Suchergebnisse

Paper touch upon the problems of criminal policy in Lithuania after 1990. The author concentrates on two aspects of the problem: legislative criminal policy and practical criminal policy. 79 The author investigates the changes in present Penal code of Lithuania and their impact on the practical application of the laws by courts and other criminal justice institutions. The author describes the direction of major alterations of the laws and practical consequences of these changes. The author provides statistical material concerning application of penalties and other forms of sanctions. These data are being compared with the data in other European countries. The author makes conclusions concerning further development of criminal policy.

Straipsnyje apžvelgiama socialinio darbo kokybės vadyba Nyderlanduose. Pirmiausia pristatoma socialinio darbo kokybės sampratos raida. Iki šeštojo dešimtmečio socialinės globos sektoriuje dominavo paternalistiškas požiūris į socialinio darbo kokybę – organizacijų legitimumas priklausė nuo to ar jų veikla atitinka politinės valdžios nustatytus reikalavimus. Vėliau diferencijuojantis socialinės globos sektoriui, vis labiau plito savivaldos idėjos, kurių pasekmė buvo ta, kad politinė valdžia nustatė tik bendras pagrindines gaires, o socialinės globos paslaugas teikiančios organizacijos, draudimo bendrovės ir klientų organizacijos pačios tarpusavyje tarėsi dėl kokybės. Šiuo metu Nyderlanduose socialinio darbo kokybė yra suprantama visuotinės kokybės vadybos perspektyvoje, kuri yra geriausia strategija siekiant suderinti skirtingus kokybės aspektus – tai, kas yra kokybė klientams, nebūtinai yra kokybė profesionalams ar paslaugų finansuotojams. Visuotinės kokybės vadyba yra grįsta kokybės modeliais (pavyzdžiui, ISO), kuriais yra vertinama visos sistemos (klientai, paslaugų finansuotojai, profesionalai, organizacijų administratoriai) kokybė. Straipsnyje pateikiami ir aptariami Nyderlandų socialinio darbo kokybės principai ir kokybės užtikrinimo metodai, kurie yra sudedamosios visuotinės kokybės vadybos dalys.

The transition processes in post-soviet area show the lack of knowledge and experiences in conflict resolution, when the authorities, the organisations and individuals have to solve the controversial problems as well as conflicts of interests and values. The first part of the article represents the scope of ideas and practices of conflict resolution and conciliation in international relations. The actions of the Security Council of the UNO and some agreements of the European Conference for Security and Co-operation have been surveyed as having sense of peace-keeping, peace-making and peace-building. In the process of European integration some political and legal mechanisms were approved with the mean to conciliate controversities between the members and candidates of the EU. Using them the European Community functions as a whole, and the process of joining new members is sequent and progressive. The philosophy and experience of conflict resolution and conciliation is applicable in many cases of the states internal affairs. In the next part of the article the author examines applications and development of conciliation procedures in social life of Lithuania. One of such examples is three parts roundtable between representatives of governmental bodies, employers and trade unions on issues of social politics, unemployment, payment etc. developing the rules and incentives for strengthening the culture of conflict resolution in social life serves the new democracy. The next direction in which conciliation and conflict resolution has been used is third party participation in community and family conflicts. Several projects on mediation have been accomplished in Lithuania. They were aimed to train mediators and to educate individuals in what circumstances they may be served by mediators. The author examines in which way peace-making procedures can be used in public administration. The Lithuanian laws regulate some principles of administrating to avoid or prevent disputes between the governmental bodies and the citizen and interest groups as well as (for example one-window rule in servicing the applicator). Lithuania as other post-communist countries has to develop the culture of conflict resolution and conciliation to ensure social and communal stability. ; Transformaciniuose procesuose, kuriuos mes išgyvename, išryškėjo žmonių ir organizacijų, verslo įmonių, valdžios institucijų bendravimo ir bendradarbiavimo, gebėjimo spręsti sudėtingus ir prieštaringus klausimus problemiškumas, vertybių ir interesų konfliktų prevencijos ir valdymo aktualumas. Straipsnyje pristatoma konfliktų sprendimo ir taikinamosios veiklos idėjų ir praktinio patyrimo raida pasaulyje. Apžvelgiamos tos mūsų gyvenimo sritys, kur pradeda rastis kryptinga taikinamoji veikla, svarstomos tolesnės plėtotės galimybės, ypač kreipiant dėmesį į žmogaus santykius su kitais ir į viešąjį administravimą.

