Search results

The most urgent challenge of this year – the COVID-19 pandemic and measures of response to it – has sharpened and accelerated the process which was initially driven by bureaucratization and formalization: increasing depersonalization of academic life and the erosion of the university as a unique form of coexistence. The Assuming the concept of the university as a value category, this article aims to review and assess the changes in the self-perception of the academic community that have matured and acquired institutional forms in an attempt to adapt to rapidly shifting societal expectations and needs. Modern trends in university development are best expressed in terms such as "bureaucratization", "formalization", "depersonalization", "instrumentalization of knowledge", and "community fragmentation". The pandemic of effective management that has affected Western universities and has gradually reached Vilnius University, no less than the pandemic of COVID-19 and administrative response to it, weakens the academic community based on autonomous and collegial decisions, which should be considered among the most important grounds of uniqueness of university as an institution.

The article raises the question what is the content of Frege's infamous notion of Bedeutung? It is claimed that the so–called standard interpretation of this notion – Bedeutung as referential relation between a name and an object – was developed and established evaluating Frege's ideas in philosophy of language in isolation from his logicist ideas. However, precisely his logicist concerns have motivated Frege's interest in semantic issues. A broader consideration of Frege's works reveals an internalist and rationalist notion of meaning, that is based on the context principle, and that should not be reduced to mere reference. The question of the meaning of subsentential components, for Frege, is closely related to the question of the meaning of the whole sentence, that is, the meaning of sub–sentential components should be construed as secondary with regard to the meaning of the whole sentence.

Straipsnis skiriamas Rolando Pavilionio pasiūlytos "nenutrūkstamos neverbalinės konceptualios sistemos", arba "neverbalinio kontinuumo", hipotezės aptarimui. Apžvelgiamos neverbalinio kontinuumo hipotezės idėjinės ištakos bei konceptualinės prielaidos, Pavilionio koncepcijos sąsajos suW. Quine'o teorija bei šiuolaikinėmis modalinėmis semantikos koncepcijomis. Galiausiai bendrais bruožais aptariamas jos santykis su šiuolaikine analitine filosofija. Pavilionio filosofinė kūryba dažniausiai pagrįstai priskiriama analitinei tradicijai, į kurią ji sklandžiai įsilieja, tačiau atsižvelgiant į autoriaus intencijas, ji negali būti vienareikšmiškai įsprausta į šios tradicijos rėmus ir veikiau yra persmelkta pastangos rasti sąlytį tarp analitinės kalbos filosofijos ir hermeneutinės tradicijų, įveikti neretai dogmatiškai primetamą šių tradicijų perskyrą.

2014 m. gegužės 16 d. Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) surengė konferenciją "Suprasti pasaulį, kalbą ir save", skirtą šviesaus atminimo VU rektoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento nario, LMA tikrojo nario prof. Rolando Pavilionio gimimo 70-osioms metinėms. [...]

Struggle for an Empty SpaceJonas Dagys

Šio straipsnio objektas – pastarojo laikmečio kontroversija dėl materialistinės patyrimo kokybių koncepcijos. Pirmame skirsnyje aptariama analitinės sąmonės filosofijos raidą lėmusi psichinių ir neurofiziologinių būvių tapatumo tezė bei su ja siejama reduktyvistinė strategija. Antrame skirsnyje aptariami du reikšmingiausi antireduktyvistiniai argumentai – žinojimo argumentas ir zombių pamanomumo argumentas. Trečiame skirsnyje išryškinami epistemologiniai ir semantiniai psichofizinio reduktyvizmo kontroversijos aspektai, leidžiantys tiksliau nusakyti polemizuojančių platformų metodologinius skirtumus bei ketvirtame skirsnyje padaryti išvadą, jog antireduktyvistiniai argumentai nėra suderinami su stabilių psichofizinių ryšių pripažinimu. Šiuolaikinėje analitinėje sąmonės filosofijoje išryškėja tokia dilema: arba atsižvelgdami į episteminę psichinių ir fizinių sąvokų asimetriją hipostazuojame introspekciškai prieinamą turinį, taip tikėdamiesi išsaugoti aukštus racionalumo standartus, kuriais grindžiama ir dualistinė metafizika, ir priimame visas skeptines tokio pasirinkimo išdavas; arba sąvokų turinio aiškinimą pradedame teikdami pirmenybę ekstensionaliai interpretacijai, atsisakydami internalistinių ambicijų, zombių pamanomumo prielaidų ir antireduktyvistinių išvadų.

