Suchergebnisse

Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas bebūtų, ugdant tinkamą elgesio kultūrą, svarbiausi yra suaugusieji, kurie savo elgesiu ir požiūriu į juos daro didžiausią įtaką. Ne tik šeima, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga tampa atsakinga už vaikų elgesio kultūros ugdymą, švietimą bei skatinimą elgtis mandagiai, pagarbiai, sąžiningai, draugiškai ir t. t. Kultūringo elgesio įgūdžių ir įpročių formavimas, įvairiapusis elgesio kultūros ugdymo būdų taikymas, laisvas kūrybinis darbas sudaro sąlygas ugdytiniams save pažinti, kurti, išreikšti. Darbo procese jie ugdo(si) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atsakomybę už savo ir grupės darbo rezultatus. Šiame kontekste formuluotas probleminis tyrimo klausimas – kokiais būdais ugdoma vaikų elgesio kultūra ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje?Tyrimas buvo atliekamas "X" miesto ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Vykdant pedagogų apklausą raštu atskleistos trylikos pedagogų patirtys apie jų taikomus būdus vaikų elgesio kultūrai ugdyti. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti turinio analizės būdu.Atliktas pedagogų patirties tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbantys pedagogai elgesio kultūros ugdymą laiko prioritetine sritimi. Veikloje vyrauja tradiciniai, vaiko poreikius atitinkantys elgesio kultūros ugdymo metodai, t. y. žaidimai, pokalbiai, pavyzdžio metodas, rečiau minimos netradicinės ugdymo formos. Kaip labiausiai pasiteisinusius vaikų elgesio kultūros ugdymui(si) būdus, metodus pedagogės vardijo tokius, kaip drausminimas, skatinimas, taisyklių laikymasis, ekskursijų ir išvykų organizavimas, grožinės literatūros skaitymas ir analizė.