The article deals with M. Valančius' views on the official tsarist schooling system, the change of his attitude towards it after the 1863 uprising. The article highlights Valančius' criticism of tsarst policy of education and schooling in Lithuania. There is a special reference to the book "Pasakojimai Antano Tretininko", because it touches on Valančius' attitude towards private (secret) education not approved by the State. ; Straipsnyje kalbama apie M. Valančiaus pažiūras į oficialią caro laikų mokymo sistemą, požiūrio į ją pasikeitimą po 1863 m. sukilimo. Straipsnyje akcentuojama Valančiaus kritika carinei Lietuvos švietimo ir mokymo politikai. Minima knyga "Pasakojimai Antano Tretininko", joje nurodomas Valančiaus požiūris į valstybės nepatvirtintą privatų (slaptą) švietimą.
During the proletarian revolution (1918-1919 years) a fight took place between bourgeois training and scholasticism, for education and life relationships in Lithuanian schools. The native language has become important in primary education. Together with that, priority was given to the integrated teaching system: the native language was not the most important thing in school; the education policy surrounding environment of knowledge extraction out of the native language. The value of reading lessons that relate to environmental knowledge, wasn't sufficiently assessed. This methodical direction also prevailed during the bourgeois dictatorship, but ideological familiarization with the surrounding environment fundamentals were different—bourgeois. As a result, in bourgeois Lithuania environmental knowledge issues were dissociated from the native language lessons system, and although some methodological advice received the attention, they generally did not constitute systems. Methodological interpretative reading guidelines have poorly addressed the question of reading lessons and environmental communications knowledge. Interpretative reading was little used in expanding children's horizons. ; Proletariato revoliucijos laikotarpiu (1918-1919 metais) Lietuvos mokyklose vyko kova su buržuaziniu mokymu, prieš scholastiką, už mokymo ir gyvenimo ryšius. Pradiniame mokyme tapo svarbi gimtoji kalba. Kartu su tuo pirmenybė buvo teikiama kompleksinei mokymo sistemai, gimtoji kalba nebuvo svarbiausias dalykas mokykloje, buvo vykdoma supančios aplinkos pažinimo išskyrimo iš gimtosios kalbos mokymo politika. Nepakankamai buvo vertinama skaitymo pamokų, kurios siejasi su aplinkos pažinimu, reikšmė. Tokia metodinė kryptis vyravo ir buržuazinės diktatūros metu, bet idėjiniai supažindinimo su supančia aplinka pagrindai buvo kiti – buržuaziniai. Dėl to buržuazinėje Lietuvoje aplinkos pažinimo klausimai buvo atsieti nuo gimtosios kalbos pamokų sistemos, ir, nors kai kurie metodiniai patarimai susilaukdavo dėmesio, bendrai jie nesudarė sistemos. Metodiniuose aiškinamojo skaitymo nurodymuose prastai buvo sprendžiamas skaitymo pamokų ir aplinkos pažinimo ryšių klausimas. Aiškinamasis skaitymas buvo mažai naudojamas, plečiant vaikų akiratį.
