During the proletarian revolution (1918-1919 years) a fight took place between bourgeois training and scholasticism, for education and life relationships in Lithuanian schools. The native language has become important in primary education. Together with that, priority was given to the integrated teaching system: the native language was not the most important thing in school; the education policy surrounding environment of knowledge extraction out of the native language. The value of reading lessons that relate to environmental knowledge, wasn't sufficiently assessed. This methodical direction also prevailed during the bourgeois dictatorship, but ideological familiarization with the surrounding environment fundamentals were different—bourgeois. As a result, in bourgeois Lithuania environmental knowledge issues were dissociated from the native language lessons system, and although some methodological advice received the attention, they generally did not constitute systems. Methodological interpretative reading guidelines have poorly addressed the question of reading lessons and environmental communications knowledge. Interpretative reading was little used in expanding children's horizons. ; Proletariato revoliucijos laikotarpiu (1918-1919 metais) Lietuvos mokyklose vyko kova su buržuaziniu mokymu, prieš scholastiką, už mokymo ir gyvenimo ryšius. Pradiniame mokyme tapo svarbi gimtoji kalba. Kartu su tuo pirmenybė buvo teikiama kompleksinei mokymo sistemai, gimtoji kalba nebuvo svarbiausias dalykas mokykloje, buvo vykdoma supančios aplinkos pažinimo išskyrimo iš gimtosios kalbos mokymo politika. Nepakankamai buvo vertinama skaitymo pamokų, kurios siejasi su aplinkos pažinimu, reikšmė. Tokia metodinė kryptis vyravo ir buržuazinės diktatūros metu, bet idėjiniai supažindinimo su supančia aplinka pagrindai buvo kiti – buržuaziniai. Dėl to buržuazinėje Lietuvoje aplinkos pažinimo klausimai buvo atsieti nuo gimtosios kalbos pamokų sistemos, ir, nors kai kurie metodiniai patarimai susilaukdavo dėmesio, bendrai jie nesudarė sistemos. Metodiniuose aiškinamojo skaitymo nurodymuose prastai buvo sprendžiamas skaitymo pamokų ir aplinkos pažinimo ryšių klausimas. Aiškinamasis skaitymas buvo mažai naudojamas, plečiant vaikų akiratį.
In the summer of 1914 the First World War began. Due to the threat of invasion of the German army civilians and governorate institutions began evacuation. Also evacuated were the general and special education schools, folk high schools, and almost all of the lower school teachers and Folk High Schools Administrations. A military-occupation management (Ober Ost) was created by area occupied by the German forces connected to East Prussia. It was divided into sections headed by the military government. The Lithuanian working people—who before the 1905 revolution fought against Imperial Russification policies carried out in schools and after 1905 against the czarist regime's reactionary policy manifested itself in school affairs—also had something to say about the German occupation. The invaders carried out policies directed against education. However, the occupants were busy robbing the country and initially limited themselves to the prohibition of Russian language teaching. Local working people benefiting from the 1905 revolution and the evacuation of czarist schools organized schools where the local language was taught. This was done without reactionary bourgeois leadership. The schools were organized lacking qualified teachers. Thus more than a thousand schools were created at the beginning of the occupation. Ober Ost banned organization of schools and issued "ground rules." They expressed anti-education policy, the pursuit of Germanization, and a "kulturtreger" policy of obedience in schools. Implementation of this policy significantly reduced the number of schools. It also consequently decreased the number of students; residents did not want their children going to German schools. The students of these schools were