GYVENIMO PRASMES KLAUSIMAS MODERNIOJE POLITIKOS SAMPRATOJE
In: Politologija, Band 3, Heft 75, S. 109-138
ISSN: 1392-1681
Straipsnyje nagrinejama, koki gyvenimo prasmes supratima isskleidzia moderni politikos samprata. Klasikineje graiku ir krikscioniu filosofijoje politine tvarka atspindejo zmoniu gyvenimo tikslus. Ikimoderni Vakaru civilizacija remesi finalistiniu kosmoso modeliu, nurodziusiu kiekvieno daikto bei zmogaus vieta ir paskirti. Todel politiniai sprendimai bent konceptualiai atspindejo zmogisku protu suvokiamus metafizikos ar dieviskojo istatymo postulatus. Nuo Renesanso ir Naujuju amziu finalistine mokslo samprata keicia kauzalistine, o gyvenimo prasmes problema dingsta is politines teorijos nagrinejamu klausimu saraso. Darbe teigiama, kad, nepaisant isorines modernybes sekuliarizacijos, kiekvienos politines teorijos branduoli sudaro teologiniu problemu sprendimas, todel gyvenimo prasmes klausimas niekada negali buti eliminuojamas is politines minties darbotvarkes. Modernybeje ivykusi slinktis nuo finalistinio prie kauzalistinio pasaulio supratimo zmonijai suteike iki tol neturetu priemoniu perdirbti bet kuria gamtine ir socialine tvarka. O Dievo mirtis prasmingo gyvenimo zenklu verte ieskoti siapus. Siu dvieju modernios minties elementu sujungimas igalino gyvenimo prasmes deficita pasalinti igyvendinant eschatono imanentizacija, t. y. perkeliant galutinius zmonijos tikslus i si pasauli. Straipsnyje konstatuojama, kad tokiu tikslu realizacija yra neatsiejama nuo politinio totalitarizmo. Del atviros modernybes laiko sampratos neimanoma nustatyti, kada galutiniu zmonijos tikslu realizavimas bus pasiektas. Sio sprendimo prerogatyva atiteko suverenui The study examines the place of meaning of life in the modern concept of politics. This can be done only by proving that political thought reflects the purpose of human life which actually is meaning of life. If a political body or political philosophy cannot prove this, it will always be possible to reject their arguments by stating that they are meaningless to humans. This created conditions for the idea that society should be permanently improved and the ultimate goal of such improvement is the salvation of every individual in this world. Although supporters of liberalism and socialism have a different understanding of this final stage of human development, both of them aim not at preparing individual for the salvation in another reality but they think that ideas of the heaven should be established in this world. Adapted from the source document.