Suchergebnisse

Šiame straipsnyje pristatomi 2017–2018 metais atlikto tyrimo rezultatai apie lyčių lygybės politiką savivaldoje, analizuojant 10 savivaldybių strateginius planus ir kokybinių interviu duomenis su savivaldybių merais, administracijų, švietimo ir socialinių paslaugų vadovais ir lyčių lygybės koordinatoriais. Nacionaliniu lygiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2013) ir Darbo kodeksas (2016) įpareigoja savivaldybes ir joms pavaldžias institucijas integruoti lyčių lygybės politikos priemones. Tačiau vietos kontekstuose teisinės-politinės nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos (Hudson and Rönnblom, 2007). Straipsnyje, taikant politikos diskursų metodologinę prieigą, tiriami lyčių lygybės politikos diskursai: kaip vietos politikoje (ne)integruojamas lyties aspektas, tenkinant gyventojų poreikius, kokios sampratos fiksuojamos (fixing) ir kaip jos susiaurinamos (shrinking), pritempiamos (stretching) arba nukreipiamos (bending) į kitas politikos sritis. Analizuojant savivaldos atstovų pasisakymus ir interpretacijas, atskleidžiami vietos kontekstų kultūriniai filtrai. Pastarieji leidžia stebėti, kokie aspektai skatina arba trukdo lyčių lygybės politikos priemonių integravimui (Lombardo, Meier, Verloo, 2010). Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldos lygmeniu lyčių lygybės politikos tikslų svarbumas yra pripažįstamas. Tačiau dažniausiai lyčių lygybės politika susiaurinama iki nediskriminavimo principų teisinio reglamentavimo rėmuose. Vietos politikos uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai matuojami lyčiai neutraliomis sąvokomis. Kai lyties aspektas "dingsta" vietos kontekste, siekiama paaiškinti, kad lyčių lygybė netiesiogiai integruojama į savivaldos politiką, nukreipiama arba pritempiama prie kitų socialinių problemų sprendimo sričių. Analizuojant interviu su savivaldybių atstovais medžiagą pastebėta, kad kultūrinės nuostatos apie moterų ir vyrų skirtumus palaiko tradicines lyčių normas ir stereotipines nuostatas ir tai trukdo lyčių lygybės politikos įgyvendinimui.

Šiame straipsnyje pristatomi 2017–2018 metais atlikto tyrimo rezultatai apie lyčių lygybės politiką savivaldoje, analizuojant 10 savivaldybių strateginius planus ir kokybinių interviu duomenis su savivaldybių merais, administracijų, švietimo ir socialinių paslaugų vadovais ir lyčių lygybės koordinatoriais. Nacionaliniu lygiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2013) ir Darbo kodeksas (2016) įpareigoja savivaldybes ir joms pavaldžias institucijas integruoti lyčių lygybės politikos priemones. Tačiau vietos kontekstuose teisinės-politinės nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos (Hudson and Rönnblom, 2007). Straipsnyje, taikant politikos diskursų metodologinę prieigą, tiriami lyčių lygybės politikos diskursai: kaip vietos politikoje (ne)integruojamas lyties aspektas, tenkinant gyventojų poreikius, kokios sampratos fiksuojamos (fixing) ir kaip jos susiaurinamos (shrinking), pritempiamos (stretching) arba nukreipiamos (bending) į kitas politikos sritis. Analizuojant savivaldos atstovų pasisakymus ir interpretacijas, atskleidžiami vietos kontekstų kultūriniai filtrai. Pastarieji leidžia stebėti, kokie aspektai skatina arba trukdo lyčių lygybės politikos priemonių integravimui (Lombardo, Meier, Verloo, 2010). Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldos lygmeniu lyčių lygybės politikos tikslų svarbumas yra pripažįstamas. Tačiau dažniausiai lyčių lygybės politika susiaurinama iki nediskriminavimo principų teisinio reglamentavimo rėmuose. Vietos politikos uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai matuojami lyčiai neutraliomis sąvokomis. Kai lyties aspektas "dingsta" vietos kontekste, siekiama paaiškinti, kad lyčių lygybė netiesiogiai integruojama į savivaldos politiką, nukreipiama arba pritempiama prie kitų socialinių problemų sprendimo sričių. Analizuojant interviu su savivaldybių atstovais medžiagą pastebėta, kad kultūrinės nuostatos apie moterų ir vyrų skirtumus palaiko tradicines lyčių normas ir stereotipines nuostatas ir tai trukdo lyčių lygybės politikos įgyvendinimui.