forced to work for the invaders. Behavior with students and teaching staff was atrocious. This was especially manifested in Šiauliai secondary school where the students were beaten. During this period, underground or semi-secret schools became very common. Locals' activities in the field of education also intensified after the Great October Socialist Revolution. Workers organized a network of secondary schools and special and higher education; these activities intensified even more after the return of refugees. In particular, much was done in the development of Soviet power in Lithuania in 1918. ; 1914 metų vasarą prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Dėl Vokietijos armijos įsiveržimo grėsmės prasidėjo taikių gyventojų ir gubernijų įstaigų evakuacija. Kartu buvo evakuotos bendrojo ir specialiojo lavinimo mokyklos, aukštesniosios liaudies mokyklos ir beveik visi žemesniųjų mokyklų mokytojai ir liaudies mokyklų direkcijos. Vokietijos pajėgų užimtoje teritorijoje, prijungtoje prie Rytų Prūsijos, buvo sukurtas karinis – okupacinis valdymas ("Oberost"). Ji buvo suskirstyta į dalis, kurioms vadovavo karinė valdžia. Lietuvos darbo liaudis, kuri iki 1905 metų revoliucijos kovojo prieš carinių mokyklų vykdomą rusinimo politiką, o nuo 1905 metų – prieš caro rėžimo reakcingą politiką, reiškėsi mokyklų reikaluose, tarė savo žodį ir vokiečių okupacijos metu. Okupantai vykdė prieš švietimą nukreiptą politiką. Tačiau okupantai buvo užimti krašto plėšimu ir pradžioje apsiribojo tik rusų kalbos dėstymo uždraudimu. Vietinė darbo liaudis, pasinaudojusi 1905 metų revoliucija ir carinių mokyklų evakuacija, organizavo mokyklas, kuriose buvo dėstoma vietine kalba. Tai buvo daroma be reakcingos buržuazijos vadovavimo. Mokyklos buvo organizuojamos trūkstant kvalifikuotų mokytojų. Taip okupacijos pradžioje buvo sukurta daugiau nei tūkstantis mokyklų. "Oberost" uždraudė mokyklų organizavimą ir išleido "Pamatines taisykles". Jose buvo išreikšta prieš švietimą nukreipta politika, vokietinimo siekimas, mokyklų paklusimas "kulturtreger" politikai. Šios politikos vykdymas ženkliai sumažino mokyklų skaičių. Taip pat sumažėjo ir besimokančiųjų skaičius, todėl, kad gyventojai nenorėjo leisti vaikų į vokiškas mokyklas. Šių mokyklų mokinius vertė dirbti okupantams. Elgesys su mokiniais ir pedagoginiu personalu buvo žvėriškas. Tai ypač pasireiškė Šiaulių vidurinės mokyklos mokinių sumušimu. Šiuo laikotarpiu labai paplito pogrindinės arba pusiau slaptos mokyklos. Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos suaktyvėjo ir vietinių gyventojų veikla švietimo srityje. Darbininkai organizavo vidurinių, specialiųjų ir aukštųjų mokyklų tinklą, ši veikla dar labiau suaktyvėjo po pabėgėlių grįžimo. Ypač daug buvo nuveikta kuriant sovietų valdžią Lietuvoje 1918 metais.
The bourgeois Lithuanian government began to actively fight the progressive movement in Lithuania from the early days of the Soviet withdrawal of government (1919). In the first year, when the bourgeois government did not feel strong and when the events 1918-1919 were still well remembered the government disguised its true aspirations. After the 1926 coup the fascist government in Lithuania began to operate openly. This was reflected in education. If The Lithuanian bourgeoisie declared political disengagement of schools before the fascist period, then after the fascist coup, it began to openly pursue their objectives of reactionary education. The clergy was a loyal assistant to the fascists. Children's civic and religious education was emphasized. The school policy was clearly reflected in reading books. This article shows how educational policy was reflected in reading books in elementary school. Nationalism was required from books until the Fascist period. They included excerpts from Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, and Vincas Krėvė. Any number of recommended authors (such as Biliūnas and Žemaitė) were valuable works from both a literary and ideological perspective. But