The comparative analysis of the works of foreign education scientists (T. Sander, C. Evertson, M. Zlotnik and others) shows that there are many similarities in teacher education problems abroad and in Lithuania. We can mention such problems as not clearly defined the criterion of the selection of candidates to teacher education programmes; lack of integration between pedagogical theory and practice; too little effort to teach the future teachers to teach effectively and use modern teaching techniques; the role of practice work in teacher education is often overestimated or underestimated; teacher unemployment; lack of society concern for teacher education, work and living problems, etc. It is suggested to take on a systematic view for solving manifold and complicated problems of modern teacher education in Lithuania. It would be useful to coordinate all the levels of the teacher education and the research activities in the country. The universities and higher pedagogical schools should after the teacher education programmes extending possibilities of the students to have complementary course or requalify to other professions in cases of the unemployment. Lack of the teacher education ideology and policy is emphasized in the article. ; Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti dabartines Vakarų Europos, JAV ir Lietuvos mokytojų rengimo ypatybes, problemas ir ateities perspektyvas. Šiuolaikinis pedagogų rengimas vakarų šalyse vis daugiau kritikuojamas dėl jam būdingos inercijos ir konservatyvumo, pedagogikos teorijos ir praktikos integracijos trūkumo. Lietuvos pedagogų rengimo problemos artimos Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kt. šalių pedagogų analizuojamoms kandidatų tapti pedagogikos studentais atrankos, studijų programų sudarymo ir finansavimo, absolventų bedarbystės problemos. Daugiaplanei ir sudėtingai šiuolaikinio mokytojo rengimo problemai spręsti reikalingas sisteminis požiūris ir veiksmai. Tuo tikslu VPU galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoti visų lygių mokytojų rengimą ir su tuo susijusius mokslinius ir metodinius klausimus. Aukštosios mokyklos nesirūpina savo diplomantų rengimu tolesnei veiklai, t. y. dirbti ne pagal profesiją, papildomai mokytis, persikvalifikuoti (bedarbystės atveju). Mokytojų rengimas, nežinant, ar yra jų paklausa, nuostolingas valstybei, šeimai ir kiekvienam absolventui. Kadangi nemaža dalis jaunųjų mokytojų dirba ne pagal profesiją, būtų tikslinga įvertinti tai ir studijuojant suteikti papildomai specializacijas dirbti kitose veiklos srityse, t. y. turėti ryšių su keliais galimais darbdaviais. Pasigendama mokytojų rengimo ideologijos ir politikos.

