Suchergebnisse

The phenomenon of the EGD (and the ECL) is analyzed in this master thesis. Its goal is to determine the reasons for the Deal's emergence. Prior to the research part, the fundamentals of the Policy Cycle theory (more specifically, Agenda setting and Policy formulation stages) and Liberal intergovernmentalism are established. After creating the theoretical background, the EGD as well as on the ECL is thoroughly reviewed using a high variety of documents. The EGD has an unprecedented scope and potentially significant effect on the countries inside and outside the EU. Apparently, this grant initiative is novel and has not been yet widely reflected by societies and scholars. Because of the previous facts, it is undoubtedly relevant to find the reasons behind its emergence and to learn about its characteristics in general. Such an objective is achieved through the aforementioned theoretical and thematic review (which reinforces the research part), of course, and through the study conducted on the basis of the content analysis method, for which the official EU documents and outside academia and media sources are used. Qualitatively valuable units were extracted from those documents in order to reach the research objective. Additionally, the senior EU officials were interviewed in order to verify the finding from the documents and to further expand the topic. The generalized results of the successful research part show that the EGD appeared due to the following reasons: 1) the role of the EU entity and recent changes within it; 2) the increasing recognition of the threat; 3) the willingness of the Member States to support the EGD. In the case of the ECL, it appeared as the main tool to increase the commitment to reach the Deal's objectives. When it comes to the conclusions of the master thesis, they are the following: 1) the theories of the Agenda Setting and Liberal Intergovernmentalism were well synthesized with the work and its topic; the validity and usefulness of them were verified and their tools helped to improve the research in general; 2) potential implementation of the EGD would considerably modify the face of the EU ;3) the ECL is an unprecedented strategy within the EGD framework, which will shift the EU development and its global role; 4) the results show that the EGD appeared due to a complex variety of reasons (reasons in text); 5) the development of the ECL have a variety of important reasons (reasons in the text); 6) the EGD still contains serious problems; 7) the thesis is a learning source about EU policy making subtleties and gives a rather universal research model. Based on the results of the study, the paper provides valuable recommendations to academia (further research on several topics) and politicians (primarily - encouragement to make dialogues). ; Šiame magistro darbe analizuojamas Europos žaliojo kurso fenomenas (kartu ir EU klimato teisės aktas kaip viena iš EŽK iniciatyvų). Jo tikslas yra nustatyti EŽK atsiradimo priežastis. Prieš tiriamąją dalį, yra pateikiami Politikos ciklo teorijos (eng. Policy Cycle) ir (tiksliau, darbotvarkės nustatymo ir politikos formavimo etapai) ir liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorijos pagrindai. Sukūrus šį pagrindą, EŽK ir EKTA yra kruopščiai apibūdinami pasitelkiant įvairius dokumentus. Teigtina, kad EGD aprėptis yra beprecedentė, o potencialus poveikis šalims (ES viduje ir už jos ribų) yra milžiniškas. Taip pat, akivaizdu kad ši iniciatyva yra nauja ir dar nėra plačiai aptariama visuomenės ir mokslininkų. Dėl paminėtų priežasčių, labai svarbu yra rasti jos atsiradimo priežastis ir plačiau sužinoti apie EŽK ypatybes. Toks tikslas pasiekiamas atlikus minėtą teorinę ir teminę apžvalgą (kuri sustiprina tiriamąją dalį). Tyrimas atliktas pasitelkiant turinio analizės metodą. Tam buvo pasirinkti oficialūs ES dokumentai bei akademinės ir žiniasklaidos šaltiniai. Norint pasiekti tyrimo tikslą, iš tų dokumentų buvo išgauti kokybiškai vertingi vienetai ir vėliau apjungti į visumą. Be to, interviu metodu buvo apklausti ES pareigūnai, su tikslu patikrinti iš dokumentų surinktus faktus ir dar labiau praplėsti temą. Apibendrinti tyrimo dalies rezultatai rodo, kad EŽK atsirado dėl šių priežasčių: 1) dėl ES subjekto vaidmens ir naujausių pokyčių jame; 2) dėl vis labiau pripažįstamų klimato kaitos grėsmių; 3) dėl valstybių narių noro remti EŽK (nacionalinių interesų pagrindu). EKTA atveju, jis buvo sukurtas kaip viena pagrindinių priemonių, skirtų padidinti įtvirtinti EŽK įsipareigojimus teisėje. Toliau, iš darbo išgryninamos pagrindinės išvados: 1) įvyko sėkminga sintezė tarp teorijų ir tyrimo temos; patikrintas ir patvirtintas teorijų pritaikomumas ir validumas, o jų priemonės padėjo sustiprinti tyrimą; 2) jeigu potencialusis EŽK bus įgyvendintas, jis daugiaprasmiskai pakeis Europos žmonių gyvenimus (pvz. pateikti tekste); 3) EKTA yra precedento neturinti strategija EŽK iniciatyvų sistemoje; 4) rezultatai rodo, kad EŽK atsirado dėl įvairių priežasčių (kurios detaliai aptariamos tekste); 5) EKTA plėtra turi daug svarbių priežasčių, pakeisiančių EU vystymą ir rolę pasaulyje; 6) EŽK vis dar yra būdinga daugybė probleminių aspektų; 7) šis tiriamasis darbas leidžia geriau pažinti ES politikos formavimo subtilybes, ir pateikia gan universaliai pritaikomą tyrimo modelį. Remiantis tyrimo rezultatais, straipsnyje pateikiamos vertingos rekomendacijos akademinei bendruomenei (nurodant potencialas tyrimų temas) ir politikams (svarbiausia - raginant užmegzti dialogus su skirtingomis interesų grupėmis). ; Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ; Politologijos katedra