reading books already did not just foster national feeling in this period, but also developed humility and expressed class contradictions; the reality is often portrayed in a distorted. After the fascist coup a direct task was assigned to reading books: to educate children in a narrow nationalist and clericalist spirit. Since 1927 every textbook has been checked by the Ministry of Education Commission before its release. Clergymen's influence on the books particularly intensified. Having experienced the fascist's and clergymen's pressure, a number of authors reinforced the clerical and fascist spirit in their books. The books of Vasiliauskas-Gerutis and Murka were in particular changed in this light. The reactionary Rinkūnas reading book appeared. Fascists and clerics strongly attacked the author who insufficiently adapted to the requirements of reactionaries. However the books were not popular among progressive teachers and the reactionaries of Lithuanian society. Progressive books by Esmaitis and Jakučiūnas increasingly spread in teaching practice. Such reactionary books as Rinkūnas's "Aukuras" (Alter) and Murka's "Naujas Darbas" (New Work) did not spread in teaching practice, and Vasiliauskas-Gerutis's reading book "Rūtelė" was even derided in the educational press. In this way reactionary bourgeois public policy in schools received resistance from progressive educators and Lithuanian society. ; Buržuazinė Lietuvos valdžia nuo pirmųjų Sovietų valdžios panaikinimo (1919 m.) dienų pradėjo aktyviai kovoti su progresyviu judėjimu Lietuvoje. Pirmaisiais metais, kai buržuazinė valdžia nesijautė stipriai ir kai 1918 – 1919 metų įvykiai dar buvo gerai prisimenami, valdžia maskavo savo tikruosius siekius. Po 1926 metų perversmo fašistinė valdžia Lietuvoje ėmė veikti atvirai. Tai atsispindėjo ir švietime. Jeigu iki fašistinio periodo lietuviškoji buržuazija mokyklas paskelbė apolitiškomis, tai po fašistinio perversmo ji ėmė atvirai siekti savo reakcionistinių tikslų ugdymo srityje. Ištikima fašistų pagalbininke buvo dvasininkija. Buvo pabrėžiamas vaikų pilietiškumo ir religingumo ugdymas. Mokyklinė politika aiškiai atsispindėjo ir skaitymui skirtose knygose. Šiame straipsnyje parodoma, kaip švietimo politika atsispindėjo skaitymui skirtose knygose pradinėje mokykloje. Ikifašistiniu laikotarpiu iš knygų reikalavo nacionalinio pobūdžio. Buvo įtraukta tokių rašytojų, kaip Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, Vincas Krėvė, kūrinių ištraukų. Eilė rekomenduojamų autorių (tokių kaip Biliūnas ir Žemaitė) kūrinių buvo vertingi tiek literatūriniu, tiek ideologiniu požiūriu. Bet jau ir šiuo laikotarpiu skaitymui skirtose knygose buvo ne tik ugdomas nacionalinis jausmas, bet ir ugdomas nuolankumas, tušuojami klasiniai prieštaravimai, realybė dažnai vaizduojama iškreiptai. Po fašistinio perversmo skaitymui skirtoms knygoms buvo keliamas tiesioginis uždavinys: ugdyti vaikus siauroje nacionalizmo ir klerikalizmo dvasioje. Nuo 1927 metų kiekvienas vadovėlis iki jo išleidimo buvo tikrinamas Švietimo ministerijos komisijos. Ypač sustiprėjo klerikalų įtaka skaitymui skirtoms knygoms. Patyrę fašistų ir klerikalų spaudimą, visa eilė autorių sustiprino klerikalinę ir fašistinę dvasią savo knygose. Ypač šiuo požiūriu pasikeitė Vasiliausko – Geručio ir Murkos knygos. Pasirodė reakcionistinė Rinkūno knyga skaitymui. Fašistai ir klerikalai stipriai puolė tuos autorius, kurie nepakankamai prisitaikė prie reakcionistinių reikalavimų. Tačiau tarp progresyvių mokytojų ir Lietuvos visuomenėje reakcionistinės knygos nebuvo populiarios. Mokyklinėje praktikoje vis labiau paplito progresyvios Esmaičio, Jakučiūno knygos. Tokios reakcingos knygos, kaip Rinkūno "Aukuras", Murkos "Naujas darbas" nepaplito mokymo praktikoje, o Vasiliausko – Geručio knyga skaitymui "Rūtelė" netgi buvo išjuokti pedagoginėje spaudoje. Tokiu būdu reakcionistinė buržuazinės valdžios politika mokyklose sulaukė pasipriešinimo iš progresyvių pedagogų ir Lietuvos visuomenės.
