Suchergebnisse

The aim of the research is to examine the changes in the timing of transition to adulthood in the biographies of four Lithuanian birth cohorts. Five important trajectories— formal markers of transition to adulthood—are discussed: leaving the parental home, finishing formal education, starting first job, first partnership and giving birth to first child. The timing of these events in course of life is different for subsequent generations. Changes in timing are determined by a combination of different factors: personal preferences, socio-cultural norms and socio-political context. Based on contemporary theories of life course (Elder, Johnson, 2001; Settersten et al, 2005; Elder et al, 2006; Macmillan, 2005), quantitative research method and inter-cohort dimension are applied. Data from the project "Trajectories of Family Model and the Social Networks: Intergenerational Perspective" (Famo-Socnet) are used to provide analysis of cohort trajectories indicating persons' movement into adulthood. Data of cohorts born in 1950-1955, 1960-1965, 1970-1975, and 1980-1985, with each represented by 500 respondents, is used. Findings indicate a new, delayed and protracted, trend of transition into adulthood for the cohort (born in 1980-85) approaching adulthood in the first decade of the 21st century. ; Tyrimo tikslas yra ištirti perėjimo į socialinę brandą Lietuvoje kalendoriaus pokyčius keturių kartų biografijose. Analizuojamos penkios trajektorijos – formalūs perėjimo į socialinę brandą žymenys: išėjimas iš tėvų namų, formalaus išsilavinimo įgijimas, pirmasis įsidarbinimas, pirmoji santuoka ir pirmojo vaiko gimimas. Amžius, kai patiriami šie gyvenimo įvykiai, skirtingų gimimo kohortų biografijose varijuoja. Perėjimo į socialinę brandą kalendoriaus pokyčius lemia įvairūs veiksniai: asmeninės preferencijos, sociokultūrinės elgesio normos, socialinis politinis kontekstas ir gyvenimo raidų tarpusavio susietumas. Remiantis šiuolaikinėmis gyvenimo raidos teorijomis (Elder, Johnson, 2001; Settersten et al., 2005; Elder et al., 2006; Macmillan, 2005), taikomas kiekybinis skersinio pjūvio tyrimo metodas ir kohortų analizė. Siekiant nustatyti kohortų trajektorijas, apibūdinančias žmogaus perėjimą į socialinės brandos amžių, analizei naudojami projekto "Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: kartų perspektyva" (Famo-Socnet) duomenys. Atstovaujama 1950–1955, 1960–1965, 1970–1975 ir 1980–1985 metais gimusioms Lietuvos gyventojų kohortoms (kiekviena po 500 respondentų). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog intensyviausia vaidmenų kaita susijusi su perėjimu į socialinės brandos amžių Lietuvoje vyksta antrajame gyvenimo dešimtmetyje. Perėjimo esmę sudaro dominuojančio besimokančiojo vaidmens pakeitimas dominuojančiu dirbančiojo vaidmeniu. Tačiau perėjimas į socialinės brandos amžių šiuolaikinėje Lietuvoje nėra paprastas ir linijinis procesas – gana didelė dalis Lietuvos jaunųjų gyventojų susiduria su nedarbu (nuo 50 proc. 15–19 metų amžiaus grupėje iki 32 proc. 20–24 metų amžiaus grupėje ir 16 proc. 25–29 metų amžiaus grupėje). Tyrimo rezultatai parodė, kad priešingai gyvenimo įvykiams edukacinėje ir darbinėje karjerose, gyvenimo įvykiai šeimos karjeroje jau nebėra universalus jaunosios kartos gyvenimo raidos rekvizitas: vis mažesnė jų dalis tuokiasi ir tampa tėvais. Jaunų moterų ir vyrų perėjimo į socialinės brandos amžių trukmė (laiko intervalas tarp perėjimą pradedančio ir užbaigiančio gyvenimo įvykio) Lietuvoje skiriasi: vyrų perėjimas labiau ištęstas laike nei moterų. Jaunų vyrų perėjimas į socialinės brandos amžių susiskirsto tarsi į du atskirus etapus: gyvenimo įvykiai, susiję su edukacine ir profesine karjera, ir įvykiai, žymintys prokreacinės šeimos karjeros pradžią. Moterų kohortų biografijose gyvenimo įvykiai, sudarantys perėjimą į socialinę brandą, išsidėsto kompaktiškiau. Apibendrinant tyrimo rezultatai rodo naują tendenciją – uždelstą ir ilgiau trunkantį perėjimą į socialinės brandos amžių, būdingą 1980–1985 m. gimusiai kohortai, kuri į suaugystės amžiaus tarpsnį žengė XXI a. pirmoje dekadoje.

