Search results

Magistro darbe yra nagrinėjama Lietuvos profesinių sąjungų veikla iš galios resursų teorinės perspektyvos. Galios resursų teorija teigia, jog profesinės sąjungos siekdamos kompensuoti savo turimos galios trūkumą, sieks aktyvaus bendradarbiavimo su kairiosiomis politinėmis partijomis, nes šis bendradarbiavimas leistų perkelti ekonominių klausimų sprendimą į politinį lygmenį. Šios temos aktualumą įrodo tai, jog Lietuvos profesinių sąjungų narystė ir padengimas kolektyvinėmis sutartimis yra vienas žemiausių Europoje, kas trukdo efektyviam darbuotojų interesų atstovavimo įgyvendinimui. Dėl kapitalo interesų dominavimo, visuomenėje vyraujančios apatijos ir susitaikymo su esama padėtimi, profesinės sąjungos susiduria su narių pritraukimo ir mobilizacijos problemomis. Galios pusiausvyros tarp skirtingų interesų grupių pasiekimas sukurtų palankią terpę lygiaverčiam socialiniam dialogui, kuris leistų padidinti darbuotojų gerovę. Kadangi profesinių sąjungų veikla siekia pagerinti darbuotojų ekonominę ir socialinę padėtį, pagrindinis šio darbo objektas yra Lietuvos profesinių sąjungų poveikis politinių sprendimų priėmimui, o darbo tikslas – nustatyti Lietuvos profesinių sąjungų poveikio politinių sprendimų priėmimui galimybes. Darbo tikslui pasiekti iškeliami šie darbo uždaviniai: (1) pristatyti galios resursų teorinę perspektyvą kaip klasinės analizės įrankį; (2) išskirti politinį profesinių sąjungų vaidmenį; (3) aptarti profesinių sąjungų veiklos specifiką Rytų ir Vidurio Europos šalyse ir Lietuvoje; (4) išskirti Lietuvos profesinių sąjungų veiklos kontekstų specifiką; (5) atlikti lyginamąją Lietuvos profesinių sąjungų veiklos kontekstų analizę. Siekiant išsiaiškinti profesinių sąjungų galimybes daryti poveikį politikoje, buvo sudarytas atviras klausimynas, kuris aprėpia keturis veiklos kontekstus: organizacinį, kultūrinį, institucinį, politinį. Klausimyno pagrindu buvo atlikti pusiau struktūruoti kokybiniai interviu su septynių profesinių sąjungų atstovais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog didžiausia kliūtimi efektyviam darbuotojų interesų atstovavimui įvardijama kompetencijos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių stoka. Todėl profesinės sąjungos nesugeba pasipriešinti verslo interesams. Dėl profesinių sąjungų noro išlaikyti autonomiją ir nepasitikėjimo politinėmis partijomis egzistuoja aukšta rizika būti pajungtiems verslo interesams, kurie dominuoja politikoje, todėl bendradarbiavimas su partijomis yra ribotas ir nesuteikia profesinėms sąjungoms galimybės kompensuoti savo galios trūkumo. ; This master thesis examines the activity of Lithuanian trade unions from theoretical perspective of power resources. Power resources theory argues that trade unions will seek active cooperation with left-wing political parties to compensate for their lack of power, as this cooperation would allow the transfer of economic issues to the political level. The relevance of this topic is proved by the fact that the membership of Lithuanian trade unions and coverage by collective agreements is one of the lowest in Europe, which hinders the effective implementation of the representation of employees' interests. Due to the prevalence of the interests of capital, combined with the apathy and resignation moods in society, trade unions face difficulties in attracting and mobilizing their own members. Achieving a balance of power between different interest groups would create a favorable environment for a broad and equal social dialogue, which would allow for an increase of well-being of workers. Considering that the activities of trade unions aim to improve the economic and social situation of the employees, the main object of this thesis is the influence of Lithuanian trade unions on political decision-making and the goal of this thesis is to determine the possibilities of Lithuanian trade unions influence on political decision-making. In order to achieve the goal of this thesis the following tasks are set: (1) to present the theoretical perspective of power resources as a tool of class analysis; (2) to distinguish the political role of trade unions; (3) to discuss the peculiarities of trade unions activity in Central and Eastern European countries and Lithuania; (4) to distinguish the peculiarities of Lithuanian trade union activity contexts; (5) to perform comparative analysis of Lithuanian trade union activity contexts. In order to find out how trade unions can influence politics, an open questionnaire was developed covering four operational contexts: organizational, cultural, institutional, political. Seven semi-structured qualitative interviews with trade union representatives were conducted. The study revealed that the lack of competence, human and financial resources is the biggest obstacle to effective representation of employees' interests, which prevents trade unions from resisting business interests. Due to the trade unions desire to maintain autonomy and distrust towards political parties, where they feel the risk of being subordinated to business interests that dominate politics, cooperation with political parties is limited and does not allow unions to compensate for their lack of power. ; Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ; Politologijos katedra