis, apimantis daugelį suvokimo perspektyvų, privilegijų ir idealų. Jis turi būti pliuralus, bet ne kaip pirmas žingsnis vieningumo link; jis turi būti iš esmės dalus, tačiau ne pagal valstybių sienas. Reikšminiai žodžiai: pilietiškumas, "civilizacionalizmas", diskursyvi erdvė, europietiškoji integracija, tapatumas, pliuralumas. First Published Online: 14 Oct 2010

What do we know about the relationship between Europe, the European Union and European identity? While national identity is a multifaceted phenomenon, European identity has been linked to the growth of the European Union. This article attempts to analyze some of the attributes of individuals with European identity in central and eastern Europe prior to EU accession by applying existing hypotheses on correlates of European identity. The phenomenon of identification with Europe prior to EU accession provides a window into understanding the identity mechanisms that inform the concept of European identity. The first Eurobarometer surveys measuring European identification in central and eastern accession states reported a puzzling finding: that more people, not less, identified with Europe than in existing EU states. An analysis of the Eurobarometer results provides counter-intuitive comparisons and contrasts between eastern and western Europe and uncovers potential mechanisms illustrating the content of contemporary European identity. Adapted from the source document.

Am Beispiel des deutsch-niederländisch-polnischen Comeniusprojektes "Fremd sein, Freund sein 1939 - 2009 - 2050" wird aufgezeigt wie die Schüler durch die Erfahrung, Europäer zu sein und als Europäer gemeinsam Theater zu spielen, dazu beiträgt, die europäische Identität der Schüler und ihre europäische Bürgerkompetenzen zu stärken. (DIPF/Autor)