Suchergebnisse

This paper aims at presenting a conceptually new model of labour force migration in relation to the higher education policy making and the role of the Government in this process. The concept of human capital development stands out as the main theoretical backbone in this paper, comprising the aspects of financing the higher education and any realities, of how educated specialists could return (if at all) the Government's subsidies provided in their education process, especially in case of their migration to foreign countries. As Lithuania, alongside with other new EU member‐states, such as Poland, Romania, Bulgaria, Hungary, Latvia etc, experiences a 'brain‐drain' effect on its labour force market, which, consequently, has a crucial impact on the equilibrium of skilled and unskilled workforce in the listed countries. Therefore the authors raise a question, whether the labour force migration process could be managed, controlled or monitored? Aukštojo mokslo finansavimo reikšmė darbo jėgos migracijos kontekste: Lietuvos atvejis Santrauka.Darbo jėga visada buvo svarbi sudėtinė ekonominės veiklos dalis, o ateityje dėl vykstančio regionalizacijos proceso, kuriam didelį poveikį daro globalizacija, jos svarba gali dar labiau išaugti. Globalizacija pabrėžia inovacijas ir žinias, pramonės augimą, pagrįstą moksliniais tyrimais, o visam tam reikia didesnio darbuotojų, turinčių daugiau sugebėjimų, skaičiaus. Kaip rodo pasaulio praktika, išsilavinusių, galinčių lengvai adaptuotis ir mokytis darbuotojų vertė kyla, nes tokių darbuotojų turėjimas yra pagrindinis regiono ekonomikos pranašumas. Valstybė turi efektyviai panaudoti švietimo potencialą, norėdama užtikrinti ekonominį ir socialinį stabilumą. Tačiau reikia įvertinti ir tokį faktą, kad aukštos kvalifikacijos specialistai yra labai mobilūs. Straipsnyje siūlomas konceptualiai naujas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos migracijos valdymą ir jo sąsajas su Vyriausybės plėtojama aukštojo mokslo finansavimo politika. Straipsnyje keliama dilema – ar išsilavinę ir migruoti pasirengę Lietuvos specialistai turi grąžinti į jų studijas investuotas Vyriausybės lėšas. Reikšminiai žodžiai: aukštasis mokslas, finansavimas, žmogiškasis kapitalas, darbo jėgos migracija, Lietuva. First Published Online: 21 Oct 2010

This paper aims at presenting a conceptually new model of labour force migration in relation to the higher education policy making and the role of the Government in this process. The concept of human capital development stands out as the main theoretical backbone in this paper, comprising the aspects of financing the higher education and any realities, of how educated specialists could return (if at all) the Government's subsidies provided in their education process, especially in case of their migration to foreign countries. As Lithuania, alongside with other new EU member‐states, such as Poland, Romania, Bulgaria, Hungary, Latvia etc, experiences a 'brain‐drain' effect on its labour force market, which, consequently, has a crucial impact on the equilibrium of skilled and unskilled workforce in the listed countries. Therefore the authors raise a question, whether the labour force migration process could be managed, controlled or monitored? Aukštojo mokslo finansavimo reikšmė darbo jėgos migracijos kontekste: Lietuvos atvejis Santrauka Darbo jėga visada buvo svarbi sudėtinė ekonominės veiklos dalis, o ateityje dėl vykstančio regionalizacijos proceso, kuriam didelį poveikį daro globalizacija, jos svarba gali dar labiau išaugti. Globalizacija pabrėžia inovacijas ir žinias, pramonės augimą, pagrįstą moksliniais tyrimais, o visam tam reikia didesnio darbuotojų, turinčių daugiau sugebėjimų, skaičiaus. Kaip rodo pasaulio praktika, išsilavinusių, galinčių lengvai adaptuotis ir mokytis darbuotojų vertė kyla, nes tokių darbuotojų turėjimas yra pagrindinis regiono ekonomikos pranašumas. Valstybė turi efektyviai panaudoti švietimo potencialą, norėdama užtikrinti ekonominį ir socialinį stabilumą. Tačiau reikia įvertinti ir tokį faktą, kad aukštos kvalifikacijos specialistai yra labai mobilūs. Straipsnyje siūlomas konceptualiai naujas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos migracijos valdymą ir jo sąsajas su Vyriausybės plėtojama aukštojo mokslo finansavimo politika. Straipsnyje keliama dilema – ar išsilavinę ir migruoti pasirengę Lietuvos specialistai turi grąžinti į jų studijas investuotas Vyriausybės lėšas. First Published Online: 21 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: aukštasis mokslas, finansavimas, žmogiškasis kapitalas, darbo jėgos migracija, Lietuva.

