Suchergebnisse

Valstybės skolinimasis tampa svarbiu aspektu, kai šalis susiduria su finansinių išteklių trūkumu. Valstybės skolos ypatumus, jos naudą ir įtaką šalies ekonomikai nagrinėjo daugelis autorių: E. Buškevičiūtė, (2008), F. M. Martin (2009), Ž. Karazijienė ir A. Sabonienė (2009), H. S. Rosen ir T. Gayer (2010), M. Kumar bei J. Woo (2010) ir kiti, tačiau mokslinės literatūros, nagrinėjančios valstybės skolos rodiklių kitimą ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, yra nedaug. Didėjančios išlaidos valstybės skolų aptarnavimui neišvengiamai sukelia didesnį šalies surenkamų pajamų poreikį, kuris tiek gyventojams, tiek verslo subjektams gali pasireikšti mokesčių didinimu ar kitais neigiamais ekonominiais veiksniais.
Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos valstybės skolos rodiklių kitimo tendencijas ir skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, lyginamoji ir grafinė analizės. Lietuvos valdžios sektoriaus sumokėtų palūkanų apimtys 2006–2012 m. turėjo tendenciją augti. Teigiamai galima vertinti tik 2013 m., kai sumokėtų palūkanų apimtys Lietuvoje sumažėjo 6,1 proc. Didžioji dalis apskaičiuotų valstybės skolos rodiklių – sumokėtos palūkanos, valstybės skolos ir BVP santykis, biudžeto išlaidų santykis ir kt. – per nagrinėjamą laikotarpį išaugo, o valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau paskutiniais nagrinėjamais 2013 m. valstybės skolos rodikliai Lietuvoje turėjo tendenciją mažėti, lyginant su 2012 m. duomenimis. Lietuvos valstybės skolos įtakos ekonomikai tyrimas parodė, jog nustatyta reikšminga koreliacija tarp valstybės skolos ir šalies BVP, tarp nedarbo lygio ir indėlių sumos buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija. Tačiau tarp valstybės skolos ir infliacijos statistiškai reikšmingo tiesinio ryšio nebuvo rasta. Suvokiant valstybės skolos svarbą, priimant sprendimus, susijusius su valstybės skolinimusi, reikia atidžiai įvertinti ir tai, kokią įtaką šie sprendimai gali padaryti visos šalies ekonomikai ir gyventojams.

Government borrowing is inevitable when a country faces a lack of financial resources. The characteristics of public debt, its advantage and impact on a country's economy have been analyzed by such researchers as Buškevičiūtė, (2008), Martin (2009), Karazijienė & Sabonienė (2009), Rosen & Gayer (2010), Kumar & Woo (2010) but scientific literature on changes in public debt indicators and their impact on Lithuania's economy have been lacking. The rising costs of servicing public debt inevitably means that a country will have to collect bigger revenues and impose higher taxes for both, individuals and entities. The aim of this research is to identify trends in public debt and the impact of debt indicators on Lithuania's economy. Research methodology: scientific literature overview, comparative analysis, graphical data analysis. The research showed that although economic indicators for Lithuania improved during 2010-2013, its public debt continued to rise. During 2006-2012 interest rate also showed a growth tendency. The situation changed in 2013 when interest rate reduced by 6.1%. Most of public debt indicators such as interest rate, the debt-to-GDP ratio, budget expenditure, etc. improved during the analyzed period, the debt-to-GDP ratio, for example, increased more than two times. It should be noted that in 2013 public debt indicators showed a downward tendency compared to the previous year and public debt slightly decreased. Analysis shows that government can make a significant impact on a country's economy, a strong positive correlation was identified between public debt and GDP, the unemployment rate and deposited amounts but no statistically significant linear correlation was identified between public debt and the inflation rate. A country's government should understand the significance of public debt and carefully assess its impact on a country's economy and population when taking a decision to borrow. ; Valstybės skolinimasis tampa svarbiu aspektu, kai šalis susiduria su finansinių išteklių trūkumu. Valstybės skolos ypatumus, jos naudą ir įtaką šalies ekonomikai nagrinėjo daugelis autorių: E. Buškevičiūtė, (2008), F. M. Martin (2009), Ž. Karazijienė ir A. Sabonienė (2009), H. S. Rosen ir T. Gayer (2010), M. Kumar bei J. Woo (2010) ir kiti, tačiau mokslinės literatūros, nagrinėjančios valstybės skolos rodiklių kitimą ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, yra nedaug. Didėjančios išlaidos valstybės skolų aptarnavimui neišvengiamai sukelia didesnį šalies surenkamų pajamų poreikį, kuris tiek gyventojams, tiek verslo subjektams gali pasireikšti mokesčių didinimu ar kitais neigiamais ekonominiais veiksniais. Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos valstybės skolos rodiklių kitimo tendencijas ir skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, lyginamoji ir grafinė analizės. Lietuvos valdžios sektoriaus sumokėtų palūkanų apimtys 2006–2012 m. turėjo tendenciją augti. Teigiamai galima vertinti tik 2013 m., kai sumokėtų palūkanų apimtys Lietuvoje sumažėjo 6,1 proc. Didžioji dalis apskaičiuotų valstybės skolos rodiklių – sumokėtos palūkanos, valstybės skolos ir BVP santykis, biudžeto išlaidų santykis ir kt. – per nagrinėjamą laikotarpį išaugo, o valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau paskutiniais nagrinėjamais 2013 m. valstybės skolos rodikliai Lietuvoje turėjo tendenciją mažėti, lyginant su 2012 m. duomenimis. Lietuvos valstybės skolos įtakos ekonomikai tyrimas parodė, jog nustatyta reikšminga koreliacija tarp valstybės skolos ir šalies BVP, tarp nedarbo lygio ir indėlių sumos buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija. Tačiau tarp valstybės skolos ir infliacijos statistiškai reikšmingo tiesinio ryšio nebuvo rasta. Suvokiant valstybės skolos svarbą, priimant sprendimus, susijusius su valstybės skolinimusi, reikia atidžiai įvertinti ir tai, kokią įtaką šie sprendimai gali padaryti visos šalies ekonomikai ir gyventojams.