The bourgeois Lithuanian government began to actively fight the progressive movement in Lithuania from the early days of the Soviet withdrawal of government (1919). In the first year, when the bourgeois government did not feel strong and when the events 1918-1919 were still well remembered the government disguised its true aspirations. After the 1926 coup the fascist government in Lithuania began to operate openly. This was reflected in education. If The Lithuanian bourgeoisie declared political disengagement of schools before the fascist period, then after the fascist coup, it began to openly pursue their objectives of reactionary education. The clergy was a loyal assistant to the fascists. Children's civic and religious education was emphasized. The school policy was clearly reflected in reading books. This article shows how educational policy was reflected in reading books in elementary school. Nationalism was required from books until the Fascist period. They included excerpts from Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, and Vincas Krėvė. Any number of recommended authors (such as Biliūnas and Žemaitė) were valuable works from both a literary and ideological perspective. But reading books already did not just foster national feeling in this period, but also developed humility and expressed class contradictions; the reality is often portrayed in a distorted. After the fascist coup a direct task was assigned to reading books: to educate children in a narrow nationalist and clericalist spirit. Since 1927 every textbook has been checked by the Ministry of Education Commission before its release. Clergymen's influence on the books particularly intensified. Having experienced the fascist's and clergymen's pressure, a number of authors reinforced the clerical and fascist spirit in their books. The books of Vasiliauskas-Gerutis and Murka were in particular changed in this light. The reactionary Rinkūnas reading book appeared. Fascists and clerics strongly attacked the author who insufficiently adapted to the requirements of reactionaries. However the books were not popular among progressive teachers and the reactionaries of Lithuanian society. Progressive books by Esmaitis and Jakučiūnas increasingly spread in teaching practice. Such reactionary books as Rinkūnas's "Aukuras" (Alter) and Murka's "Naujas Darbas" (New Work) did not spread in teaching practice, and Vasiliauskas-Gerutis's reading book "Rūtelė" was even derided in the educational press. In this way reactionary bourgeois public policy in schools received resistance from progressive educators and Lithuanian society. ; Buržuazinė Lietuvos valdžia nuo pirmųjų Sovietų valdžios panaikinimo (1919 m.) dienų pradėjo aktyviai kovoti su progresyviu judėjimu Lietuvoje. Pirmaisiais metais, kai buržuazinė valdžia nesijautė stipriai ir kai 1918 – 1919 metų įvykiai dar buvo gerai prisimenami, valdžia maskavo savo tikruosius siekius. Po 1926 metų perversmo fašistinė valdžia Lietuvoje ėmė veikti atvirai. Tai atsispindėjo ir švietime. Jeigu iki fašistinio periodo lietuviškoji buržuazija mokyklas paskelbė apolitiškomis, tai po fašistinio perversmo ji ėmė atvirai siekti savo reakcionistinių tikslų ugdymo srityje. Ištikima fašistų pagalbininke buvo dvasininkija. Buvo pabrėžiamas vaikų pilietiškumo ir religingumo ugdymas. Mokyklinė politika aiškiai atsispindėjo ir skaitymui skirtose knygose. Šiame straipsnyje parodoma, kaip švietimo politika atsispindėjo skaitymui skirtose knygose pradinėje mokykloje. Ikifašistiniu laikotarpiu iš knygų reikalavo nacionalinio pobūdžio. Buvo įtraukta tokių rašytojų, kaip Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, Vincas Krėvė, kūrinių ištraukų. Eilė rekomenduojamų autorių (tokių kaip Biliūnas ir Žemaitė) kūrinių buvo vertingi tiek literatūriniu, tiek ideologiniu požiūriu. Bet jau ir šiuo laikotarpiu skaitymui skirtose knygose buvo ne tik ugdomas nacionalinis jausmas, bet ir ugdomas nuolankumas, tušuojami klasiniai prieštaravimai, realybė dažnai vaizduojama iškreiptai. Po fašistinio perversmo skaitymui skirtoms knygoms buvo keliamas tiesioginis uždavinys: ugdyti vaikus siauroje nacionalizmo ir klerikalizmo dvasioje. Nuo 1927 metų kiekvienas vadovėlis iki jo išleidimo buvo tikrinamas Švietimo ministerijos komisijos. Ypač sustiprėjo klerikalų įtaka skaitymui skirtoms knygoms. Patyrę fašistų ir klerikalų spaudimą, visa eilė autorių sustiprino klerikalinę ir fašistinę dvasią savo knygose. Ypač šiuo požiūriu pasikeitė Vasiliausko – Geručio ir Murkos knygos. Pasirodė reakcionistinė Rinkūno knyga skaitymui. Fašistai ir klerikalai stipriai puolė tuos autorius, kurie nepakankamai prisitaikė prie reakcionistinių reikalavimų. Tačiau tarp progresyvių mokytojų ir Lietuvos visuomenėje reakcionistinės knygos nebuvo populiarios. Mokyklinėje praktikoje vis labiau paplito progresyvios Esmaičio, Jakučiūno knygos. Tokios reakcingos knygos, kaip Rinkūno "Aukuras", Murkos "Naujas darbas" nepaplito mokymo praktikoje, o Vasiliausko – Geručio knyga skaitymui "Rūtelė" netgi buvo išjuokti pedagoginėje spaudoje. Tokiu būdu reakcionistinė buržuazinės valdžios politika mokyklose sulaukė pasipriešinimo iš progresyvių pedagogų ir Lietuvos visuomenės.