Deconstruction can be defined as a philosophical project which in the process of interpretation seeks to reveal contradictory or undecidable values within the philosophical text. Usually a contradiction occurs between incompatible meanings of the same term, between different functions of the proposition (constative and performative), between declared propositions and unconscious presuppositions of the same text. This experience of undecidability comes from the Greek, aporos, which means "without passage", "without issue". Aporia implies the suspension of judgement; on the other hand, no judgement is possible without the experience of aporia. This "aporethical logic" means that the conditions of possibility of judgement designate simultaneously the conditions of its impossibility. For example, postmodern ethics can be described as the annulment of ethical judgement: every attempt to make ethical decision is violent as long as it is regulated by normative and universal system; on the contrary, the refusal to define ethical relation as ethical already means ethical position. The aporia of ethics is also the aporia of time: ethical judgement as possibility is projected towards the future or as impossibility remains in the past. Derrida's example of gift demonstrates that ethical judgement does not appear as ethical in present moment. Postmodern theories of politics also provide an example of the impossibility of political judgement. The political field is interpreted through the aporia of law: the universal and unattainable law is inconceivable to singular, finite individual; but if it is idiomatic it ceases being the law. The aporia of law is also the aporia of time: the present of the law is always missing. The impossibility of judgement suspends violence and predicts "lesser violence": in this way the impossibility of politics is the condition of its possibility. ; Dekonstrukcija gali būti apibrėžta kaip filosofinis projektas, interpretacijos metu siekiantis atskleisti tam tikrą prieštaravimą, neišsprendžiamumą, glūdintį filosofiniame tekste. Tai gali būti prieštaravimas tarp teksto formuluojamų teiginių ir jo neįsisąmonintų prielaidų, tarp skirtingų to paties termino reikšmių, tarp skirtingų to paties teiginio funkcijų (konstatyvo ir performatyvo). Toks reiškinys senovės graikų filosofijoje buvo vadinamas aporija. Neišsprendžiamumo, arba aporijos, patirtis reikalinga tam, kad rastųsi būtinybė priimti sprendimą. Aporija yra ne tik sprendimo sustabdymas, jo negalimybė, bet ir sprendimo kaip tokio galimybės sąlyga. Postmoderni etika gali būti apibrėžta kaip tokia etika, kuri suspenduoja etinį sprendimą: jis yra arba prievartiškas ir neįvykdomas, todėl atidėtas grynajai ateičiai, arba yra neįmanomas, bet jau įvykęs praeityje. Postmodernios politikos teorijos taip pat parodo politinio sprendimo negalimybę. Aporija, į kurią patenka įstatymas, taip pat suspenduoja politinį sprendimą. Įstatymo negalimybė savo ruožtu taip pat reiškia politikos kaip įstatymo reguliuojamos santykio su kitu erdvės negalimybę.

In this paper structural policy methodology and it's components are investigated: prerequisites, principles, criteria, and priorities.Natural resources of Lithuania, skill structure of the labour force, means of production, and the level of the engineering process are dislocated through prerequisites. The definition of the structural policy for Lithuanian industry is submitted. The principles of the structural policy include labour division and cooperation, natural resources and their opportunities for conservation, and the commodity market and capital spheres. The criteria include employment of the population, a demand for resources and efficiency of their utilisation, an increase in national product and labour productivity, science-intensive production and its competitiveness level in the market, and environmental safety.The priority calculation method developed by the author is being published for the first time in this paper as well as three axioms of the structural policy for sectoral restructuring and the development of industry.

In the early stages of European integration, an education policy had not been identified as a political area for joint actions of the Member States. The first initiatives with regard to education by the European Communities of sizable political impact were undertaken in 1976. In December 1991, the Maastricht Treaty of the European Union finally laid the grounds for a legitimate role to be played by the EC Commission in the field of education. European Cummnity does not regulate the content of teaching and the organization of education systems of the Member States. The education policy of the European Union at present is mainly implemented through a series of programmes concerned with education and training. It is interesting to note that, while Member States of the Community are fiercely defending their own right to establish a content and methods of national education, the Community is recommending quite a different approach to the countries of Central and Eastern Europe. As a result, people in Central and Eastern Europe are starting to feel that the transfer of knowledge, experience, and paradigms, which takes place, on the whole, rather uncritically, threatens their cultural identity. Nevertheless, we should not underestimate the substantial positive impact of the programmes providing assistance to newly developing democracies, which were established by the Community after the fall of the Communist regimes in 1989 and 1990. ; Pradinėje Europos integracijos stadijoje apie bendrą švietimo politiką nebuvo kalbama. Pirmosios iniciatyvos švietimo politikai koordinuoti atsirado 1976 metais. 1991 metais Mastrichto sutartis galutinai suformulavo Europos Sąjungos švietimo politikos principus. Europos Sąjunga nereglamentuoja i ją įeinančių šalių ugdymo turinio ir švietimo organizavimo principų. Bendra politika įgyvendinama tik per įvairias švietimui skirtas tarptautines programas. Pastaruoju metu i šias programas įsitraukia ir Rytų bei Vidurio Europos šalys. Šioms šalims keliami tam tikri reikalavimai, rekomenduojantys pertvarkyti savo ugdymo programas, mokytojų rengimą bei švietimo juridinę bazę. Toks "dvejopų standartų" taikymas kelia tam tikrų abejonių. Juk Rytų bei Vidurio Europos šalys turi tokias pat gilias, šimtmečius besitęsiančias švietimo tradicijas, kaip ir dabartinės Europos Sąjungos narės. Antra vertus, bendros programos gali padėti paspartinti švietimo reformas Rytų bei Vidurio Europoje.