This paper focuses on a growing interest in green marketing and its sustainable incentives via greening strategy and ecological labelling practices, especially in Europe and with a separate case in Lithuania. The article deals with the issues of environmental (eco‐) marketing and ecological labelling to ensure that consumers have access to ecological products and services and they might adjust their preferences towards environmentally‐friendly business practices. For business worldwide, ecological marketing and its applications in practice have become a competitive prerogative for modern business performance. Marketingo ir žaliosios strategijos darnumo paskatos: Lietuvos ir Rumunijos atvejai Santrauka.Šiame straipsnyje darnumo iniciatyvos nagrinėjamos per rinkodaros prizmę, pasitelkiant teoriniusžaliosios strategijos ir ekologinio žymėjimo konceptus. Žalioji (ekologinė) rinkodara tampa vienu išverslo konkurencinio pranašumo variklių, todėl jos teorinis ir praktinis nagrinėjimas tampa aktualiair dėmesio verta tematika Europos Sąjungos (ES) vykdomos ekologinio ir darnaus vystymosi politikoskontekste. Straipsnyje pažymima, kad naujos ES narės, pvz., Rumunija, taip pat siekia įgyvendintiprivalomus arba savanoriškus ekologinio žymėjimo standartus, juos kurdama ES fondų ir programų finansuojamomis lėšomis. Lietuva, priėmusi ekologinio žymėjimo standartų įsipareigojimus dar 1995metais, šiuo klausimu yra pažengusi gerokai toliau. Reikšminiai žodžiai: darnumas, ekologinė rinkodara, ekologinis žymėjimas, žalioji strategija, Europa,Lietuva, Rumunija. First published online:21 oct 2010

This paper focuses on a growing interest in green marketing and its sustainable incentives via greening strategy and ecological labelling practices, especially in Europe and with a separate case in Lithuania. The article deals with the issues of environmental (eco‐) marketing and ecological labelling to ensure that consumers have access to ecological products and services and they might adjust their preferences towards environmentally‐friendly business practices. For business worldwide, ecological marketing and its applications in practice have become a competitive prerogative for modern business performance. Santrauka Šiame straipsnyje darnumo iniciatyvos nagrinėjamos per rinkodaros prizmę, pasitelkiant teoriniusžaliosios strategijos ir ekologinio žymėjimo konceptus. Žalioji (ekologinė) rinkodara tampa vienu išverslo konkurencinio pranašumo variklių, todėl jos teorinis ir praktinis nagrinėjimas tampa aktualiair dėmesio verta tematika Europos Sąjungos (ES) vykdomos ekologinio ir darnaus vystymosi politikoskontekste. Straipsnyje pažymima, kad naujos ES narės, pvz., Rumunija, taip pat siekia įgyvendintiprivalomus arba savanoriškus ekologinio žymėjimo standartus, juos kurdama ES fondų ir programų finansuojamomis lėšomis. Lietuva, priėmusi ekologinio žymėjimo standartų įsipareigojimus dar 1995metais, šiuo klausimu yra pažengusi gerokai toliau. First published online:21 oct 2010 Reikšminiai žodžiai: darnumas, ekologinė rinkodara, ekologinis žymėjimas, žalioji strategija, Europa,Lietuva, Rumunija.