Suchergebnisse

Straipsnio tikslas yra apžvelgti šiuolaikinę moralės psichologijos literatūrą, kurioje yra aptariama moralės sritis. Šiuo metu psichologai nesutaria, kaip geriau apibrėžti moralės terminą ir kaip atskirti moralinę nuo nemoralinės normatyvinės srities. Šiais klausimais yra kelios prieštaraujančios pozicijos: psichologas Elliotas Turielis teigia, kad moralės pagrindą sudaro žalos ir teisingumo sąvokos, o monistai bando suvesti visą moralę tik į vieną – arba žalą, arba teisingumą. Galiausiai pliuralistai išskiria bent penkis moralės pagrindus. Straipsnis apžvelgs šias pozicijas ir pasiūlys galimus šių pozicijų teorinio pagrįstumo tikrinimo būdus.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti kasdienį "asmens" konceptą. Gretutinis tikslas yra pristatyti naują eksperimentinės filosofijos sritį, naudojant jos teorinę prieigą tyrinėti kasdienius konceptus. Didžioji straipsnio dalis yra skirta kasdienio "asmens" koncepto deskripcijos problemoms: viename poskyryje bedrais bruožais apibūdinu patį "kasdienio koncepto" terminą, tada aptariu kasdienį "asmens" konceptą; kitame poskyryje pristatau asmens sampratą, kuri kyla iš kognityvinio mokslo. Galiausiai pateikiu preliminarius atsakymus į substantyvius klausimus apie kasdienių konceptų patikimumą. Šiame straipsnyje yra teigiama, kad tokio tipo empirinė konceptualinė analizė gali praturtinti standartinius analitinės filosofijos metodus, prisidėti prie koceptualinio aiškumo kognityviniame moksle bei padėti spręsti normatyvines problemas.

Straipsnyje kritikuojama anglakalbėje lyginamojoje moralės filosofijoje ir psichologijoje labai paplitusi praktika anglišką moral ir kinišką daode 道德 terminus bei jų vedinius traktuoti kaip lygiareikšmius. Straipsnyje teigiama, jog esama pakankamai empirinių tyrimų, įrodančių, kad, nepaisant reikšmingų panašumų, normatyvinės sritys, kurios Kinijoje ir Vakaruose atitinkamai įvardijamos kaip daode ir morality, yra netapačios. Visgi į skirtumus atsižvelgiama nepakankamai, ir šiuolaikinėse tarpkultūrinėse studijose įsitvirtina asimetriško lyginimo praktikos, kai lyginimai bene išimtinai atliekami tik iš Vakarų kultūrų perspektyvos. Norint tokio asimetriškumo išvengti, siūloma atlikti daugiau empirinių tyrimų, susijusių su skirtingų kultūrų kasdienės kalbos vartosenose atsispindinčiomis įvairių normų skyrimo ir klasifikavimo strategijomis. Tikimasi, kad tokių tyrimų duomenys leistų pakoreguoti esamus teorinius moralės filosofijos ir moralės psichologijos modelius, kad jie tinkamiau atspindėtų skirtingų kultūrų žmonių normatyvines intuicijas.