Suchergebnisse

Šiame darbe yra siekiama išsiaiškinti kokia buvo kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus retorika Rusijos ir jos keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui atžvilgiu 2009 m., 2014 m. ir 2019 m. rinkimų kampanijų metu bei kaip ši retorika pakito lyginant šiuos trejus rinkimus. Jie kaip tyrimo objektas pasirinkti todėl, kad tiek 2009 m., tiek 2014 m. rinkimai vyko praėjus vos keletui mėnesių po Sakartvelo-Rusijos konflikto bei Krymo aneksijos ir karo Donbase pradžios, o 2019 m. - tebesitęsiant konfliktui Ukrainoje. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, darbe yra analizuojami kandidatų rinkimų programų dokumentai bei kandidatų pasisakymai visuomeninio transliuotojo rengtose debatų laidose prieš kiekvienus iš tyrimo apimtyje esančių rinkimų. Atlikta lyginamoji analizė parodė, kad buvo pastebimas reikšmingas pokytis kandidatų retorikoje vertinant Rusiją, Lietuvos dvišalius santykius su ja ir Rusijos keliamą grėsmę šalies nacionaliniam saugumui - 2014 m. ir 2019 m. rinkimų kampanijų metu Rusija, kitaip nei 2009 m., daugumos kandidatų imta vertinti kaip šalis agresorė, kelianti grėsmę taip pat ir Lietuvos saugumui.

Prikaz knjige:

Slavenko, Terzić. 2021. Na kapijama Konstantinopolja. Rusija i balkansko pitanje u 19. veku. Beograd: Istorijski institut. Novi Sad: Pravoslavna reč, 742 str.

Prieš penkiolika metų "Baltų lankų" leidykla lietuvių skaitytojams padovanojo Anatolio Lieveno "Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę" – knygą, kurią The New York Times buvo išrinkęs metų knyga. [...]

Conference and the New Board of Lithuanian Philosophical AssociationRuslanas Baranovas

Šiame straipsnyje analizuojama 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų su Rusijos Federacija. Svarbiausios jos nuostatos yra susijusios su atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos tarptautinio teisinio statuso pripažinimu pagal 1990 m. kovo 11 d. aktus ir Lietuvos Respublikos saugumo garantijų įtvirtinimu. Sutartimi Rusijos Federacija pripažino SSRS įvykdytos agresijos (įskaitant aneksiją) prieš Lietuvos Respubliką faktą, Lietuvos Respublikos tęstinumą ir tapatumą 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu įsteigtai Lietuvos valstybei. Taip pat pripažinta Lietuvos Respublikos teisė laisvai pasirinkti saugumo garantijas, tarp jų ir narystę NATO. Šiais aspektais Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis su Rusija yra unikali: tokios sutarties su Rusija neturi nei Latvija ir Estija, nei juo labiau buvusios sovietinės respublikos. Apskritai Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartis daug prisidėjo prie tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose įtvirtinimo, tebeišlaiko didžiulį potencialą plėtojant draugiškus šalių santykius remiantis tarptautine teise ir teisingumu.

2019 m. gegužės 23–26 dienomis visose Europos Sąjungos valstybėse vyko devintieji Europos Parlamento rinkimai. Tai unikalus įvykis, nes net 28 valstybėse žmonės vienu metu rinko savo atstovus Europos Parlamente. Taip pat kiekvienoje iš šių valstybių prieš rinkimus vyko atskiros rinkimų kampanijos, per kurias politikai ir partijos siekė patraukti rinkėjus į savo pusę. Straipsnyje analizuojami 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ypatumai. Aptariamas bendras rinkimų kampanijos aktyvumas, naudoti kanalai ir žinučių formos. Taip pat tyrinėjamas rinkiminių žinučių tematinis pasiskirstymas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, nagrinėjamas Europos ir Europos Sąjungos vaizdavimas politikų ir partijų agitacinėse žinutėse.