Suchergebnisse

Šiame straipsnyje analizuojama 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų su Rusijos Federacija. Svarbiausios jos nuostatos yra susijusios su atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos tarptautinio teisinio statuso pripažinimu pagal 1990 m. kovo 11 d. aktus ir Lietuvos Respublikos saugumo garantijų įtvirtinimu. Sutartimi Rusijos Federacija pripažino SSRS įvykdytos agresijos (įskaitant aneksiją) prieš Lietuvos Respubliką faktą, Lietuvos Respublikos tęstinumą ir tapatumą 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu įsteigtai Lietuvos valstybei. Taip pat pripažinta Lietuvos Respublikos teisė laisvai pasirinkti saugumo garantijas, tarp jų ir narystę NATO. Šiais aspektais Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis su Rusija yra unikali: tokios sutarties su Rusija neturi nei Latvija ir Estija, nei juo labiau buvusios sovietinės respublikos. Apskritai Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartis daug prisidėjo prie tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose įtvirtinimo, tebeišlaiko didžiulį potencialą plėtojant draugiškus šalių santykius remiantis tarptautine teise ir teisingumu.

2019 m. gegužės 23–26 dienomis visose Europos Sąjungos valstybėse vyko devintieji Europos Parlamento rinkimai. Tai unikalus įvykis, nes net 28 valstybėse žmonės vienu metu rinko savo atstovus Europos Parlamente. Taip pat kiekvienoje iš šių valstybių prieš rinkimus vyko atskiros rinkimų kampanijos, per kurias politikai ir partijos siekė patraukti rinkėjus į savo pusę. Straipsnyje analizuojami 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ypatumai. Aptariamas bendras rinkimų kampanijos aktyvumas, naudoti kanalai ir žinučių formos. Taip pat tyrinėjamas rinkiminių žinučių tematinis pasiskirstymas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, nagrinėjamas Europos ir Europos Sąjungos vaizdavimas politikų ir partijų agitacinėse žinutėse.