Suchergebnisse

The collapse of the USSR resulted in a decline of institutions which had supported the dominance of ethnic Russians throughout the periphery of the country. In their place new institutions and mechanisms have been developed to regulate the access of people of different nationalities to power, resources and prestige. This paper provides a comparative analysis of ethnic transformation in 10 of the 14 successor states of the former Soviet Union. The analysis identified five types of ethnic transformation in the successor states. In the Baltics the attempts of titular ethnic groups to secure predominance over ethnic Russians and radically transform institutions of the Soviet state resulted in the creation of exclusive ethnic democracies. In Central Asia an elite-negotiated transformation led to t h e emergence of ethnocracies in Turkmenistan, Tajikistan and Uzbekistan, while the regimes formed in Kazakhstan and Kyrgyzstan were characterized by a mixture of ethnocratic and consociationalist features. In Moldova a failed attempt at unification with Romania eventuated in policies directed toward the creation of a Moldovan ethno-territorial federation. Finally, in Ukraine gradual reforms and attempts to abolish any ethnic hierarchy have led to the creation of consociationalism, in which ethnic Russians and Ukrainians, Russophones and Ukrainophones share power over the state.

The collapse of the USSR resulted in a decline of institutions which had supported the dominance of ethnic Russians throughout the periphery of the country. In their place new institutions and mechanisms have been developed to regulate the access of people of different nationalities to power, resources and prestige. This paper provides a comparative analysis of ethnic transformation in 10 of the 14 successor states of the former Soviet Union. The analysis identified five types of ethnic transformation in the successor states. In the Baltics the attempts of titular ethnic groups to secure predominance over ethnic Russians and radically transform institutions of the Soviet state resulted in the creation of exclusive ethnic democracies. In Central Asia an elite-negotiated transformation led to t h e emergence of ethnocracies in Turkmenistan, Tajikistan and Uzbekistan, while the regimes formed in Kazakhstan and Kyrgyzstan were characterized by a mixture of ethnocratic and consociationalist features. In Moldova a failed attempt at unification with Romania eventuated in policies directed toward the creation of a Moldovan ethno-territorial federation. Finally, in Ukraine gradual reforms and attempts to abolish any ethnic hierarchy have led to the creation of consociationalism, in which ethnic Russians and Ukrainians, Russophones and Ukrainophones share power over the state. ; Žlugus komunistiniam režimui Maskvoje, sunyko ir socialiniai institutai, daug prisidėję įteisinant rusų dominavimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Suirus Sovietų Sąjungai, pradėjo formuotis nauji institutai, paskirstantys turtą, valdžią ir prestižą tarp skirtingos etninės kilmės žmonių. Šiame straipsnyje analizuojami etniniai-politiniai pokyčiai dešimtyje iš penkiolikos buvusių sovietinių respublikų. Čia aprašomi penki etninių-politinių pokyčių tipai. Baltijos šalyse pagrindinės etninės grupės siekė subordinuoti čia gyvenančius rusus, o kartu radikaliai pertvarkyti sovietinės valstybės institutus. Šitaip šiame regione buvo sukurti "išskirtinės demokratijos" režimai. Centrinėje Azijoje etninius-politinius pokyčius inicijavo elito grupės, kurios sudarė tarpusavio koalicijas ir susitarimus. Šitaip etnokratiniai režimai buvo sukurti Turkmenijoje, Tadžikistane ir Uzbekijoje. Kirgizijoje ir Kazachstane susikūrusios valstybės įgavo etnokratinių ir konsocionalizmo bruožų. Nepavykusios Moldovos pastangos susivienyti su Rumunija 1991-1992-aisiais metais parodė, jog šitas uždavinys vėliau buvo pertvarkytas į siekimą sukurti etninę-teritorinę federaciją. Ukrainoje privilegijuotą rusų padėtį pakeitė konsocionalizmo principai, kai rusai ir ukrainai tolygiai pasidalijo valdžią šalyje.

This article investigates the emergence of a phenomenon new to post-communist societies – the sociodemographic group of "unattached males." This group constitutes a growing number of young males with poor skills and little education who 1) detach themselves from the labor force even in the presence of jobs, 2) are not marrying, and 3) are increasingly plagued by a variety of social pathologies and health problems. These pathologies include crime, alcoholism, drug abuse and depression that, in turn, contribute to this group's silent withdrawal from society. A conceptualization of the "unattached male" as an adaptive strategy is presented along with a typology. Reintegration of these 'unattached males' represents a significant issue for social policy and potential focus for considerable social work practice. ; Straipsnyje analizuojamas naujas reiškinys postkomunistinėse šalyse – sparčiai besiformuojanti "nereikalingų žmonių" socialinė–demografinė grupė. Šio sluoksnio daugumą Lietuvoje sudaro palyginti jauni (25–35 metų), menko išsilavinimo vyrai. Jie ilgą laiką neturi darbo, netgi esant galimybei įsidarbinti dažnai vengia dirbti, nesituokia ir nekuria šeimų ir pasižymi socialiai destruktyviu elgesiu (nusikalstamumu, girtavimu, valkatavimu, depresija, ir savižudybėmis). Straipsnyje pateikiama šio reiškinio koncepcinė analizė ir pabrėžiama, kad "nereikalingų žmonių" integracija į "normalią visuomenę" turėtų tapti svarbia socialinės politikos ir socialinio darbo praktikos dalimi.

2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija "Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?"Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijPY