Suchergebnisse

Regarding to the context of globalization and various losses that people experience, the socialization specific of children (age 7-11) who have experienced loss in the family was explored in this research. The main socio-moral values, that make the values' internalization content as the basis of socialization, were identified. The peculiarities of values' interception on the basis of behavior and emotions were set as well. Also the differences and similarities were stressed among the grieving and non-grieving children's values internalization mechanisms. The survey has revealed both external and internal factors that may influence socialization processes for such children. Among external ones would be the experienced loss in the family, child's status in the class, teacher's attitude towards the child's experienced loss, and educational help character. Among internal ones -- child's need to satisfy self identification through his/her attitude towards the experienced loss within family, towards the school, his/her status in the class, and self. ; Atsižvelgus į šiame globalizacijos amžiuje besiplečiančią patiriamų netekčių apimtį, tirta šeimoje netektį patyrusių vaikų (7-11 metų) socializacijos specifika. Išskirtos svarbiausios socialinės-dorovinės vertybės, sudarančios vertybių internalizacijos, kaip socializacijos pamato, turinį. Nustatyti šių vertybių internalizacijos ypatumai elgesio ir emocijų lygmeniu. Išryškinti šio amžiaus vaikų, patyrusių netektį šeimoje ir jos nepatyrusių, vertybių internalizacijos panašumai bei skirtumai. Atskleistì ir šių vaikų vertybių internalizacijai turintys įtakos išoriniai (šeimoje patirta netektis, vaiko statusas klasėje, pedagogų požiūris į vaiko patirtą netektį šeimoje ir pedagoginės pagalbos pobūdis) bei vidiniai (vaiko saviidentifikacijos poreikio raiška, atsiskleidžianti per jo požiūrį į šeimą ir joje patirtą netektį, taip pat į mokyklą, į savo padėtį.

Socio-emotional education is sometimes referred to as the missing part that links academic knowledge to success in school, family, community, workplace, and life. Emotion intelligence is basically a construct that has gained rather great interest nowadays, especially its influence on interpersonal relationships by contributing to optimal social functioning. Recent events both in the country and in the world show how dangerous it is when children do not acquire a solid moral foundation in acquiring knowledge. Meanwhile, socio-emotional education linked to academic teaching helps to solve this issue. Recently, there has been more and more discussions about socio-emotional education and its positive impact on children's psychological health. Socio-emotional abilities (so-called "emotional intelligence", "social intelligence") are the abilities to work together with others, to learn productively, to play the most important roles in the family, community, workplace. Success not only in school but also in later life phases accompanies those students who: a) realistically evaluates oneself and one's possibilities (self-awareness); b) properly manages their feelings and controls their behavior (self-control); c) accurately interprets the signs of the social environment (social awareness); d) effectively resolves interpersonal conflicts (communication skills); e) makes good decisions in the face of day-to-day difficulties (responsible decision making). Therefore, this paper discusses on how to identify the knowledge and skills of students in socio-emotional education and at the same time to identify certain areas where some gaps still exist.

Exploring Qualitative Longitudinal Research and Qualitative Resources: The Lithuanian Case

Firstly this paper deals with statistical data from Lithuanian Parliament on emigration issues, i.e. tendencies of vast emigration among the Lithuanians, peculiarities of social development and dynamism. Secondly, some personal features (e.g. loneliness, aggressiveness, withdrawal, emotional liability, latent behavioral issues etc.) of primary school children, who have experienced their parents' emigration, have been revealed within this research as well. On the other hand, according to N. Chomsky, J. James, R. Friedman and L. Matthews, there are still many predominant social myths on emotional education especially of those emigration children, when society in most cases does not accept negative emotions of others rather than deals with them openly and sincerely. Thus, in such an individualistic context/perspective, children usually suffer not only loss of their loving ones (even though for a short period of time), but also denial of their own natural negative feelings from outside. Such socio-cultural phenomenon affects children's socialization emotionally and behaviorally (cognitive aspect was not the object of this survey).