Straipsnyje pristatomas projekto "Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra" turinys ir įgyvendinimas. Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūrai (SIDA). Projekto tikslas buvo – sukurti alternatyvią socialinių paslaugų sistemą brangias stacionarias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms. SIDA lėšos buvo naudojamos projekto įvertinimui ir dirbančiųjų socialinį darbą kvalifikacijos tobulinimo programoms finansuoti.

Main trends in criminal justice in the three Baltic countries were investigated. The research has shown quite different (even opposite) trends in criminal law and criminal procedure, on the one hand, in Lithuania and Latvia, and, on tne other one, in Estonia. The former two countries have been developing rather restrictive, repressive and on strict criminal punishment based criminal policy. Contrary to this, Estonia has developed rather liberal policy. But most recent trends in Estonia also show disappointment with the liberal policy and a turn to a more rigid one. ; Pranešime nagrinėjamos svarbiausios Baltijos šalių baudžiamosios teisės kryptys. Tyrimai parodė, kad Lietuvos ir Latvijos baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso kryptys skiriasi nuo Estijos. Lietuva ir Latvija sukūrė gana ribotą, prievarta ir griežtomis bausmėmis grindžiamą baudžiamąją sistemą, o Estijos politika šioje srityje ganėtinai liberali. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Estijoje nusiviliama liberalia politika ir linkstama griežtinti baudžiamąją sistema.

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Several years ago the reaction of an ordinary Lithuanian citizen, politician or even a professional (teacher, medical doctor, psychologist) to such word combinations a social work or social worker was not only awkward but often negative: What a strange word combination! Is it necessary to make references to work when naming a profession? Maybe such notions of recent past as party work, party worker or trade union worker accounted for the negative attitude towards the said word combinations. Almost 10 years passed, and the concepts, such as social work or social worker became common. They no longer jar on nobody's ears. However the following questions are still topical: What is social work? What do social workers do? Is it science or art? The majority of sciences have developed from philosophy. They have scientific names, usually of Latin or Greek origin. The beginning of social work is associated with charity or philanthropic activities.

