Suchergebnisse

Purpose – to review and analyze problematic issues related with the ICANN's (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) role in the Internet administration and the interaction between national governing institutions. Design/methodology/approach – based on the comparison and systematic analysis of scientific literature, the authors discuss problematic issues related with the Internet governance model, where the ICANN takes the biggest part in the Internet administration. Its current legal status is causing controversies among different stakeholders, so the analytical approach towards the issue may help to facilitate the reach of the compromise in this area. Findings – the authors accentuate problematic phenomena, which are related with the Internet government structure. The current international legal state of the ICANN is highlighted in the article as well as the factors which influence the ICANNs struggle for independence. Research limitations/implications – the international legal status of the ICANN is a hard topic, where many interests from different parties collide. Because of that, it is impossible to convey the objective and impartial analysis of the problem. Different attitudes, political interest and even political views may influence the understanding of the issue. That is why the authors present their subjective opinion and suggest one of the possible Internet governance narratives as a basis for further discussion. Practical implications – the authors accentuate main sources of international friction between other state governing institutions and the ICANN. If the Internet administration structure will is left at the same status, there may be more upcoming hazards. The insights and recommendations in this article may be used as a basis for further problem analysis. Value – the article emphasizes current Internet governance problems and the role of the ICANN, while trying to moderate the interests of different parties. The expansion of the Internet allows implementing new service and business models. As a political tool, it is also attracting attention from different groups of interests and oversteps the boundaries of widely accepted values, such as freedom of speech, accessibility of information or economic interests. This question has a clear geopolitical context, for that reason, decision related with the future of the ICANN and the Internet governance should be solved responsibly. The authors give their insights about the topic by determining the main presumptions for the transformation of the ICANN's legal status and by analyzing positive and negative sides of such hypothetical outcome. ; Šio straipsnio tikslas ‒ apžvelgti bei išnagrinėti ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) sąveiką su kitų šalių valdančiomis institucijomis interneto infrastruktūros bei taisyklių administravimo kontekste. Remiantis literatūros lyginamąja bei sistemine analize nagrinėjami autorių darbai šioje srityje, analizuojami praktiniai pavyzdžiai, pateikiamos išvados, siūlymai bei numatomos galimos valdymo tendencijų prielaidos administruojant internetą. Autoriai nagrinėja ICANN veiklos teorinius bei praktinius niuansus, jos esamo teisinio statuso privalumus bei trūkumus, konkurenciją tarp suinteresuotų šalių siekiant svaresnio vaidmens administruojant interneto infrastruktūrą. Taip pat nagrinėjamas GAC (Governmental Advisory Committee) santykis su ICANN bei interesų tarp skirtingų šalių derinimo niuansai. Autoriai išskiria probleminius reiškinius, susietus su interneto valdymo struktūra. Pateikiama esama ICANN padėties analizė tarptautinio teisinio statuso kontekste. Nagrinėjami veiksniai, ribojantys šios organizacijos savarankiškumą, bei apžvelgiamos prielaidos ir veiksmai, leidžiantys jį padidinti. Taip pat apžvelgiamas pasaulinis interneto pokyčių kontekstas, susietas su politinėmis bei socialinėmis realijomis. ICANN tarptautinio teisinio statuso klausimas yra keblus ir daugialypis. Šioje srityje susikerta ne tik interneto vartotojų, nevyriausybinių organizacijų, bet ir didžiųjų valstybių interesai, tad objektyviai nešališka problemos analizė yra neįmanoma. Priklausomai nuo pristatomo požiūrio bei atstovaujamos politinės linijos, įmanomi įvairūs ICANN teisinio statuso interpretavimo niuansai, tad autoriai išreiškia vieną galimų šiuo atveju požiūrių. Autoriai skiria pagrindinius trinties šaltinius bei valdymo raidos tendencijas, galimai atsirasiančias ICANN stengiantis įgauti daugiau savarankiškumo. Įžvalgos bei pastebėjimai gali būti naudojami kaip tolesnės analizės atramos taškas. Interneto paplitimas bei naujų paslaugų ir verslo modelių atsiradimas paverčia šią technologinę sistemą galingu įrankiu. Dėl šios priežasties interneto valdymo problematika išeina už informacijos prieinamumo, žodžio laisvės bei ekonominių interesų ribų. Šiam klausimui suteikiamas ryškus geopolitinis atspalvis, todėl jo sprendimas negali būti skubotas, vienašališkas ar paviršutiniškas. Autoriai apibrėžia pagrindines ICANN tarptautinio teisinio statuso transformavimo prielaidas, nagrinėja teigiamus bei neigiamus tokių pokyčių aspektus bei pateikia savo požiūrį ir esamos situacijos vertinimą.