Firstly this paper deals with statistical data from Lithuanian Parliament on emigration issues, i.e. tendencies of vast emigration among the Lithuanians, peculiarities of social development and dynamism. Secondly, some personal features (e.g. loneliness, aggressiveness, withdrawal, emotional liability, latent behavioral issues etc.) of primary school children, who have experienced their parents' emigration, have been revealed within this research as well. On the other hand, according to N. Chomsky, J. James, R. Friedman and L. Matthews, there are still many predominant social myths on emotional education especially of those emigration children, when society in most cases does not accept negative emotions of others rather than deals with them openly and sincerely. Thus, in such an individualistic context/perspective, children usually suffer not only loss of their loving ones (even though for a short period of time), but also denial of their own natural negative feelings from outside. Such socio-cultural phenomenon affects children's socialization emotionally and behaviorally (cognitive aspect was not the object of this survey).

The article presents the main methodological issues of the survey1 aimed to analyze the learning peculiarities of adults within the lifelong learning processes in Lithuania. Some theoretical background is revealed in the article and the main definitions as well as research methods and procedures are analyzed. ; Šiame straipsnyje dėmesys daugiau telkiamas į kelias socialinių mokslų tyrimuose išryškėjančias kryptis – a) metodologinio pagrindimo, leidžiančio nuodugniau analizuoti mokymosi visą gyvenimą procesą Lietuvoje ir b) pagrindinių tyrimo procedūrinių aspektų, t. y. metodų, imties (suaugusiųjų besimokančiųjų) sudarymo, definicijų apibrėžimo ir kt. Siekiant gauti išsamią palyginamąją informaciją apie situaciją suaugusiųjų formaliojo švietimo institucijose bei nustatyti pačių besimokančiųjų poreikius, buvo apklausti šių institucijų atstovai ir asmenys, dalyvaujantys suaugusiųjų švietime. Kitaip tariant, šių paslaugų teikėjai bei gavėjai. Vienas iš svarbiausių tyrimo uždavinių buvo įvertinti nevienodų mokymosi visą gyvenimą galimybių priežastis, ypač dėmesį atkreipiant į žemo išsilavinimo ar neturinčius profesinio pasirengimo asmenis. Taigi buvo remiamasi prielaida, kad patys besimokantieji gali geriausiai kritiškai įvertinti tiek savo asmeninę mokymosi patirtį, tiek ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Konstruojant šio tyrimo metodologinį pagrindą, išeities pozicijomis pasirinkta a) asmeninės mokymosi patirties reikšmingumas, didžiausią dėmesį skiriant asmenybės psichologinių bruožų įtakai dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese; b) sociologinis požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, akcentuojant demografinių, technologinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių reikšmę, nes pirmiausia visuomenė, socialinė aplinka daro įtaką individų mokymosi galimybėms (Durkheim, Parsons, Davis ir kt., pagal Haralambos ir Holborn, 2000). Straipsnyje taip pat aprašomas tyrimo instrumentarijus, padėjęs atskleisti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sociokultūrinį kontekstualumą Lietuvoje. Šiam tikslui buvo parengtos dvi apklausos anketos: anketa, skirta asmenims, besimokantiems pagal kokią nors formaliojo suaugusiųjų švietimo programą, ir anketa, skirta suaugusiųjų švietimo institucijoms. Tyrimo instrumentai buvo rengiami bendradarbiaujant visoms projekte dalyvaujančioms nacionalinėms mokslininkų grupėms, siekiant parengtas anketas validuoti, buvo atliktas pilotinis tyrimas. Buvo siekiama apklausti 1 000 besimokančiųjų suaugusiųjų, turinčių dvejų metų ar ilgesnės trukmės dalyvavimo švietimo sistemoje pertrauką, tarp jų atrenkant po vienodą skaičių (N = 250) asmenų atitinkamai iš visų švietimo pakopų (ISCED 1-2, ISCED 3, ISCED 4 ir ISCED 5-6). Respondentų atrankai pasirinkta daugiapakopės-klasterinės ir netikimybinės stratifikuotos kvotinės atrankos būdų kombinacija. Besimokančiųjų suaugusiųjų atranka buvo vykdoma per formaliojo švietimo įstaigas. Atitinkamai šių įstaigų atstovai taip pat turėjo užpildyti švietimo institucijoms skirtą anketą.

Contextual Approaches in Sociology is a collection of essays on a wide range of sociological issues written by researchers from several different institutions. The volume presents applications of grounded theory, social capital, education, social rituals and gender issues. It will appeal to a wide range of academic leadership, including educators, researchers, social students and teachers, who wish to develop personally and professionally. It will also be useful to all those who interact with students and teachers in a sociological context