. Legal rules possess a certain organizing principle which is greatly important in nowadays crisis Russian conditions of "transition period" for insufficiently initiative population who has got accustomed to depend upon the command from the top. Criminological legislation (laws and other legislative acts which in total form juridical basis of control of criminality) may be divided on criminal legislation (legislation which contains criminal law rules) and criminological legislation in the narrow sense of the word, which regulates activity which prevents committing the crimes but does not connect with application of criminal punishment and other measures of criminal repression. 2. Criminological legislation in the true sense consists of the following six groups of legal ndes which accordingly regulate: 1) criminological policy; 2) resocialization of criminal contingent of population; 3) prevention of crimes commited by minors and youth; 4) victimological prevention of crimes and social help to victims (victimological legislation); 5) activity of subjects of social control of criminality; 6) control of financial activity and also of turnover of certain things: drugs, drastic substances, weapon and ammunition, cultural and historical values, currency and others - which especially often become objects of crimes. 3. Russia needs changing of Criminal Code principles and goals (functions) of punishment in such a way which regards as of paramount importance compensation of injury to the victim and preventing the offender from commiting further crimes. Also it is greatly desirable to pass the Basis of Russia legislation about social control of criminality and according to it systematize, remake (in ideal, codify) criminological legislation in the true sense and, in order to develop it, to pass a number of laws, in particular, about control of family violence and youth criminality. ; Teisinėms normoms būdingas tam tikras organizuojamasis poveikis. Jis šiandieninėje krizės apimtoje Rusijoje pereinamojo laikotarpio sąlygomis ypač svarbus neaktyviems, prie komandų pripratusiems piliečiams. Kriminologiniai įstatymai (įstatymai ir kiti teisiniai aktai, sudarantys nusikalstamumo kontrolės juridinį pagrindą) gali būti suskirstyti į baudžiamuosius įstatymus, apibrėžiančius baudžiamosios teisės normas, ir kritninologinius Įstatymus siaurąja prasme. Jie reglamentuoja nusikalstamumo prevenciją, tačiau nenumato baudžiamosios bausmės taikymo ir kitų baudžiamosios represijos priemonių. Kriminologinius įstatymus sudaro 6 teisiniu normų grupės, reglamentuojančios: 1) kriminologinę politiką; 2) baudžiamojo gyventojų kontingento resocializaciją; 3) nepilnamečiu ir jaunų žmonių nusikalstamumo prevenciją; 4) viktimologinę nusikaltimu prevenciją ir socialine pagalbą aukoms (viktimologiniai įstatymai); 5) socialinės nusikalstamumo kontrolės subjektų veiklą; 6) finansinės veiklos ir tokių prekių kaip narkotikai, ginklai ir amunicija, kultūrinės ir istorinės vertybės, valiuta ir kt., kurios ypač dažnai tampa nusikaltimu objektais, apyvartos kontrole. Rusijoje būtina pakeisti Baudžiamojo kodekso principus ir bausmės tikslus. Labai svarbu aukai atlyginti padarytą žalą ir apsaugoti nusikaltusi asmenį, kad nepadarytą daugiau nusikaltimu. Svarbu priimti bazinius socialinės nusikalstamumo kontrolės įstatymus ir susisteminti, patobulinti (o geriausia - kodifikuoti) kriminologinius įstatymus. Šiam tikslui pasiekti būtina priimti kitus įstatymus (reglamentuojančius prievartos šeimoje kontrolę ir nepilnamečių nusikalstamumą).

The establishment of a new legal system which would correspond to the interests of the Latvian State was started on May 4, 1990. The government has started the coordination of the norms of Administrative Procedure Law, Civil Procedure Code, Criminal Code, Criminal Procedure Cods and Administrative Offence Code and undertakes the alignment of legal system adjusting the legal acts to European standards. The Draft Administrative Procedure Code is still being discussed by society. The following principles are taken into consideration: the principle of equality before the law means that administrative authorities should carefully and fairly consider each Individual case. It is important that besides the personal information, referring only to the interests of an individual person, the administrative authorities inform the public if a decision of the administrative authorities is important for them. (The principle of trust or confidence.) The principles of administrative procedure are very important in defining legal regulations and their implementation. It testifies the great role of principles in administrative procedure law. The state administration is not only the Interrelations between the administrative authorities but also relations between each administrative authority and a person concerned with the administrative act. Summing up, it must be mentioned that the Draft Administrative Procedure Law is prepared as the body of procedural regulations for all administrative cases. It is the draft law providing the work of state administrative authorities for the Interests of persons, considering the proportion between private and public interests. ; Nauja, Latvijos interesus atitinkanti teisinė sistema pradėta karti 1990 m. gegužės 4 d. Vyriausybė pradėjo derinti Administracinio proceso įstatymą, Civilinio proceso, Baudžiamąjį, Baudžiamojo proceso ir Administraciniu teisės pažeidimu kodeksus bei visą teisine sistemą su Europos standartais. Administracinio proceso kodekso projektas pateiktas svarstyti visuomenei. Laikomasi šių principų: lygybės prieš įstatymą principas reiškia, kad administracinės institucijos turi Įdėmiai ir teisingai tirti kiekvieną bylą. Svarbu, kad administracinė valdžia informuotų visuomenę apie reikšmingus jai sprendimus (pasitikėjimo arba konfidencialumo principas). Administracinio proceso principai labai svarbūs nustatant teisines normas ir jas Įgyvendinant. Valstybės valdymas - ne tik administracinės valdžios institucijų santykiai, bet ir atskiros administracinės institucijos ir su administraciniu aktu susijusio asmens santykiai. Pažymėtina, kad Administracinio proceso įstatymo projektas parengtas kaip procesinių normų, taikytinų nagrinėjant administracines bylas, rinkinys. Šis projektas įpareigoja administracine valdžią tarnauti žmonių interesams ir nustatyti privačių bei viešųjų interesu proporciją.