Is Inference to the Best Explanation Truth Conducive? Jonas Dagys

Straipsnio tikslas – aptarti ir įvertinti epistemologijoje pasitaikančius antiskeptinius argumentus, paremtus kauzaline referencijos teorija. Ypatingas dėmesys skiriamas Hilary Putnamo "smegenų megintuvėlyje" argumento patobulintam variantui, kurį pasiūlė Olafas Mülleris. Pasak Müllerio, jo patobulintasis argumentas remiasi metafiziškai neutraliais semantinio eksternalizmo ir kabučių panaikinimo (diskvotacijos) principais. Tačiau skrupulingesnė šių principų ir galimybės juos pritaikyti antiskeptinėms reikmėms analizė atskleidžia Müllerio argumentacijos spragas. Jis prieina prie savo išvados supainiodamas sintaksiškai vienodas, tačiau semantiškai skirtingas "smegenų megintuvėlyje" kalbos, "normalios" kalbos ir metakalbos ištaras. Müllerio argumento rekonstrukcija ir analizė leidžia tvirtinti, kad jeigu jo prielaidos būtų formuluojamos taip, kad nekliūtų skeptikui, t. y. būtų metafiziškai neutralios, argumentas neįrodytų nieko daugiau nei originalus Putnamo suformuluotas argumentas.Pagrindiniai žodžiai: skepticizmas, Olaf Müller, semantinis eksternalizmas, kabučių panaikinimas, smegenys mėgintuvėlyje.Putnamian Anti-Envattor ver. 3.00: New Features – Same ResultsJonas Dagys
SummaryThe paper is devoted to a discussion and critical evaluation of antisceptical arguments in epistemology that are based on causal theory of reference, with the special focus upon the revised version of the Hilary Putnam's Brain-in-a-Vat argument presented by Olaf Müller. Müller claims that his argument is based on the metaphysically neutral principles of semantic externalism and disquotation, however more thorough analysis of these principles and of the possibility to use them for antisceptical purposes reveals the flaw in his argument. It seems that Müller reaches his conclusion by confusing the syntactically identical, though semantically distinct utterances in BIV language, non-BIV language, and metalanguage. The reconstruction and analysis of Müller's argument shows that his argument, provided that its premises are formulated carefully so as not to beg the question against the sceptic, fails to establish anything more than the original version provided by Putnam.Keywords: scepticism, Olaf Müller, semantic externalism, disquotation, brain-in-a-Vat.

-

Straipsnyje tiriamas dviejų metafizinių problemų – sąmonės ir kūno santykio bei valios laisvės – santykis fizikalizmo požiūriu. Teigiama, kad valios laisvė yra specifinis sąmonės ir kūno santykio problemos atvejis, o būtent klausimas, kaip psichiniai įvykiai gali turėti fizinių padarinių. Fizikalizmas nereikalauja būti eliminatyvistu visų mentalinių reiškinių atžvilgiu, nes reduktyvizmas arba epifenomenalizmas neprieštarauja kauzaliniam fizinio pasaulio uždarumui. Tačiau nei epifenomenalistinė, nei reduktyvistinė strategija nėra suderinama su valios laisvės realumu. Jei taip, tai galima daryti ir bendresnę išvadą – fizinis determinizmas ir fatalizmas neišsemia libertarizmui priešingų pozicijų ir todėl pirmųjų paneigimas nepakankamas pastarosios teisingumui įrodyti.

