Search results

Engl. und dän. Zsfassung

Straipsnyje analizuojamas pirmasis Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje etapas (1917 m. rugsėjo 24 d. – 1918 m. kovo 31 d.), išskiriami du laikotarpiai (pirmasis – nuo 1917 m. rugsėjo 24 d. iki 1917 m. gruodžio 11 d., antrasis – nuo 1917 m. gruodžio 13 d. iki 1918 m. kovo 31 d.), pateikiamas jų apibūdinimas. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje genezei (1917 m. rugsėjo 24 d. – gruodžio 13 d.), Lietuvos Tarybos delegacijų, vykusių į Vokietiją, sudarymo procesui, instrukcijų ir įgaliojimų joms parengti, pasirašytų dokumentų analizei ir vertinimui.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Tarybos Vokietijoje atstovavimo antras etapas (1918 m. kovo 31 d. – lapkričio 15 d.), pateikiama jo charakteristika. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Tarybos atstovavimo Vokietijoje pokyčių kontekstui bei Lietuvos Tarybos "notifikacijos delegacijos" likimui atskleisti, Lietuvių biuro Berlyne įsteigimo ir delegatų pasirinkimo motyvų, subordinacijos, finansavimo analizei, Lietuvių biuro Berlyne transformacijai į Lietuvos Valstybės Tarybos atstovybę Berlyne.

Straipsnyje analizuojamas realiai egzistavęs Lietuvos Tarybos atstovavimas Šveicarijoje 1917–1918 metais. Šis darbas buvo pavestas kolegialiai institucijai Lietuvių tautos tarybai (Lozanoje) ryšiams su užsieniu palaikyti, turėjusiai derinti, bet ne visada derinusiai savo politiką su Lietuvos Taryba (Vilniuje). Tyrimas atskleidžia su Lietuvos Tarybos kompetencija susijusius šios Tarybos suverenumo, jo pripažinimo (nepripažinimo), tvarkant Lietuvos užsienio reikalus, klausimus.

Straipsnyje atskleidžiamos sutelktos Lietuvos Tarybos prezidiumo, Lietuvos Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijos ir Minsko lietuvių organizacijų pastangos 1918 m. vasario–gruodžio mėnesiais organizuoti ir koordinuoti tremtinių bei pabėgėlių grįžimą į Lietuvą iš Rusijos, Baltarusijos Liaudies Respublikos teritorijos, Ukrainos, taip pat rūpintis jų šelpimu, apgyvendinimu, reikiamų dokumentų (liudijimų, pasų) išdavimu. Tyrimas apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 21 d. iki gruodžio 13 d., t. y. nuo Minsko lietuvių tarybos susirinkimo, kuriame iškelta būtinybė rūpintis tremtinių ir pabėgėlių grįžimu į tėvynę, iki Minsko komisijos tremtiniams Lietuvon grąžinti (trumpiau – Minsko komisija) turto perdavimo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Tremtinių grąžinimo skyriui akto pasirašymo datos. Tyrimas atskleidžia Lietuvos Tarybos prezidiumo, Lietuvos Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijos veiklą organizuojant grąžinimą ir grąžinant lietuvių tremtinius ir pabėgėlius iš teritorijų, užimtų Vokietijos kariuomenės 1918 m. vasario–kovo mėnesiais į rytus nuo Oberosto, Lietuvos Tarybos įgaliotinių (Minske ir kituose baltarusių gyvenamuose miestuose) paskyrimą ir veiklą, Minsko lietuvių tarybos sudėtį ir veiklą 1918 m. vasario–balandžio mėnesiais, ryšius su Lietuvos Taryba, Minsko komisijos sudėtį, veiklą ir atsiskaitymą už ją, grįžus į Lietuvą.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Tarybos vyriausiųjų įgaliotinių Sovietų Rusijoje (Maskvoje ir Petrograde) paskyrimo, kompetencijos ir veiklos specifikos problematika. Tyrimas atskleidžia realiai egzistavusį Lietuvos Tarybos, Lietuvos ir Lietuvos piliečių atstovavimo Sovietų Rusijos europinėje dalyje (iki Uralo) mechanizmą Vokietijos diplomatinės ir konsulinės tarnybos sudėtyje ir parodo pastangas perimti iš Vokietijos diplomatinį ir konsulinį Lietuvos atstovavimą. Taip pat straipsnyje nagrinėjami Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos ir Lietuvos piliečio radimosi klausimai.

Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo Užsienio reikalų ministerijos fondo (f. 383.), Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų stenogramų medžiaga, taip pat įstatymų dokumentais, publikuotais periodiniame leidinyje "Vyriausybės žinios", bei straipsniais dienraščiuose "Lietuva" ir "Laisvė", nušviečiamas atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų priėmimo Seime mechanizmas, apžvelgiami svarbiausių dėl atstovavimo kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai Seime, priimti sprendimai ir jų pasekmės valstybių santykiams. Prieinama išvados, kad egzistavo tam tikras atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų Steigiamajame Seime, I, II, III Seimuose mechanizmas (Ministrų kabinetas teikdavo įstatymus Seimo prezidiumui, pastarasis perduodavo juos atitinkamoms komisijoms, o jos, pateikusios pataisas – Seimui, ir po trijų "skaitymų" įstatymai būdavo priimami). Dėl atstovavimo Lietuvai kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai ir jų aptarimas Seime daugeliu atvejų buvo tik formalumas, o priimti "Skerdyklų ir mėsos priežiūros" bei "Mėsos ir mėsos dirbinių eksporto kontrolės" įstatymai atstovavimo Lietuvai Švedijoje ekonominių problemų dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių neišsprendė.