The article analyses Jügen Habermas' attitude towards relations between science and politics, and influence of science upon political sphere. The author seeks to figure out the following: in what ways, according to Habermas, science could be dangerous for social life; then, Habermas' position concerning validity of the main charges raised against science. Finally the author discusses alternative version of science and its sociopolitical role proposed by Habermas. ; Straipsnyje nagrinėjamas Jürgeno Habermaso požiūris į mokslo ir politikos sąsajas bei mokslo daromą įtaką politiniam gyvenimui. Siekiama išsiaiškinti, kuo mokslas, anot Habermaso, gali būti pavojingas socialiniam gyvenimui; taipogi bandoma išryškinti Habermaso nuostatas dėl pagrindinių mokslui keliamų kaltinimų pagrįstumo; galiausiai aptariama Habermaso siūloma alternatyvi mokslo bei jo sociopolitinio vaidmens sampratos versija.

Straipsnyje siekiama kompleksiškai išanalizuoti makro- ir mikrofaktorius, veikiančius Lietuvos statybos pramonės (SP) efektyvumą, numatyti SP plėtros tendencijas ir pateikti rekomendacijas jos konkurencingumui didinti. Tai atliekama analizuojant ES šalių patirtį ir ją pritaikant Lietuvai, atsižvelgiant į jos specifinę istorijǎ, išsivystymo lygį, poreikius ir tradicijas. Visų pirma išanalizuota būtinybė suderinti Lietuvos statybos industriją reglamentuojančius įstatymus su atitinkamais ES dokumentais (konkurencinė politika, įmonių įstatymas, socialinė politika, darbo sąlygos ir sveikata bei sauga, aplinkosaugos politika, standartai ir normos, statybos kontrolę reglamentuojantys norminiai dokumentai, statybos finansavimas, specialistų kvalifikacijos pripažinimas, valstybiniai-visuomeniniai užsakymai, struktūriniai fondai, tyrimų bei plėtros fondai ir t.t.). Antra, analizuojamos galimybės sudaryti efektyvią kintamą SP ir SP verslininkystės aplinką, parenkant racionalius makro- ir mikrofaktorius (finansinė politika, monetarinė politika, vyriausybės kišimasis į statybos rinką, organizacijų finansavimo šaltiniai, darbo našumas ir žemo darbo našumo statyboje priežastys ir t.t.). Šiam tikslui pasiekti siūloma išanalizuoti įvairius kintamus makro- ir mikroaplinkos derinius, šiuo metu esancius ES šalyse. Po analizės bus išrinkti racionaliausi makro- ir mikrofaktorių deriniai Lietuvai. Įdiegus šiuos derinius praktikoje, manome, efektyviau būtų vystoma SP ir sudaromos geresnės sąlygos SP verslininkystei plėtoti. First Published Online: 26 Jul 2012