Straipsnyje analizuojamas vienas garsiausių XIX–XX a. sandūros britų idealistinės metafizikos pavyzdžių – Johno McTaggarto argumentas, neigiantis savarankišką laiko egzistavimą. Teigiama, kad, priimdami McTaggarto įvestą A sekos ir B sekos skirtį, susilaikyti nuo jo siūlomos išvados galime tik neigdami B sekos nepakankamumą kismui paaiškinti arba A sekos implicitišką prieštaringumą. Kaip būdingiausias tokios strategijos atvejis čia tiriama Hugh'o Melloro kritika. McTaggarto ir Melloro polemikoje paaiškėja, kad jei pasaulį laikytume faktų (o ne daiktų) visuma, tai tokiame pasaulyje tikras kismas nebūtų įmanomas ir McTaggartas būtų teisus. Tačiau jei tuos faktus nulemiančių daiktų tikrovę laikysime fundamentalesne, turėsime pripažinti, kad bent kai kurie šių daiktų kinta, ir laiko kaip pagrindinio šio kismo matmens negalima atsisakyti. Pagrindiniai žodžiai: laikas, kismas, metafizika, britų idealizmas.J. McTaggart and H. Mellor on TimeJonas Dagys
SummaryThe article analyzes John McTaggart's argument for unreality of time, a classical piece of fin de sičcle Brittish idealist metaphysics. Having accepted the distinction between A-series and B-series, one can only resist McTaggartian conclusion by denying at least one of the two: that B-series alone is insufficient for change or that A-series implies a contradiction. Hugh Mellor's criticism is taken to represent this strategy. The lesson to be learnt from this debate is that if the world is conceived as a mere totality of facts no change could be real in such a world, and so McTaggart would right. However, if the reality of things determining those facts is recognized as more fundamental, it would not be denied that at least some of these things undergo genuine temporal change, and time as a dimension of this real change cannot be rejected. Keywords: time, change, metaphysics, British idealism.size: 11pt; line-height: 115%; font-family: Calibri, sans-serif;">

Funkcinės psichinių savybių analizės atveriama jų materialiojo įkūnijimo įvairovės galimybė verčia materialistinį monizmą sąmonės filosofijoje formuluoti ne psichinių ir fizinių savybių tapatumo, bet pirmųjų pareities nuo antrųjų tezę. Pareities sąvoka sąmonės filosofijoje išreiškia minimalius reikalavimus fizikalistinėms teorijoms – paneigus pareities fizikalizmą būtų paneigtos ir stipresnės fizikalizmo versijos. Straipsnyje tyrinėjama fizikalizmo kritika paremta vadinamuoju kokybių perkeitimo galimybės argumentu. Parodoma, kad, viena vertus, toks argumentas negali būti atremtas nuorodomis į empirinius duomenis, nes svarstoma hipotetinė situacija numano jos empirinį nestebimumą; kita vertus, jei svarstoma situacija iš tikrųjų yra galima, tai kokybinės psichinės charakteristikos niekaip nėra susaistytos funkciškai ar fiziologiškai aprašomais ryšiais, vadinasi, antireduktyvistinę išvadą galima grįsti svarstant ne tik atvejus, kai kokybės perkeistos, bet ir kai jų apskritai nėra. Pagrindiniai žodžiai: sąmonės filosofija, fizikalizmas, funkcionalizmas, pareitis, perkeistos kokybės.Supervenience, Physicalist Reduction and Inverted Qualia Jonas Dagys
SummaryFunctional analysis of mental properties reveals that these properties are multiply realizable by material properties. Therefore physicalism in philosophy of mind is formulated in terms of supervenience rather than in terms of identity. The concept of supervenience also expresses the minimal commitments of the physicalist theory – refutation of the supervenience physicalism would imply refutation of any stronger version of physicalism as well. The article analyzes the criticism of physicalism based on the possibility of inverted qualia. It is shown that, on the one hand, such possibility cannot be denied on empirical grounds, since the possibility in question is ex hypothesi unobservable; on the other hand, if this situation is in fact possible, then qualitative properties are independent of functional or physiological properties, and therefore the same antireductivist conclusion could be less controversially argued for on the basis of absent rather than inverted qualia.Keywords: philosophy of mind, physicalism, functionalism, supervenience, inverted qualia.ly: Calibri, sans-serif;">

Straipsnyje analitinės filosofijos požiūriu analizuojamas Descartes'o sąmonės ir kūno skirtingumo įrodymas, siekiant atskleisti jo panašumus su šiuolaikinėje sąmonės filosofijoje populiariu Davido Chalmerso pateiktu "zombio" mintiniu eksperimentu ir juo grindžiamu dualizmo įrodymu. Siekiama parodyti, kad šiuolaikinis modaline semantikos analize grindžiamas įrodymo variantas yra techniškai sudėtingesnis ir atsparesnis fizikalistinei kritikai, tačiau jis paremtas nutylėta ir nepagrįsta episteminio sąvokų skaidrumo prielaida, kuri išskirstina kaip viena originalaus dekartiško įrodymo silpnybių. Tai leidžia tvirtinti, kad Antoine'o Arnauld kritika, pateikta Descartes'o įrodymui, lygiai taip pat sėkmingai taikytina ir Chalmerso antifizikalistiniams samprotavimams.Reikšminiai žodžiai: sąmonės filosofija, dualizmo įrodymai, "zombio" mintinis eksperimentas, fizikalizmas.

