Suchergebnisse

Prikaz knjige:

Slavenko, Terzić. 2021. Na kapijama Konstantinopolja. Rusija i balkansko pitanje u 19. veku. Beograd: Istorijski institut. Novi Sad: Pravoslavna reč, 742 str.

Prieš penkiolika metų "Baltų lankų" leidykla lietuvių skaitytojams padovanojo Anatolio Lieveno "Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę" – knygą, kurią The New York Times buvo išrinkęs metų knyga. [...]

Šiame straipsnyje analizuojama 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų su Rusijos Federacija. Svarbiausios jos nuostatos yra susijusios su atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos tarptautinio teisinio statuso pripažinimu pagal 1990 m. kovo 11 d. aktus ir Lietuvos Respublikos saugumo garantijų įtvirtinimu. Sutartimi Rusijos Federacija pripažino SSRS įvykdytos agresijos (įskaitant aneksiją) prieš Lietuvos Respubliką faktą, Lietuvos Respublikos tęstinumą ir tapatumą 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu įsteigtai Lietuvos valstybei. Taip pat pripažinta Lietuvos Respublikos teisė laisvai pasirinkti saugumo garantijas, tarp jų ir narystę NATO. Šiais aspektais Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis su Rusija yra unikali: tokios sutarties su Rusija neturi nei Latvija ir Estija, nei juo labiau buvusios sovietinės respublikos. Apskritai Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartis daug prisidėjo prie tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose įtvirtinimo, tebeišlaiko didžiulį potencialą plėtojant draugiškus šalių santykius remiantis tarptautine teise ir teisingumu.

In the article, the EU and Russia relations are analyzed as paying specific attention to the conceptual and practical weight provided for the conjunction "and" when EU–Russia relations are interpreted and practically constructed in the West. The answer which is in common use – these relations are intellectually based and practically shaped according the engagement doctrine – is known well. However, the common answer does not eliminate the problem why the perspective of the practical applicati­on of engagement toward Russia is still under dispute in the West? The article proceeds to revealing the specifics of the Western attitudes in regard to engagement with Russia and theirs correlation with the cultural-political identities of engagement's participants. The conjunction "and" emphasizing the EU–Russia relations is interpreted in three ways: optimistically, equably and skeptically. Optimists, moderates and skep­tics are more "ideal", resumptive entitlements characterizing the Western interpreters of engagement according theirs believe in the success of the practical implementation of the doctrine. Generalizing the optimists it is worth to note that they trust the strategy of enga­gement and believe that is possible to harmonize two-tracks policy (temptation and intimidation) toward Russia. Moderates believe in the future of engagement in long term perspective same as optimists. They link the success of engagement with the perspective of strategic consolidation of the EU directed by old-member states of the EU to the expense of the interests of the new-comers. Skeptics are inclined to emphasize the lack of values dimension in the EU–Rus­sia relations. According to skeptics, the lack creates the opportunity for the mutual cooperation and for power struggle seeking to overreach each other and to prevail over each other.The diversity of interpretations is stimulating by the nodus of factors (history, values, pragmatic interests) which is still affects the EU and Russia relations as well as different attitudes toward the perspectives of co-operation in the future. The very important source of the diversity is the difference in disparity of position regarding the geopolitical development of Eurasia. The article ends with the conclusion that the direction of the EU and Russia en­gagement will be strongly influenced by the reciprocal attempts to define theirs own cultural-political identities.

In the article, the EU and Russia relations are analyzed as paying specific attention to the conceptual and practical weight provided for the conjunction "and" when EU–Russia relations are interpreted and practically constructed in the West. The answer which is in common use – these relations are intellectually based and practically shaped according the engagement doctrine – is known well. However, the common answer does not eliminate the problem why the perspective of the practical applicati­on of engagement toward Russia is still under dispute in the West? The article proceeds to revealing the specifics of the Western attitudes in regard to engagement with Russia and theirs correlation with the cultural-political identities of engagement's participants. The conjunction "and" emphasizing the EU–Russia relations is interpreted in three ways: optimistically, equably and skeptically. Optimists, moderates and skep­tics are more "ideal", resumptive entitlements characterizing the Western interpreters of engagement according theirs believe in the success of the practical implementation of the doctrine. Generalizing the optimists it is worth to note that they trust the strategy of enga­gement and believe that is possible to harmonize two-tracks policy (temptation and intimidation) toward Russia. Moderates believe in the future of engagement in long term perspective same as optimists. They link the success of engagement with the perspective of strategic consolidation of the EU directed by old-member states of the EU to the expense of the interests of the new-comers. Skeptics are inclined to emphasize the lack of values dimension in the EU–Rus­sia relations. According to skeptics, the lack creates the opportunity for the mutual cooperation and for power struggle seeking to overreach each other and to prevail over each other.The diversity of interpretations is stimulating by the nodus of factors (history, values, pragmatic interests) which is still affects the EU and Russia relations as well as different attitudes toward the perspectives of co-operation in the future. The very important source of the diversity is the difference in disparity of position regarding the geopolitical development of Eurasia. The article ends with the conclusion that the direction of the EU and Russia en­gagement will be strongly influenced by the reciprocal attempts to define theirs own cultural-political identities. ; Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiai aiš­kinantis, koks konceptualus ir praktinis krūvis Vakaruose suteikiamas jungtukui "ir" interpretuojant bei realiai konstruojant ES ir Rusijos santykius. Bendro po­būdžio atsakymas – šie santykiai intelektualiai paremti ir praktikoje yra mode­liuojami atsispiriant į vadinamąją "engagement'o" doktriną – neblogai žinomas. Tačiau bendro pobūdžio atsakymas nepašalina problemos, kodėl iki šiol Vaka­ruose ginčijamasi dėl "engagement'o" taikymo Rusijos atveju perspektyvos? Analizė atskleidžia ES (Vakarams) būdingų požiūrių į "engagement'o" dok­triną Rusijos atžvilgiu ypatumus ir jų koreliaciją su dabartiniais "engagement'o" dalyvių kultūriniais ir politiniais tapatumais. Vakaruose jungtuku "ir" pabrėžiamas Europos Sąjungos ir Rusijos san­tykis yra interpretuojamas trejopai. Aiškinimų įvairovę stimuliuoja sudėtinga istorinių, vertybinių ir pragmatiniais vadinamų veiksnių, iki šiol dariusių įta­ką Europos ir Rusijos santykių raidai, sąveika ir skirtingi požiūriai į bendra­darbiavimo perspektyvas ateityje. Svarbus aiškinimų įvairovės šaltinis yra ir skirtingos Eurazijos žemyno būsimos geopolitinės raidos vizijos. Akivaizdi ir dar viena aplinkybė, o būtent tai, kad analizuojamo ES ir Rusijos "engagement'o" kryptį labai stipriai paveiks jo dalyvių kultūrinio ir politinio tapatumo paieškos.