LIETUVOS NARYSTE EURO ZONOJE - POKYCIU LIETUVOS POLITIKOJE IR STOJIMO LAIKO PASIRINKIMO ANALIZE
In: Politologija, Band 4, Heft 76, S. 200-245
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje aptariamas Lietuvos prisijungimas prie euro zonos, ivertinant pirmojo nesekmingo bandymo tai padaryti 2007 m. ir antrojo rezultatyvaus bandymo isivesti eura nuo 2015 m. priezastis ir politines ekonomijos aiskinimus. Siekiama atskleisti su dalyvavimu euro zonoje susijusius teisinius ir institucinius pokycius, pavyzdziui, nemazoritariniu instituciju stiprejima, analizuojamos pinigu politikos sasajos su biudzeto ir darbo rinkos reguliavimo politikos sritimis. Teigiama, jog, nors sparciam Lietuvos prisijungimui prie euro zonos tinkamas salygas sudare valiutu valdybos modelio ir fiksuoto valiutos kurso egzistavimas, del politinio sutarimo trukumo ir nesuderintu skirtingu, bet fiksuoto kurso salygomis funkciskai susijusiu viesosios politikos priemoniu, ypac artejant Seimo rinkimams, euro ivedimas buvo atidetas desimciai metu nuo istojimo i ES ir Lietuva si tiksla realizavo paskutine is triju Baltijos saliu. Pasakytina, kad del skirtingu pinigu politikos ir valiutos keitimo kursu rezimu Baltijos salyse ir Lenkijoje pirmosiose euro isivedimas tapo svarbiausiu isejimo is krizes zingsniu, o pastarojoje po 2009 m. stojimas i euro zona buvo atidetas neribotam laikui. Svarbiausias elito motyvas prisijungti prie euro zonos yra susijes su ekonomine nauda, kurios tikimasi isivedus eura, is maziau svarbiu motyvu paminetini 'vieta prie stalo', t. y. dalyvavimas priimant sprendimus euro zonoje, ir gilesne integracija kaip priemone apsisaugoti nuo isores gresmiu The article discusses Lithuania's accession into the euro zone, first, by presenting the political economy analysis of the first unsuccessful attempt to introduce euro in 2007 and then comparing it with the second, successful attempt to do that in 2015. It is argued that although the existence of a currency board reduced uncertainty linked to the fluctuating exchange rate regime and facilitated the participation in the Exchange rate mechanism II, due to the lack of political consensus in the country and misaligned monetary and budgetary and regulatory policies, in particular as Parliamentary elections approached, the actual accession into the euro zone was achieved only ten years after joining the EU and Lithuania was the last of the three Baltic States to accomplish that. According to the survey of political elites in Lithuania conducted for this project, the main motive for joining the euro zone is mostly linked to the perceived economic benefits, while the 'seat at the table', i.e., the possibility to participate in the decision-making of the euro zone and security benefits from being part of the core member states of the EU are less important. Adapted from the source document.