DESCARTES' ARGUMENT FOR DUALISM IN CONTEMPORARY PHILOSOPHY OF MINDJonas Dagys
Summary The paper analizes Descartes' argument for the mind–body dualism from the perspective of contemporary analytical philosophy of mind. It attempts to show that the popular zombie argument, mostly due to David Chalmers, is reminescent of this Cartesian proof of dualism. The intended conclusion is that although the contemporary argument invokes modal semantic analysis and two-dimensional theory of conceptual content and so is technically more difficult and resistant to certain physicalist criticism, it neverhteless rests on an unstated and unjustified assumption. This assumption is that of epistemic transparency and completeness of at least some of our concepts. It was the same assumption that had been identified as one of the weaknesses of the original Cartesian argument for dualism. Therefore, one could argue that Arnauld's objections to Descartes are well applicable to Chalmers' antiphysicalist arguments without substantial modification.Keywords: philosophy of mind, arguments for dualism, zombie argument, physicalism.

Straipsnyje tiriamos dvi XX a. viduryje išplėtotos funkcionalistinio sąmonės aiškinimo kryptys: D. Armstrongo ir D. Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H. Putnamo komputacinis funkcionalizmas. Siekiama parodyti, kad šios dvi kryptys iš esmės sutampa metodologiniu požiūriu, tačiau jų atstovai suteikia savųjų teorijų metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas. Sutardami, kad fizikinio būvio ir funkcinio būvio sąvokos skiriasi, jie nesutaria dėl to, ar funkcinio būvio sąvoką reikia laikyti išskiriančia atskirą ontologinę būvių kategoriją, ar ši sąvoka išreiškia tik skirtingą tų pačių fizikinių būvių identifikavimo realiame pasaulyje būdą. Šiame nesutarime iš esmės užsimezga šiuolaikinei sąmonės filosofijai būdinga kontroversija klausimu: savybių ontologija turi būti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu? Pagrindiniai žodžiai: funkcionalizmas, materializmas, įvairiopa realizacija, reduktyvistinės sąmonės teorijos.

FUNCTIONALISM IN PHILOSOPHY OF MIND: METHODOLOGY OR ONTOLOGY?Jonas Dagys
SummaryThe article investigates two functionalist accounts of the mind developed in the middle of the 20th century: analytical functionalism of David Armstrong and David Lewis and computational functionalism of Hilary Putnam. The aim is to show that the two accounts are identical from the methodological point of view, but their proponents give different ontological interpretations to the methodological base of their theories. While they agree that the concept of 'functional state' is different from the concept of 'physical state', they nevertheless disagree on whether 'functional state' should be taken to designate a distinct ontological kind of states or it should be taken as expressing a different way of identifying the same physical states in the actual world. This disagreement could be taken to mark the beginning of the controversy characteristic of contemporary philosophy of mind regarding the question whether the ontology of properties should be reconstructed on the intensive or extensive basis.Keywords: functionalism, materialism, multiple realizability, reductive theories of mind.

The paper presents an overview of analytical philosophy in Lithuania. It is observed that analytical philosophy had not been studied or developed in Lithuania before the 1970s, when Evaldas Nekrasas and Rolandas Pavilionis began their work in philosophy of science and philosophy of language, rooted in analytical tradition. The article discusses the works of Nekrasas and Pavilionis, as well as those of others (e.g., Degutis and Plesnys). It notes that analytical philosophy was the first non-Marxist trend of philosophy to be developed in post-war Lithuania, and thus it was of considerable influence at the time when the Marxist methodology had to be overthrown. Although the influence of analytical philosophy in Lithuania has diminished during later years in favour of postmodern trends, it is still evident in some recent works on philosophy of mind, philosophy of causation, and methodology of the humanities and social sciences. It has also made a strong impact upon the development of political philosophy and research in the history of positivism.