The Lithuanian consumer society is evolving, but we know little about it. On the one hand, previous research shows that it is a survival society that prioritizes functional needs, on the other hand, there are indications that a segment of consumers oriented towards self-expression is forming in Lithuania. Since consumption is both a consequence and a factor of class stratification, it is important to know whether (and how) it contributes to the strengthening of the social otherness of the group. The aim of this article is to find out whether (and how) consumption attitudes of older people differ from those of other age groups in Lithuania and what they are in the context of consumption values. In this study we analyzed the data of the representative Lithuanian population survey TNS Atlas (2012, N = 1847), divided into age groups (15–29, 30–44, 45–59, and 60–75 years). One-way analysis of variance (ANOVA) was performed for the comparison of consumption preferences, post hoc criteria and Spearman coefficient were applied, and the typology of values was used for the analysis of the content of statements. The results of this research showed that consumption attitudes of the Lithuanian population are not highly differentiated according to age, the attitudes of the oldest respondents (60–75 years old) differ little from others. The entire population aged 45–75 is more characterized by a combination of conservative and altruistic-ecological attitudes than the younger ones (18–44 years old), less characterized by openness to innovation and the pursuit of social self-enhancement. Although the differences in attitudes according to age are not bright in quantitative terms, in terms of content, there is a noticeable detachment of the older population from the refined consumer community.

European Union is facing the process of demographic aging - the continuing growth in the number of the older generations (those over 65 years) will change radically the age structure of the European Union. According to the recent Eurostat population projections, the proportion of the youngest (0-14) will decrease from 16,4 percent in 2004 to 13,4 percent in 2050, respectively the percentage of working age population (15-64) will change from 67,1 to 56,7 percent and the share of the oldest (65 and over) will increase from 16,5 to 29,9 percent. The accelerating aging of the Europe population has had a tremendous and ambiguous impact on policy making and poses challenges to the economic system (labour force, consumption, investments and savings), education (development of adult education system), social care (new forms and strategies, development of long-term care) and health care systems. Collaboration at the EU level on demographic aging issues has developed in the beginning of the 1990s - the policy measures targeted to overcome (or to slow/minimize) the negative consequences of this process were integrated to the key economic, employment and social (population and health policy) areas. These means are based on active aging approach and aim to raise the average quality of lives of the elderly and to increase their participation in employment and other spheres of social life. Within the overall framework of the EU approach to aging common challenges for the health policy have been identified - to achieve access to high quality health care and long term care for all while ensuring the financial sustainability of systems. ; Straipsnyje, remiantis Europos Bendrijos komisijos pastarųjų metų dokumentais, nagrinėjama, kaip viešojoje politikoje atsižvelgiama į demografinius pokyčius ir spartų gyventojų senėjimą. Aptariama dabartinė Europos šalių gyventojų demografinio senėjimo padėtis ir jos ateities perspektyvos, pristatomos oficialiosios konceptualios nuostatos dėl gyventojų demografinio senėjimo, išsamiai atskleidžiama įvairių ES institucijų formuojama politika, integruojanti gyventojų demografinio senėjimo problemas į sveikatos ir kitas socialinės politikos sritis.

COVID-19 pandemic lockdown measures reasonably limited the social contacts of people in many countries. It is crucial to understand the effect of such policies on people's social ties and the possible need for evidence-based public policy amendments. Therefore, this study examines 1) the prevalence of loneliness in the population aged 15+ in Lithuania in late 2021 and 2) the self-rated effect of the COVID crisis on loneliness in population groups with different levels of loneliness. It also focuses on the socio-demographic characteristics of these population groups. Data from a representative cross-sectional quantitative survey (N = 1067), carried out in November–December 2021, was used. Based on the 6-item De Jong Gierveld Loneliness Scale, descriptive statistics analysis revealed the high prevalence (51% of a medium level of loneliness) in the Lithuanian population. One in three people (36%) declared low-level loneliness, and each seventh or eighth (13%) reported high-level loneliness. The feelings of respondents who reported a high level of loneliness were also less stable; they more often stated that their feelings of loneliness increased during the pandemic. These research findings make contributions to studies of loneliness within the context of sudden crises. They emphasise the importance of policymakers focusing on additional measures when preparing for future emergencies and providing special attention to residents who experience the highest levels of loneliness. Doi: 10.28991/ESJ-2023-SPER-020 Full Text: PDF

