Suchergebnisse

Straipsnyje analizuojamos individualaus apsirūpinimo būstu galimybės Lietuvoje, apibrėžtos po nepriklausomybės atkūrimo šalyje susiformavusiu dualistinės būsto politikos modeliu, pasižyminčiu ribota valstybės atsakomybe už gyventojų būsto poreikius ir rinkos veikėjų kontroliuojamu privačiu būsto fondu. Daugeliui modernių būsto politikos sistemų pastaraisiais dešimtmečiais išgyvenant intensyvius kaitos procesus dėl finansinių krizių padarinių ir besitraukiančios gerovės valstybės keliamų iššūkių, tiek dualistinėse, tiek ir unitarinėse būsto sistemose stebimas augantis privataus būsto sektorius, mažėjanti valstybės parama būstui. Struktūriniai darbo rinkos kaitos, taip pat demografinės struktūros pokyčiai lemia sudėtingėjantį jaunesniųjų kartų atstovų apsirūpinimą būstu. Tyrėjai sutinka, kad vyresniosios generacijos būsto sektoriuje buvo labiau privilegijuotos, savo laiku turėdamos geresnes apsirūpinimo būstu galimybes. Straipsnyje siekiama atskleisti viduriniosios kartos (gimusiųjų 1970-1984 m.) atstovų galimybių kontekstą apsirūpinant būstu Lietuvoje. Šią kartą verta išskirti, kaip atskirą kohortą ir dėl menko tyrėjų dėmesio, ir dėl aktyviuoju šeiminio gyvenimo periodu jos patirtos sparčios visuomenės kaitos bei struktūrinių ekonominių ir politinių, tame tarpe ir būsto politikos pokyčių sąlygų, kurios skiria ją nuo vyresniųjų, gyvenusių sovietinės būsto aprūpinimo sistemos aplinkoje ir jauniausiųjų kartų – socializuotų liberalios ekonomikos ir dominuojančios privačios būsto nuosavybės sąlygomis.

Straipsnyje analizuojamos individualaus apsirūpinimo būstu galimybės Lietuvoje, apibrėžtos po nepriklausomybės atkūrimo šalyje susiformavusiu dualistinės būsto politikos modeliu, pasižyminčiu ribota valstybės atsakomybe už gyventojų būsto poreikius ir rinkos veikėjų kontroliuojamu privačiu būsto fondu. Daugeliui modernių būsto politikos sistemų pastaraisiais dešimtmečiais išgyvenant intensyvius kaitos procesus dėl finansinių krizių padarinių ir besitraukiančios gerovės valstybės keliamų iššūkių, tiek dualistinėse, tiek ir unitarinėse būsto sistemose stebimas augantis privataus būsto sektorius, mažėjanti valstybės parama būstui. Struktūriniai darbo rinkos kaitos, taip pat demografinės struktūros pokyčiai lemia sudėtingėjantį jaunesniųjų kartų atstovų apsirūpinimą būstu. Tyrėjai sutinka, kad vyresniosios generacijos būsto sektoriuje buvo labiau privilegijuotos, savo laiku turėdamos geresnes apsirūpinimo būstu galimybes. Straipsnyje siekiama atskleisti viduriniosios kartos (gimusiųjų 1970-1984 m.) atstovų galimybių kontekstą apsirūpinant būstu Lietuvoje. Šią kartą verta išskirti, kaip atskirą kohortą ir dėl menko tyrėjų dėmesio, ir dėl aktyviuoju šeiminio gyvenimo periodu jos patirtos sparčios visuomenės kaitos bei struktūrinių ekonominių ir politinių, tame tarpe ir būsto politikos pokyčių sąlygų, kurios skiria ją nuo vyresniųjų, gyvenusių sovietinės būsto aprūpinimo sistemos aplinkoje ir jauniausiųjų kartų – socializuotų liberalios ekonomikos ir dominuojančios privačios būsto nuosavybės sąlygomis.

Rapid expansion of welfare state model and persistent processes of housing sector commodification are corroding the stable social security net and transforming the structure of housing sector at the same time. The growing private rent sector becomes a desirable option for those households which struggle to acquire housing in private housing sector. Lithuanian private rent sector is a peculiar case because the rent segment is poorly regulated and the practice of informal rent is widely spread. Even the general official framework of Lithuanian housing policy considers private rent sector an economic activity, but not the residential one – the rent is legally treated as just a contract between the renter and the tenant. The study aims at showcasing the situation of Lithuanian youth (18–35 yr.) who rent housing units privately, and their attitudes towards private rent sector. The analysis presents the differences in socio-demographic features and value orientations among young tenants and home-owners. The article describes several profiles of young tenants: they usually live in more compact housing units and are more likely to be single or cohabitate with a partner and without any children. Important feature of Lithuanian private rent sector is a quite short residential period, and the fact that the majority of young tenants have not declared or registered rented housing unit as their primary place of residency. Young tenants are more anxious about their liability to the renter, but not about their rights as the tenants. More than one quarter of young tenants participate in informal housing rent sector, only about half of young tenants have legal contracts with renters. All these features of the private sector allow concluding about the rent sector's ambivalence or existence of various levels of residential security for young tenants.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.3.21958

Rapid expansion of welfare state model and persistent processes of housing sector commodification are corroding the stable social security net and transforming the structure of housing sector at the same time. The growing private rent sector becomes a desirable option for those households which struggle to acquire housing in private housing sector. Lithuanian private rent sector is a peculiar case because the rent segment is poorly regulated and the practice of informal rent is widely spread. Even the general official framework of Lithuanian housing policy considers private rent sector an economic activity, but not the residential one – the rent is legally treated as just a contract between the renter and the tenant. The study aims at showcasing the situation of Lithuanian youth (18–35 yr.) who rent housing units privately, and their attitudes towards private rent sector. The analysis presents the differences in socio-demographic features and value orientations among young tenants and home-owners. The article describes several profiles of young tenants: they usually live in more compact housing units and are more likely to be single or cohabitate with a partner and without any children. Important feature of Lithuanian private rent sector is a quite short residential period, and the fact that the majority of young tenants have not declared or registered rented housing unit as their primary place of residency. Young tenants are more anxious about their liability to the renter, but not about their rights as the tenants. More than one quarter of young tenants participate in informal housing rent sector, only about half of young tenants have legal contracts with renters. All these features of the private sector allow concluding about the rent sector's ambivalence or existence of various levels of residential security for young tenants.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.3.21958 ; Sparti šiuolaikinės gerovės valstybės plėtra ir būsto sektoriaus komodifikacijos procesai retina gerovės apsaugos tinklą ir keičia ...