Suchergebnisse

The present article analyses the qualitative and quantitative parameters of the execution of foreign policy in the Constitution of the Republic of Lithuania. It should be noted that the matters of foreign policy were on the brink of constitutional regulation for a long time. The powers of institutions of the state in the field of foreign relations were established laconically by the Constitutions of first and second "waves" of establishment of constitutionalism. It was argued that the choices of decisions and the execution of foreign policy were determined by political reasons and the law could only fix the results of that policy. That is why these constitutions should be seen as establishing quantitative characteristics of action of the state institutions in the field of foreign policy. As a result of the changes in the concept of the Constitution and the general recognition of the relevance of constitutional regulation from the middle of the twentieth century the constitutional acts began to define not only the powers of certain state institutions in the field of the foreign policy but also the objectives and principles of this policy. These objectives and principles are qualitative parameters of the action of state institutions, which are mandatory constitutional requirements to all subjects engaged in foreign policy. From a qualitative standpoint, the powers of the state institutions can be exercised only by taking the constitutional objectives into account and by respecting the Constitution. The Constitution establishing both qualitative and quantitative characteristics of the execution of foreign policy becomes an actual basis of this policy. It is unlawful to execute foreign policy without complying with its objectives and constitutional principles. The institutions of constitutional review have the powers to determine the constitutionality of legal acts related to the execution of foreign policy. Constitutional regulations previous to the Constitution of the Republic of Lithuania of 1992 only defined the powers of state institutions, i.e. the quantitative parameters of their action. The Lithuanian Constitution of 1992 also established the constitutional objectives and principles of foreign policy. This area of constitutional regulation has been enhanced by the participation of the Republic of Lithuania in the European Union. The author suggests analysing this matter as an autonomous constitutional principle and not only as a case of participation in international organisations or an integral element of the principle of geopolitical orientation. Constitutional objectives and principles of foreign policy, as well as the other provisions of the Constitution regarding the exercise of foreign policy, are interpreted in constitutional jurisprudence. In cases concerning the constitutionality of international treaties, laws and other legislative acts directly related to the exercise of foreign policy, the Constitutional Court reveals the content and meaning of the qualitative and quantitative constitutional parameters of foreign policy. Despite the fragmented nature of the case law one can see the precise contours of the foreign policy system. ; Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti kokybiniai ir kiekybiniai užsienio politikos įgyvendinimo parametrai. Reikia pažymėti, kad ilgą laiką užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas buvo konstitucinio reguliavimo pakraštyje. Pirmosios ir antrosios konstitucionalizmo įtvirtinimo "bangų" konstitucijose buvo fiksuojami tik valstybės valdžios institucijų įgaliojimai užsienio santykių srityje, dažniausiai itin lakoniškai. Buvo teigiama, kad vienokių ar kitokių užsienio politikos tikslų ar sprendimų pasirinkimą lemia politiniai motyvai, kad teisei lieka tik tos politikos įforminimo vaidmuo. Todėl šiose konstitucijose regime vien kiekybines atitinkamų valstybės institucijų veikimo užsienio politikos srityje charakteristikas. Konstitucijos sampratos pokyčiai, konstitucinio reguliavimo visa apimančio pobūdžio pripažinimas lėmė, kad nuo XX a. vidurio konstituciniuose aktuose imta įtvirtinti ne tik tam tikrų valstybės institucijų įgaliojimus užsienio politikos klausimais, bet ir fiksuoti šalies užsienio politikos tikslus bei principus. Tai jau kokybinio pobūdžio valstybės veiklos parametrai, kurie tampa privalomais konstituciniais imperatyvais, saistančiais užsienio politiką įgyvendinančius subjektus. Kiekybiniu požiūriu nustatytų valstybės institucijų įgaliojimai gali būti įgyvendinami tik siekiant konstitucinių tikslų, tik paisant konstitucijos. Konstitucija tampa tikruoju šalies užsienio politikos pagrindu. Užsienio politika, pažeidžianti konstitucinius jos tikslus ir principus, negalima. Konstitucinės kontrolės institucijos įgyja įgaliojimus vertinti teisės aktų, susijusių su užsienio politika, įgyvendinimo konstitucingumą. Lietuvos Respublikos konstituciniame reguliavime iki 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos buvo nustatomi tik veikimo kiekybę fiksuojantys valstybės institucijų įgaliojimai. 1992 m. Konstitucijoje fiksuojami ir užsienio politikos tikslai ir principai. Konstitucinis narystės Europos Sąjungoje fiksavimas sustiprino tokią konstitucinio reguliavimo kryptį. Autoriaus manymu, Lietuvos narystę Europos Sąjungoje reikia traktuoti kaip savarankišką konstitucinį principą, kurio turinys netelpa vien į narystės tarptautinėje organizacijoje atvejo ar geopolitinės orientacijos sudėtinio elemento rėmus. Konstituciniai užsienio politikos tikslai ir principai, kitos konstitucinės nuostatos, susijusios su užsienio politikos įgyvendinimu, yra oficialiai aiškinamos konstitucinėje jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politikos įgyvendinimu, konstitucingumo, atskleidžia tiek kokybinių, tiek kiekybinių užsienio politikos konstitucinių parametrų turinį ir reikšmę. Nepaisant jurisprudencijos fragmentiškumo, joje galima aiškiai matyti konstitucinių užsienio politikos pagrindų sistemos kontūrus.