In an ageing society facing challenges for the sustainable well-being of older adults, there has been an increasing focus on the potential of soft power in recent years. Like economic and structural, social indicators can become integral indicators of older generations' well-being. This study aims to propose a construct of the social embeddedness of older adults and its measurement tool, based on a critical review of the literature and the results of an original empirical study, to fill the knowledge gap in current statistics in the field. A critical review of the literature has disclosed that, despite many studies done, we do not have a methodological tool suitable for revealing patterns of social ties specific to older adults. The results of an empirical study of the population aged 50 and over in Lithuania, Latvia and Estonia (N = 2015) showed that the social embeddedness of older people in the Baltics is composed of these domains: socialisation with descendants, nonfamily and outside home – together named as social participation; civic participation and sense of belonging. Future research should look at ways to shorten this scale to adapt it to the needs of practical use.

The article presents the main methodological issues of the survey1 aimed to analyze the learning peculiarities of adults within the lifelong learning processes in Lithuania. Some theoretical background is revealed in the article and the main definitions as well as research methods and procedures are analyzed. ; Šiame straipsnyje dėmesys daugiau telkiamas į kelias socialinių mokslų tyrimuose išryškėjančias kryptis – a) metodologinio pagrindimo, leidžiančio nuodugniau analizuoti mokymosi visą gyvenimą procesą Lietuvoje ir b) pagrindinių tyrimo procedūrinių aspektų, t. y. metodų, imties (suaugusiųjų besimokančiųjų) sudarymo, definicijų apibrėžimo ir kt. Siekiant gauti išsamią palyginamąją informaciją apie situaciją suaugusiųjų formaliojo švietimo institucijose bei nustatyti pačių besimokančiųjų poreikius, buvo apklausti šių institucijų atstovai ir asmenys, dalyvaujantys suaugusiųjų švietime. Kitaip tariant, šių paslaugų teikėjai bei gavėjai. Vienas iš svarbiausių tyrimo uždavinių buvo įvertinti nevienodų mokymosi visą gyvenimą galimybių priežastis, ypač dėmesį atkreipiant į žemo išsilavinimo ar neturinčius profesinio pasirengimo asmenis. Taigi buvo remiamasi prielaida, kad patys besimokantieji gali geriausiai kritiškai įvertinti tiek savo asmeninę mokymosi patirtį, tiek ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Konstruojant šio tyrimo metodologinį pagrindą, išeities pozicijomis pasirinkta a) asmeninės mokymosi patirties reikšmingumas, didžiausią dėmesį skiriant asmenybės psichologinių bruožų įtakai dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese; b) sociologinis požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, akcentuojant demografinių, technologinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių reikšmę, nes pirmiausia visuomenė, socialinė aplinka daro įtaką individų mokymosi galimybėms (Durkheim, Parsons, Davis ir kt., pagal Haralambos ir Holborn, 2000). Straipsnyje taip pat aprašomas tyrimo instrumentarijus, padėjęs atskleisti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sociokultūrinį kontekstualumą Lietuvoje. Šiam tikslui buvo parengtos dvi apklausos anketos: anketa, skirta asmenims, besimokantiems pagal kokią nors formaliojo suaugusiųjų švietimo programą, ir anketa, skirta suaugusiųjų švietimo institucijoms. Tyrimo instrumentai buvo rengiami bendradarbiaujant visoms projekte dalyvaujančioms nacionalinėms mokslininkų grupėms, siekiant parengtas anketas validuoti, buvo atliktas pilotinis tyrimas. Buvo siekiama apklausti 1 000 besimokančiųjų suaugusiųjų, turinčių dvejų metų ar ilgesnės trukmės dalyvavimo švietimo sistemoje pertrauką, tarp jų atrenkant po vienodą skaičių (N = 250) asmenų atitinkamai iš visų švietimo pakopų (ISCED 1-2, ISCED 3, ISCED 4 ir ISCED 5-6). Respondentų atrankai pasirinkta daugiapakopės-klasterinės ir netikimybinės stratifikuotos kvotinės atrankos būdų kombinacija. Besimokančiųjų suaugusiųjų atranka buvo vykdoma per formaliojo švietimo įstaigas. Atitinkamai šių įstaigų atstovai taip pat turėjo užpildyti švietimo institucijoms skirtą anketą.

Vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties tyrimuose dominuojanti tendencija – tirti dėsningumus, o šio straipsnio išskirtinumas – siekis atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, subjektyvius dalyvavimo visuomenėje vertinimus. Socialinė atskirtis / įtrauktis straipsnyje apibrėžiama kaip daugialypė sąvoka, apibūdinanti (ne)teisingus socialinius ryšius. Originalaus empirinio tyrimo (27 pusiau struktūruoti interviu) duomenų analizė atskleidžia platų socialinės atskirties, patiriamos įvairiu lygmeniu, spektrą. Remiantis socialinio teisingumo schema, neįtrauktumo visuomenėje naratyvai grindžiami asmeniniu ir tarpasmeniniu (amžiaus, sveikatos, bendravimo, savarankiškumo), organizaciniu, bendruomenės (darbo) ir visuomenės (dalyvavimo renginiuose ir politikoje) kontekstais.

While there is a tendency to study regularities in the social exclusion of older people, the distinctive feature of this article is the aim to reveal the subjective assessments of social participation of elderly people who live alone. Social exclusion/inclusion is defined in the article as a multiple concept describing (un)just social relationships. An analysis of the data from the original empirical research (27 semistructured interviews) reveals a wide range of social exclusion cases experienced at various levels. In line with the social justice scheme, the narratives of social exclusion are based on personal and interpersonal contexts (age, health, communication, autonomy), as well as the organizational, community (work) and broader social context (participation in events and politics). ; Vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties tyrimuose dominuojanti tendencija – tirti dėsningumus, o šio straipsnio išskirtinumas – siekis atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, subjektyvius dalyvavimo visuomenėje vertinimus. Socialinė atskirtis / įtrauktis straipsnyje apibrėžiama kaip daugialypė sąvoka, apibūdinanti (ne)teisingus socialinius ryšius. Originalaus empirinio tyrimo (27 pusiau struktūruoti interviu) duomenų analizė atskleidžia platų socialinės atskirties, patiriamos įvairiu lygmeniu, spektrą. Remiantis socialinio teisingumo schema, neįtrauktumo visuomenėje naratyvai grindžiami asmeniniu ir tarpasmeniniu (amžiaus, sveikatos, bendravimo, savarankiškumo), organizaciniu, bendruomenės (darbo) ir visuomenės (dalyvavimo renginiuose ir politikoje) kontekstais.

The members of the International Network for the Analysis of Intergenerational Relations (Generationes) proudly present the most recent issue of the jointly produced compendium "Generations, Intergenerational Relations and Generational Policy". This new version includes 12 languages: English, French, German, Italian, Spanish, Polish, Portuguese, Swedish (new), Hungarian (new), Turkish (new), Romanian (new), and Lithuanian (new). The layout of the compendium is designed for using it to translate the specific concepts and terminology of research into generations and intergenerational relations from one language into another. ; Członkowie Międzynarodowej Sieci Relacji Międzypokoleniowych (Generationes) z dumą prezentują najnowsze wydanie wspólnie opracowanego kompendium "Pokolenia, relacje międzypokoleniowe, polityka relacji międzypokoleniowych". Nowa wersja zawiera 12 języków: angielski, francuski, niemiecki, włoski, hiszpański, polski, portugalski, szwedzki (nowy), węgierski (nowy), turecki (nowy), rumuński (nowy) oraz litewski (nowy). Układ kompendium został zaprojektowany tak, aby możliwe było stosowanie go do tłumaczenia konkretnych pojęć i terminologii z zakresu badań nad pokoleniami i relacjami międzypokoleniowymi z jednego języka na inny.

The members of the International Network for the Analysis of Intergenerational Relations (Generationes) proudly present the most recent issue of the jointly produced compendium "Generations, Intergenerational Relations and Generational Policy".

This new version includes 12 languages: English, French, German, Italian, Spanish, Polish, Portuguese, Swedish (new), Hungarian (new), Turkish (new), Romanian (new), and Lithuanian (new). The layout of the compendium is designed for using it to translate the specific concepts and terminology of research into generations and intergenerational relations from one language into another.