Purpose—to review and analyse the problematic aspects related to domain name allocation and further usage processes, highlighting legal regulation of a domain name system. Design/methodology/approach—based on the comparison analysis of scientific literature, authors discuss problematic issues related to the legal regulation of domain name allocation and usage processes, analyse practical approaches and collision cases in the context of a domain name system. The authors examine the positive and negative aspects of a domain naming system and conflicting regulatory specifics. This paper describes the development of institutional bodies responsible for DNS management, supervision approaches and inner functionality policies. Findings—the authors examine domain naming system models and dispute resolution mechanisms, their evolution in the context of Internet development and the structural changes of the Internet governance institutions. The authors analyse tendencies related to DNS regulation and the possible effect of new regulation models in practice, while reflecting interests of stakeholders in the subject field. Research limitations/implications—agreements on the registration of domain names are based on self-regulation principles. A number of different interests may collide when speaking about domain name registration or usage and this issue becomes a major challenge to scientists and lawyers who are seeking an optimal domain-naming regulatory mechanism. The article does not address trademark conflicts within domain names in this respect. This should be considered as an object for separate study, which requires deeper analysis. Practical implications—the authors review key aspects of the domain name system and describe tendencies for the regulatory models. Value—the article emphasizes potential domain naming conflicts and disputes concerning the usage of common terms and phrases in order to manipulate information for illicit purposes. The legal and ethical aspect related to the limitation of domain name usage is reviewed when various combinations of top level domains and second level domains may arise due to newly-created generic top-level domain names. The usage of these methods may inflict potential threats for the legitimate interests of institutions, individuals or other legal subjects. The reasonable limitations of domain naming system could possibly help to protect the legal interests of individuals and to secure the legitimate expectations arising from a historical, cultural and legal perspective. The growth and impact of the internet influences global economic, political and business processes. The emerging of internet of things and other adaptations of the technology determine the necessity to liberalize the governance of a domain name system. ; Per pastaruosius dvidešimt metų interneto technologija tapo viena pažangiausių bei greičiausiai besivystančių pasaulyje. Internetas tampa bendravimo, informacijos sklaidos bei verslo arterija, su kuria siejamos paslaugos bei galimybės iš esmės transformuoja darbo, poilsio bei saviraiškos procesus. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje į interneto rinką žengus privatiems žaidėjams atsirado poreikis keisti interneto valdymo bei administravimo struktūrą. Domeno vardų suteikimo sistema buvo per daug gremėzdiška ir nelanksti. Interneto fronte susidūrė tiek intelektinės nuosavybės saugotojų, tiek laisvos informacijos prieigos šalininkų interesai. Jungtinių Amerikos Valstijų Komercijos departamentas, spaudžiamas skirtingų interesų grupių bei tarptautinės bendruomenės, įkūrė organizaciją ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers), kurios pagrindinis tikslas buvo padėti išspręsti probleminius interneto administravimo klausimus, susietus su naujų aukščiausio lygmens domeno vardų įvedimu, ginčų dėl domeno vardų sprendimo problematika, domeno vardų užgrobimu bei intelektinės nuosavybės apsauga. Formaliai ICANN veikdama kaip nepriklausoma institucija išliko JAV jurisdikcijoje ir siekia plėsti nepriklausomumą, kartu inicijuodama naujų aukščiausio lygmens domenų patvirtinimą, ginčų politikos pokyčius bei interneto reguliavimo tendencijas. Tačiau sulig naujų aukščiausio lygmens domeno vardų atsiradimu bei interneto pokyčiais balanso išlaikymas tarp skirtingų interesų grupių tampa sudėtingu uždaviniu. Iki ICANN sukūrimo vyravęs pirmumo teisės į domeno vardą principas kėlė daug sumaišties tarp domeno vardų savininkų bei pretenduojančių tokiais tapti. Pasikeitus ginčų sprendimo politikai atsirado daugiau lankstumo fiziniams bei juridiniams asmenims išspęsti nesutarimus neteisminiu būdu. Nepaisant to, kad dabartinis ginčų sprendimo mechanizmas pažangesnis bei lankstesnis, neišvengiamai atsiskleidžia silpnosios naujų aukščiausio lygmens domeno vardų atsiradimo pusės. Aukščiausio ir antrinio lygmens domeno vardų dermių priimtinumas gali tapti rimtu galvosūkiu tiek mokslininkams, tiek paprastiems interneto naudotojams. Pavykus užregistruoti tokius domeno vardų derinius kaip "church.xxx" gali kilti tam tikrų visuomenės grupių nepasitenkinimas dėl termino prasmės iškraipymo. ICANN šiuo atveju vadovaujasi sąžiningų ketinimų principu ir išbraukia panašius derinius iš galimų rezervuoti domenų sąrašo, tačiau neatmestina galimybė, kad išradingesni bei gudriau užslėpti domeno vardų deriniai anksčiau ar vėliau prasiskins kelią į interneto erdvę. Ginčų tvarkos supaprastinimas bei pigumas taip pat sudaro sąlygas piktnaudžiauti domeno vardo užginčijimo sistema turtingiems rinkos žaidėjams, tad balansas tarp ginčų sprendimo operatyvumo, tikslingumo bei teisingumo dar nėra nusistovėjęs. ICANN stiprina savo pozicijas, todėl neatmestina galimybė, jog anksčiau ar vėliau ši organizacija atsikratys JAV Komercijos departamento šešėlio. Kita vertus, tarptautinės organizacijos statuso suteikimas prie Jungtinių Tautų vargu ar padėtų padidinti interneto laisvę dėl didžiulės biurokratijos, su kuria neišvengiamai susidurtų ICANN. Atsižvelgiant į interneto vystymosi mastą bei greitį galima spręsti, jog ginčytinų niuansų, susijusių tiek su domeno vardų sistema, tiek su pačiu interneto reguliavimo modeliu, tik daugės [.]

Purpose – To review and analyze problematic issues related with the ICANN's (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) role in internet administration and the interaction between national governing institutions.

Purpose – To review and critically discuss the current state of privacy in the context of constant technological changes and to emphasize the pace of technological advancements and developments reached over the time when the last EU data protection laws came into effect. These facts inevitably affect the perception of privacy and raise the question of whether privacy is dead or takes the last breath in the digital age? This paper is an attempt to address this question. Design/Methodology/Approach – Based on the comparison and systematic analysis of scientific literature, the authors discuss problematic issues related to privacy and data protection in the technology era – where these issues are too complicated to be clearly regulated by laws and rules since "laws move as a function of years and technology moves as a function of months" (Ron Rivest). Therefore, this analytical approach towards the issue may help to facilitate reaching the best-fit decision in this area. Findings – The authors emphasize the change of perception of privacy, which originated and grew on the idea of "an integral part of our humanity", the "heart of our liberty" and "the beginning of all freedoms" (Solove, 2008), leading to the recently raised idea that privacy is severely hanging with threat. The authors are of the opinion that legislation and regulation may be one of the best and effective techniques for protecting privacy in the twenty-first century, but it is not currently adequate (Wacks, 2012). One of the solutions lies in technology design. Research limitations/implications – The aspects of privacy and data protection in the European Union have been widely discussed recently because of their broad applicability. Therefore, it is hardly possible to review and cover all the important aspects of the issue. This article focuses on the roles of technology and legislation in securing privacy. The authors examine and provide their own views based on the critical analysis of the outstanding scientific material. Practical implications – The authors highlight the ongoing change of perception of privacy. If regulation is left behind the development of technology, privacy will hardly stay alive. On the other hand, if legislation is applied on an ex-ante basis, technological development will depend on the legislators. The balance of both may be the golden means and it basically depends on the coordinated behavior of all the stakeholders. Value – The article emphasizes that the rising role of sharp development of technology by itself does not violate privacy. It is the people using this technology and the policies they carry out that create violations (Garfinkel, 2000). In fact, threats, in the first instance, are the consequences of human behavior. In other words, technology can be a significant factor of violating or demolishing privacy, however, it may also be the major method of protecting it. The balance of both may be the key means.