Die Mitglieder des Internationalen Netzwerkes für die Analyse intergenerationeller Beziehungen GENERATIONES (INSII: Intergenerational Network for the Study of Intergenerational Issues) freuen sich, das Erscheinen der definitiven Ausgabe »Edition '17« ihres Kompendiums anzuzeigen. Darin werden - ausgehend von einem deutschen Basistext - Schlüsselbegriffe der Generationenforschung systematisch umschrieben und begründet. Kennzeichnend für die gewählte Perspektive ist die Annahme, die Gestaltung der Generationenbeziehungen in Familie, Verwandtschaft, Organisationen und Gemeinschaften sei grundlegend für die Entfaltung individueller und kollektiver Identitäten und dementsprechend für die Entwicklung des gesellschaftlichen Zusammenhaltes. Deshalb liegt in interkulturellen Vergleichen, die sensibel für sprachliche Unterschiede sind, ein wichtiges Potential für theoretisches und praktisches Arbeiten in diesem aktuell überaus wichtigen Feld der Sozial- und Kulturwissenschaften sowie der Sozialpolitik. Das Kompendium liegt jetzt in 17 Sprach-Versionen vor. Sie werden so präsentiert, dass sie in einfacher Weise miteinander verglichen werden können. Folgende Sprachen sind enthalten: Deutsch, Englisch, Französisch, Spanisch, Italienisch, Polnisch, Portugiesisch, Ungarisch, Rumänisch, Schwedisch, Litauisch, Türkisch, Slowenisch, Bosnisch-Herzegowinisch, Ukrainisch, Russisch, Chinesisch. - Das Kompendium kann somit als Arbeitsinstrument für internationale Vergleiche ebenso wie für die interkulturelle Verständigung innerhalb einer Gesellschaft genutzt werden. Die Versionen können individuell und in beliebigen Kombinationen heruntergeladen werden. Das Projekt wurde vom Exzellenzcluster 16 "Kulturelle Grundlagen von Integration" der Universität Konstanz gefördert. ; Generationen, Generationenbeziehungen, Generationenpolitik. Ein mehrsprachiges Kompendium Generations, intergenerational relationships, generational policy: A multilingual compendium Générations, relations intergénérationelles, politiques de générations. Un abrégé multilingue Generaciones, relaciones intergeneracionales, política generacional. Un compendio multilingüe Generazioni, relazioni intergenerazionali, politica generazionale. Un compendio multilingue Pokolenia, relacje międzypokoleniowe, polityka relacji międzypokoleniowych. Wielojęzyczne kompendium Gerações, relações intergeracionais, política geracional. Um compêndio multilíngue Nemzedékek, nemzedékek közötti kapcsolatok, nemzedéki politika. Többnyelvű kompendium Generații. Politici generaționale și relații intergeneraționale. Un compendiu multilingvistic Generationer, relationer mellan generationer, generationspolicy. Ett mångspråkigt kompendium Kartos, kartų santykiai, kartų politika. Daugiakalbis kompendiumas Kuşaklar, kuşaklararası ilişkiler, kuşak politikasi. Çok dilli bir Rehber Generacije, medgeneracijski odnosi, medgeneracijska politika. Kompendij v več jezikih Generacije, međugeneracijski odnosi, generacijska politika. Višejezični kompendium Покоління (генерації), міжгенераційні відносини, політика міжгенераційних відносин. Багатомовний компендіум Поколения, межпоколенческие отношения, межпоколенческая политика. Многоязыковой компендиум 代,代际关系,代际政策. 多语言版本 ; The members of 'GENERATIONES' (INSII: International Network for the Study of Intergenerational Issues)), are very pleased to announce the publication of the definitive Edition '17 of the compendium 'Generations, Intergenerational Relationships, Generational Policy'. Based on an original text in German, the compendium presents and discusses the key concepts of intergenerational research in a systematic way. Its approach is characterized by the assumption that the forms of intergenerational relationships in families and kinship, institutions and communities is playing a fundamental role in the construction of individual and collective identities, and therefore in the development of societies. A cross-cultural, comparative approach accounting for linguistic diversity provides a promising avenue for theoretical, empirical and practical work in this currently crucially field for the social sciences, humanities and social policy. The Edition '17 includes 17 languages: German, French, English, Italian, Spanish, Polish, Portuguese, Hungarian, Rumanian, Swedish, Lithuanian, Turkish, Slovenian, Bosnian-Herzegovinian, Ukrainian, Russian and Chinese. The compendium can be used as a tool for inter- and intracultural comparisons. Its layout facilitates the comparison between versions, which can be downloaded individually and in different combinations. The project has been financially supported by the cluster of excellence 'Cultural Foundation of Integration' of the University of Konstanz, Germany.